Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos įgaliotai atstovei Jurgitai Vasiliauskaitei-Treinavičienei, G. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,

nedalyvaujant G. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo šeimos narei motinai Z. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. ambulatorinį stebėjimą vykdo VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos priežiūros centras.

Teismo posėdyje VšĮ Alytaus poliklinikos atstovė nurodė, kad G. K. diagnozuota liga yra nepagydama ir asmuo visą gyvenimą turi vartoti vaistus. Vaistų pagalba asmuo gali pasiekti remisiją ir jaustis komfortiškai. G. K. reguliariai vartoja vaistus ir jo būklė šiuo metu pasiekusi remisiją. Jis motyvuotas toliau lankytis pas gydytoją ir vartoti vaistus, nėra pavojingas visuomenei, todėl tęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę netikslinga.

G. K. gynėja advokatė S. M. prašė teikimą tenkinti.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 straipsnio 6 dalis, 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti ar pakeisti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, stebėjimą vykdo VšĮ Alytaus poliklinika. G. K. diagnozuota psichikos liga – (duomenys neskelbtini). VšĮ Alytaus poliklinikos Psichiatrinės gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 31 d. medicininės apžiūros akte Nr. 343 nurodyta, jog G. K. reguliariai vartoja vaistus, jo apsilankymai Psichikos sveikatos centre reguliarūs, pas gydytoją atvyksta paskirtu laiku, režimo pažeidimų nenustatyta, stacionarinio gydymo neprireikė. Jo psichinė būklė be neigiamos dinamikos, stabili, socialinio pavojingumo nestebima. Apžiūros metu sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje ir laike, suicidinių minčių neišsako, kritika formali. Komisija, įvertinusi G. K. ligos anamnezę, ligos eigą paskutinių šešių mėnesių laikotarpiu, jo būseną apžiūros metu, rekomenduoja nutraukti G. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre taikymą. Teismo posėdyje VšĮ Alytaus poliklinikos atstovė patvirtino, jog įvertinus G. K. psichinę sveikatos būklę, tęsti priverčiamosios medicinos poveikio priemonės taikymą jam netikslinga.

Įvertinęs ištirtus duomenis, teismas daro išvadą, jog G. K. ambulatorinis stebėjimas bei gydymas davė teigiamų rezultatų, šiuo metu jo psichinės sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi ir stabili, jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog jam negalima būtų nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. G. K. supranta, kad reikia reguliariai vartoti vaistus, tai leidžia manyti, jog jis gali toliau gydytis savarankiškai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas tenkinamas, G. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos teikimą dėl G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo.

Nutraukti G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.