Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos ir nukentėjusiosios nepilnametės atstovo pagal įstatymą V. T. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Č. prašymas ir nuo bylos nušalintas institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą, A. K..

Byla grąžinta Akmenės rajono savivaldybės administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant esminius įrodymų trūkumus.

Netenkintas nukentėjusiosios G. T. įstatyminio atstovo V. T. pareiškimas dėl teisėjos D. D. nušalinimo nuo bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Akmenės rajono savivaldybės administracijos pareigūnas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K., atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, 2018 m. vasario 19 d. L. Č. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. Č. pakartotinai, būdama bausta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. ATP-120-300/2017, piktybiškai ir sistemingai, motinos valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters G. T., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, t. y. 2017 m. spalio 20 d. V. T. telefonu bendraujant su dukra, L. Č. skatino dukrą G. išsakyti priekaištus, kad tėvas neatvažiavo dukters pasiimti 13.00 val., vėliau pažeisdama teismo nustatytą bendravimo tvarką dukrą perdavė 17.40 val., perduodant dukrą skatino ją nevažiuoti pas tėvą, sakydama „gal nenori važiuoti, nevažiuok“, 2017 m. lapkričio 17 ir 20 dienomis A. T. bendraujant telefonu su dukra, G. įtakota motinos elgesio, teigė, kad tėvas meluoja, jos nemyli, t. y. nuteikinėjo prieš tėvą, 2018 m. sausio 3 d. V. T. bendraujant su dukra G., dukra paskatinta mamos, teigė, kad tėvas jos atsisakė, nebaigus pokalbio L. Č. nutraukė dukters ir tėvo bendravimą, 2018 m. sausio 21 d. G. būnant pas tėvą L. Č. skambindama ir siųsdama nuotraukas provokavo ir skatino dukrą G. grįžti namo, tokiais savo veiksmai L. Č. pažeidinėjo vaiko teise į bendravimą su tėvų, saugią vaiko emocinę būseną bei tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje ir 3.170 straipsnyje įtvirtintas motinos pareigas, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios nepilnametės atstovas pagal įstatymą V. T. prašo panaikinti 2018 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o nesant galimybės išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

2.1. Nurodo, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažįstamas išimtiniu procesiniu veiksmu, ir galimas tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Teigia, kad šioje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nėra jokių esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurie būtų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui sutrukdę priimti teisingą sprendimą.

2.2. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą.

2.3. Taip pat pažymi, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė, nesilaikydamas minėtų reikalavimų, t. y. grąžino bylą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir pašalinti esminius įrodymų trūkumus, nors realiai administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.-135-1007/2018 iš esmės nebuvo pradėjęs nagrinėti. Pažymi, kad byloje įvyko du posėdžiai, kurių metu buvo sprendžiama ne dėl administracinio nusižengimo, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusio asmens nušalinimo klausimas, ir sprendžiant nušalinimo klausimą teismas priėmė sprendimą, kurį galima priimti tik tada, kai baigiama nagrinėti administracinio nusižengimo byla. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byla iš esmės nebuvo nagrinėta, teismas netyrė jokių įrodymų dėl padaryto/nepadaryto administracinio pažeidimo, nesiaiškino jokių bylos aplinkybių, nesuteikė teisės pasisakyti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl bylos esmės.

2.4. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-135-1007/2018 nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. šališkumu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neva A. K. tirdamas administracinio nusižengimo bylą, 2017 m. gruodžio 14 d. telefoninio pokalbio metu, išreiškė išankstinį nusistatymą prieš proceso dalyvę L. Č., t. y. organizavo tyrimą ir su L. Č. bendravo taip, kad jai galėjo susidaryti įspūdis, jog proceso metu pareiškėjui V. T. reiškiamas palankumas. Atstovo nuomone, tokią išvadą daryti teismas neturėjo jokio pagrindo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Č. nenurodė jokių pagrįstų, motyvuotų pareigūno nušalinimo pagrindų, nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad A. K. yra suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu.

2.4.1. Atstovo nuomone, pati administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja D. D. yra šališka, o ne administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas A. K..

2.4.2. Mano, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą tyrimui atlikti, remiantis pareigūno, atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, šališkumu nėra jokio teisinio pagrindo, nes ne administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o apylinkės teismas turi pareigą nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

2.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, t. y. veikė asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, L. Č. naudai. Teisėja D. D. pati suformulavo asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, reikalavimus, motyvus dėl tyrimą atlikusio ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusio asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. nušalinimo, posėdžio metu išsakė išankstinę nuomonę, nusistatymą proceso dalyvių atžvilgiu, neužtikrino tinkamo administracinės bylos Nr. A2.-135-1007/2018 nagrinėjimo proceso, pažeidė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, pažeidė teisėjo etiką, ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui objektyviai, nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir apginti nepilnamečio vaiko pažeidžiamus interesus. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė nušalinimo išsprendimo tvarką, kas dar kartą patvirtina, kad administracinę bylą Nr. A2.-135-1007/2018 nagrinėjusi teisėja D. D. yra šališka ir neužtikrina tinkamo proceso, nesilaiko įstatymo. Nurodo, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad kai ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teigia, kad šiuo atveju jo, kaip nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą, pareikštą nušalinimą teisėjai D. D., kuris buvo adresuotas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų pirmininkui, išsisprendė pati teisėja D. D., be to, ta pačia nutartimi, kuria buvo nuspręsta grąžinti bylą tyrimui atlikti.

2.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas administracinės bylos Nr. A2.-135-1007/2018 iš esmės, nesiaiškindamas dėl administracinio nusižengimo, neužtikrindamas asmens teisės į greitą bylos išnagrinėjimą, gynė ne nepilnamečio vaiko, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesus.

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Ž. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Nurodo, kad 2018 m. vasario 27 d. teisme nagrinėjant L. Č. administracinio nusižengimo bylą, L. Č. niekam iš proceso dalyvių nereiškė nušalino. 2018 m. kovo 8 d. vykusio posėdžio metu teisėjai D. D. tendencingai ir primygtinai siūlant, L. Č. išreiškė nušalinimą pareigūnui, atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą A. K.. Šį savo reikalavimą L. Č. grindė emocijomis, įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti nušalimą nepateikė.

3.1.1. Pažymi, kad 2018 m. kovo 8 d. vykusio posėdžio metu teisėjai D. D. vyriausiasis specialistas A. K. paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 14 d. bendraujant su L. Č., pirmiausiai buvo siekiama rasti taikaus sprendimo būdą dėl tarp L. Č. ir V. T. kylančių konfliktų. Pokalbio metu L. Č. skyriaus siūlomos pagalbos nepriėmė. Telefoninio pokalbio metu L. Č. iki galo neleisdavo pabaigti sakinio, todėl jos pateiktame garso įraše girdisi tik specialisto išsakyti atskiri žodžiai. Teigia, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškintas šio pokalbio tikslas, ir ką vyriausiasis specialistas A. K. norėjo pasakyti L. Č.. Taip pat teigia, jog jai buvo paaiškinta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. L. Č. ir V. T. buvo išsiųsti atsakymai į jų skundus, tuo pačiu ir skyriaus siūloma pagalba. 2018 m. sausio 4 d. skyriui gavus V. T. skundą dėl trukdymo bendrauti su dukra G., 2018 m. sausio 18 d. skyriuje buvo organizuotas L. Č. ir V. T. susitikimas. Pažymi, jog susitikimo metu rastas taikus sprendimas siekiant užtikrinti G. bendravimą su tėvu V. T. bei siekiant ateityje išvengti galimų konfliktinių situacijų. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismui, kaip įrodymas, kad vyriausiasis specialistas A. K. nėra šališkas nei vienai proceso šaliai, tačiau šios aplinkybės nėra nurodytos teismo 2018 m. kovo 13 d. priimtoje nutartyje ir teismas jų neaptarė.

3.1.2. Institucijos teigimu, L. Č. nenurodė konkrečių argumentų ir įrodymų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas vyriausiuoju specialistu A. K.. Pažymi, jog L. Č. nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas privalo būti motyvuotas tik ANK 576 straipsnyje nustatytiems pagrindams.

3.2. Pažymi, kad L. Č. išreiškė reikalavimą nušalinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąjį specialistą A. K., kitokio reikalavimo L. Č. neišreiškė, t. y. nereiškė reikalavimo dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo ir naujo tyrimo atlikimo.

3.2.1. Teigia, kad teismas minėtoje nutartyje netiksliai nurodė vyriausiojo specialisto A. K. nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad A. K. 2018-03-08 vykusio posėdžio metu paaiškino, kad L. Č. pas skyriaus vedėją nuėjo, kai administracinių nusižengimo registre jau buvo suformuotas protokolas, ir jis buvo spausdinamas. L. Č. grįžusi pas A. K. susipažino su savo teisėmis, bylos medžiaga ir pasirašė protokolą.

3.3. Institucijos nuomone, teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas reikalavimų, t. y. grąžino administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant esminius įrodymų trūkumus, tačiau realiai administracinio nusižengimo byla iš esmės nebuvo nagrinėta. Byloje nagrinėjimo metu buvo sprendžiama ne dėl administracinio nusižengimo, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusio vyriausiojo specialisto A. K. nušalinimo klausimas, ir sprendžiant nušalinimo klausimą teismas priėmė sprendimą, kurį galima priimti tik tada, kai baigiama nagrinėti administracinio nusižengimo byla. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byla iš esmės nebuvo nagrinėta, teismas netyrė jokių įrodymų dėl padaryto/nepadaryto administracinio pažeidimo, nesiaiškino jokių bylos aplinkybių, nesuteikė teisės pasisakyti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl bylos esmės.

3.4. Pažymi, kad teisėja D. D. pažeisdama ABTĮ 45 straipsnio reikalavimus toje pačioje nutartyje pati išsprendė ir vaiko įstatyminio atstovo V. T. pareiškimą dėl jos nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo.

3.5. Institucijos nuomone, teismas neįvertino visų šių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, buvo padaryti grubūs procesiniai pažeidimai, todėl yra teisinis pagrindas nutartį panaikinti.

4. Atsiliepimu į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos apeliacinį skundą nukentėjusiosios nepilnametės atstovas pagal įstatymą V. T. nurodo, kad skyriaus pateiktas apeliacinis skundas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo jį tenkinti.

4.1. Nurodo, kad skyrius atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir 2018 m. vasario 19 d. L. Č. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė aplinkybes dėl L. Č. valdžios panaudojimo priešingai vaiko G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams. Teigia, kad pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo siekiama rasti taikaus sprendimo būdų dėl dukros G. T., buvo siūlomos pagalbos, kurių L. Č. nepriėmė. Pažymi, jog jis skyriaus rekomenduotas, 2018 m. sausio 4 d., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrių dėl mediacijos vykdymo, tačiau 2018 m. sausio 12 d. gavo atsakymą, kad L. Č. atsisakė dalyvauti mediacijoje. Atstovo nuomone, L. Č. jau būdama bausta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. ATP-120-300/2017, piktybiškai ir sistemingai motinos valdžią ir toliau panaudoja priešingai mažametės dukters G. T. interesams. Atstovo įsitikinimu, tokiu savo elgesiu kenkiama vaiko raidai ir pažeidžiamos vaiko teisės į saugią aplinką, vaikas negali džiaugtis su tėvu leidžiamu ir teismo sprendimu skirtu jo bendravimo su dukra laiku.

4.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K., tirdamas administracinio nusižengimo bylą, 2017 m. gruodžio 14 d. telefoninio pokalbio metu išreiškė išankstinį nusistatymą prieš proceso dalyvę L. Č., t. y. organizavo tyrimą ir su L. Č. bendravo taip, kad jai galėjo susidaryti įspūdis, jog proceso metu pareiškėjui V. T. reiškiamas palankumas. Atstovo teigimu, tokiai išvadai padaryti teismas neturėjo jokio pagrindo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Č. nenurodė jokių pagrįstų, motyvuotų pareigūno nušalinimo pagrindų, nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. yra suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu.

4.3. Mano, kad pati administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja D. D. yra šališka, o ne administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas A. K..

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nesutinkama su teismo sprendimu dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. nušalinimo ir bylos grąžinimo nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant esminius įrodymų trūkumus.

6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismui išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą sutrukdė tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Č. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą nuo bylos nušalinti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo turimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą - A. K.. Teismas nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. tirdamas administracinio nusižengimo bylą 2017 m. gruodžio 14 d. 16.37 val. telefoninio pokalbio metu ne tik pažeidė etikos, Savivaldybės administracijoje taisykles, tačiau išreiškė išankstinį nusistatymą prieš proceso dalyvę L. Č., t. y. organizavo tyrimą ir su L. Č. bendravo taip, kad jai galėjo susidaryti įspūdis, jog proceso metu pareiškėjui V. T. reiškiamas palankumas, sprendė, kad institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas – pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą, A. K. – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas.

6.1. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas.

6.2. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu matyti, kad nušalinimas institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, nepatenka į minėto straipsnio taikymo sritį. O tai, kad Institucijai atstovauja pats tyrimą atlikęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, neduoda pagrindo plečiamai aiškinti ir taikyti ANK 576 straipsnio nuostatų ir šio straipsnio pagrindu, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, pareigūną, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusį administracinio nusižengimo protokolą A. K., nušalinti nuo bylos. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. Ž. 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. VTS-169(19.17.), pagal L. Č. skundą buvo sprendžiamas klausimas dėl vyriausiojo specialisto A. K. nušalinimo, tačiau nušalinimo pagrindų skyriaus vedėja nenustatė ir L. Č. prašymo netenkino (77, 78 b. l.). Taigi vertinant aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria apeliacinių skundų argumentams, kad apylinkės teismo nutarties dalis dėl Institucijos atstovo A. K. nušalinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

7. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. surašytas 2018 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokolas L. Č. atžvilgiu negali būti pripažintas tinkamu, kadangi nei protokole, nei teismui perduotoje medžiagoje nėra duomenų, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą L. Č. būtų reiškusi nušalinimą pareigūnui, jog nebuvo tinkamai išspręstas L. Č. žodinis prašymas dėl pareigūno nušalinimo, jog surašant protokolą buvo padaryti ir kiti esminiai procesiniai pažeidimai.

7.1. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas patikrina, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Visiškai sutiktina su apeliacinių skundų teiginiu, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

7.2. Bylos grąžinimas Institucijai vien dėl to, kad L. Č. protokolą surašė vyriausiasis specialistas A. K., jog nei protokole, nei teismui perduotoje medžiagoje nėra duomenų, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą L. Č. būtų reiškusi nušalinimą pareigūnui, jog nebuvo tinkamai išspręstas L. Č. žodinis prašymas dėl pareigūno nušalinimo, nelaikytinas pakankamu pagrindu tokiam procesiniam veiksmui. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. Ž. 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. VTS-169(19.17.) (77, 78 b. l.), kuris pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos ir kuris teisme buvo gautas dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, patvirtina, kad L. Č. prašymas dėl vyriausiojo specialisto nušalinimo buvo tinkamai išspręstas. Tai, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole, negali būti laikomas esminiu įrodymų trūkumu, kaip tai nurodo apylinkės teismas, kurių teismas negali ištaisyti, juo labiau, kad šie duomenys yra pateikti ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos. Kitų esminių procesinių pažeidimų, kurių teismas negali ištaisyti teisme, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje, todėl apylinkės teismas administracinio nusižengimo medžiagą Institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, esmė yra išdėstyta, taip pat nurodytas konkretus inkriminuojamas ANK straipsnis ir jo dalis. Apylinkės teismo nurodyti trūkumai nėra esminiai, jie nekliudo nagrinėti bylos iš esmės. Administracinių nusižengimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo nagrinėdamas šią bylą išsamiai ir nešališkai, pašalinant pirmosios instancijos teismo nuomone esamus trūkumus, išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą taip, kad teismo priimto sprendimo motyvai bei argumentai sudarytų prielaidas, esant reikalui, asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 13 d. priimtas procesinis sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Akmenės rajono savivaldybės administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant esminius įrodymų trūkumus yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje nutartis naikinama, o byla grąžinama tos pačios sudėties teismui nagrinėti iš naujo.

10. Kaip jau buvo anksčiau minėta, jog ANK 576 straipsnyje taip pat reglamentuota nušalinimų pareiškimo administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teisėjams tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi BPK, o ne kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose Administracinių bylų teisenos įstatyme, numatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta BPK nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Paaiškėjus, jog egzistuoja aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo turi pats teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą, pareikštą nušalinimą teisėjai D. D., kuris buvo adresuotas Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pirmininkui, negalėjo išspręsti pati teisėja D. D..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį:

panaikinti nutarties dalis, kuriomis tenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Č. prašymas ir nuo bylos nušalintas institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas A. K. bei byla grąžinta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, ir L. Č. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.