- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-120-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00576-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. Ž. (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį L. Č. nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gruodžio 6 d. L. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko – dukters G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams, tai yra 2016 m. gruodžio 2 d. apie 16.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „M.“, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir dukters tėvo V. T., provokavo dukrą nebendrauti su tėvu, sakydama „jei nori, nevažiuok“, o vėliau dukrai neleido važiuoti pas tėvą, paimdama dukrą iš tėvo automobilio. Tokiais savo veiksmais pažeidė mažametės dukters G. T. teisę matytis su atskirai gyvenančiu tėvu bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, 24 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutarimu, nurodęs, kad L. Č. veiksmuose, kuomet ji vykdydama teismo sprendimu patvirtintą dukters bendravimo su tėvu tvarką, perduodama dukrą tėvui, kilus tarpusavio mamos ir tėvo konfliktui, dukrai G. pasakė: „Jei nori, nevažiuok“ ir paėmė ją iš V. T. automobilio, nėra piktybiško netinkamo motinos pareigų nevykdymo, sprendė, kad L. Č. kaltinime nurodytais veiksmais nepažeidė dukters G. T. teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai administracinio teisės pažeidimo bylą L. Č. atžvilgiu apylinkės teismas nutraukė nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą ir pripažinti L. C. padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jai nuobaudą.
Skunde nurodo, kad teismo teiginys „<...> perduodant vaiką tėvui ir dukrai G. matant konfliktavo abu tėvai <...>“ prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai ir posėdžio metu duotiems liudytojo M. T. parodymams. Apelianto teigimu, M. T., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad, matant dukrai G., konfliktą provokavo pati L. Č., šaukdama ant vaiko tėvo: „Vaiko teisės...tu manęs po vaiko teises netampysi“. Liudytojo teigimu, L. Č. šaukė, elgėsi kaip supykusi, įniršusi, o V. T. buvo ramus, prašė L. Č. nusiraminti. Todėl institucijos įgaliotam asmeniui akivaizdu, kad konfliktinė situacija susidarė dėl vaiko mamos L. Č. provokuojančio elgesio, bet ne dėl V. T. elgesio. Teigia, kad nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvu elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575 -739/2012). Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, detaliai ir aiškiai neargumentavo, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis konstatavo, kad L. Č. veiksmuose nėra piktybiško netinkamo motinos pareigų nevykdymo, be to, byloje esantys duomenys šiai teismo išvadai prieštarauja. Pasak apeliantės, tai, kad L. Č. neskatina dukters bendrauti su tėvu, įrodo vyriausiosios specialistės (psichologės) V. Š. teismui pateiktas atsakymas „Dėl G. T. nuomonės išklausymo“, jame nustatyta, kad „<...> kalbant apie mamos ir tėčio santykius išryškėja lojalumo konfliktas, kai mergaitė natūraliai sieja save su šiuo metu jai reikšmingiausiu asmeniu mama <...>, mergaitės žodžiai <...> mama, kai išvažiuoju pas tėtį, jaučiasi liūdna. Mama man sakė, kai manęs nebūna namuose, ji jaučiasi liūdnai <...>, <...> mama sako kartais, jei nenori, nevažiuok pas tėtį <...>, <...> buvo vieną kartą, kad mama mane išgrūdo iš tėčio mašinos <...>; pasitaiko atvejų, kada akcentuoja savo neigiamą emocinę būseną vaikui esant šalia jos, galimybę nevykti pas tėvą. Vaiko interesus labiau atitiktų tai, jog mama akcentuotų teigiamus jausmus, dėl to, kad dukra susitinka ir bendrauja su tėvu, leidžia kartu laisvalaikį, būna pas jį namuose, užsiima jai patinkančia veikla. Kitu atveju, jausdama mamos neigiamas emocijos, dukra vykdama ir būdama pas tėtį jaučia įtampa, baimę išduoti artimiausią asmenį - mamą<...>“. Pažymi, kad liudytojas A. Č. (L. Č. brolis) tiek pirmame paaiškinime, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad L. Č. prieš perduodama dukrą tėvui ją skatino nevažiuoti pas tėvą sakydama: „Ko čia susigraudinai, jai nori, nevažiuok“, tačiau G. įlipo į automobilį. Vėliau pati priėjusi prie V. T. automobilio dukrai pasakė“ „Jei tu nori, nevažiuok“. Apeliantės teigimu, V. T. taip pat buvo nuoseklus, teigdamas, kad 2016-12-02, apie 16.17 val., jam atvažiavus pasiimti dukrą, L. Č. bent kelis kartus, skatino dukrą nevažiuoti su juo sakydama: „Jei tu nenori, nevažiuok“, tačiau duktė pamačiusi tėtį apsidžiaugė ir pasakė, kad viskas gerai, ir pati įlipo į V. T. automobilį. Vėliau, V. T. jau išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, L. Č. pati atidarė automobilio dureles ir ištraukė dukrą. Duktė dėl tokio mamos elgesio buvo susijaudinusi ir susigraudinusi. V. T., nenorėdamas dukrai sukelti dar didesnio streso, dukrą paliko pas motiną. Taigi teigia, kad protokole suformuotas kaltinimas L. Č. yra dėl to, kad ji, pasinaudodama motinos įtaka vaikui, skatino dukrą nebendrauti su tėvu bei neleido dukrai važiuoti pas tėvą, t. y. neužtikrino dukters teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Institucijos įgalioto asmens vertinimu, svarbi aplinkybė šioje byloje yra ir tai, kad dėl netinkamo motinos valdžios panaudojimo ir elgesio dukters atžvilgiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu L. Č. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys duomenys akivaizdžiai įrodo, kad L. Č. veiksmai yra piktybiški ir sistemingi, skatinant dukrą nevykti pas tėvą, nes L. Č., perteikdama vaikui savo neigiamas emocijas, kurias ji patiria dukrai būnant su atskirai gyvenančiu tėvu, kartu dukrai perteikia kaltės jausmą ir emocinius išgyvenimus. Todėl mano, kad vaiko motina L. Č., kaip asmuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuri yra atsakinga už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimą nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu. Pasak apelianto, byloje esantys duomenys rodo, kad L. Č. neužtikrino vaiko ir tėvo bendravimo, t. y. vaiko perdavimo tėvui. Pažymi ir tai, kad tinkamas motinos pareigų vykdymas užtikrinant dukters ir tėvo bendravimą šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Vertinant šias aplinkybes institucijos įgaliotam asmeniui yra akivaizdu, kad L. Č. veiksmai neužtikrinant dukters ir tėvo bendravimo yra sistemingi, piktybiški, ir dėl tokių mamos veiksmų nepilnametė duktė patyrė psichologinius sunkumus, emocinius išgyvenimus, o tokie L. Č. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio l dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad L. Č. nepažeidė dukters G. T. teisių ir interesų, dėl to jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas A. K. prašė teismo L. Č. nubausti pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nes po protokolo surašymo pastebėjo, kad jos veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nėra pakartotinumo, bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (ATPK 302¹¹ str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (Įstatymo 6 str. 1 d.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 1 ir 2 d.). Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (Įstatymo 24 str. 2 ir 3 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).
Bylos medžiaga – V. T. prašymo kopija (9–10 b. l.), jo paaiškinimu (11 b. l.), A. Č. paaiškinimu (12 b. l.), M. T. paaiškinimu (13 b. l.), V. T. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad, jam atvažiavus pasiimti dukros, L. Č. pradėjo žodinį konfliktą ir pasiėmė judviejų dukrą iš jo automobilio, ir taip jam sutrukdė pasiimti dukrą (44–45 b. l.), liudytojo A. Č. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad vaiko pasiėmimo metu vyko žodinis konfliktas tarp V. T. ir L. Č., ir kad „G. su tėvu neišvažiavo galbūt dėl to, kad tėvai pykosi“ (46–47 b. l.), liudytojo M. T. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis matė klykiančią, šaukiančią L. Č., o V. T. buvo ramus (47 b. l.), Šiaulių apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) V. Š. teismui pateiktu atsakymu „Dėl G. T. nuomonės išklausymo“, kuriame nurodyta, kad „<...> kalbant apie mamos ir tėčio santykius išryškėja lojalumo konfliktas, kai mergaitė natūraliai sieja save su šiuo metu jai reikšmingiausiu asmeniu mama <...>, mergaitės žodžiai <...> mama, kai išvažiuoju pas tėtį, jaučiasi liūdna. Mama man sakė, kai manęs nebūna namuose, ji jaučiasi liūdnai <...>, <...> mama sako kartais, jei nenori, nevažiuok pas tėtį <...>, <...> buvo vieną kartą, kad mama mane išgrūdo iš tėčio mašinos <...>“ (51–53 b. l.) – nustatyta, kad konfliktas įvyko tarp mažamečio vaiko G. T. tėvų – tėvo V. T. ir motinos L. Č.. Taip pat nustatyta ir tai, kad teismo sprendimu yra nustatyta vaiko (G. T.) gyvenamoji vieta su motina (L. Č.), yra patvirtinta tėvo (V. T.) bendravimo su savo nepilnamete dukterimi (G. T.) tvarka (14–16 b. l.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar L. Č., V. T. pagal teismo sprendimo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atvykus pasiimti dukros, ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta saugi vaiko aplinka ir vaiko teisė matytis ir bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus ir byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad L. Č. elgėsi neadekvačiai buvusiai situacijai, vaiko akivaizdoje konfliktavo su V. T. ir, siekdama priešingų vaikui interesų, provokavo dukrą nebendrauti su tėvu, sakydama: „Jei nori, nevažiuok“, o vėliau paimdama dukrą iš tėvo automobilio, taip jai neleido važiuoti pas tėvą, visiškai sutinka su institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad tokiais veiksmais L. Č. pažeidė mažametės dukters G. T. teisę matytis su atskirai gyvenančiu tėvu, t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos įpareigoja valstybę imtis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinio, psichologinio smurto ir prievartos, įžeidimo, grubaus elgesio, išnaudojimo, nepriežiūros. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Smurto sąvoka apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatyme Nr. XI-1425, tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Taigi visų rūšių (fizinis, psichologinis, emocinis, finansinis) ir formų (mušimas, laisvės suvaržymas, žeminimas, baudimas, patyčios ir kt.) smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, o tai reiškia, kad bet koks smurtas yra priešingas vaiko interesams.
Remdamasis išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, iš esmės dalies jų net netyręs, daugumos įrodymų net nenurodęs skundžiamajame nutarime bei nepagrįstai susiaurinęs konflikto apimtį ir buvusios situacijos vertinimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju dėl pirmiau nurodytų priežasčių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimas, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį L. Č. buvo nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant L. Č. kalta, padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad ji 2016 m. gruodžio 2 d., apie 16.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „M.“, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir dukters tėvo V. T., provokavo dukrą nebendrauti su tėvu, sakydama: „Jei nori, nevažiuok“, o vėliau dukrai neleido važiuoti pas tėvą, paimdama dukrą iš tėvo automobilio, tokiais savo veiksmais pažeidė mažametės dukters G. T. teisę matytis su atskirai gyvenančiu tėvu.
Skirdamas administracinę nuobaudą L. Č., teismas atsižvelgia į jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjos L. Č. asmenybę, į tai, kad nėra L. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visus nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis L. Č. skirtina jos padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį L. Č. nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
L. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jai įspėjimą.
Nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.