Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

atsakovei A. A., atsakovės atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei-Šimkūnienei, atsakovui J. B.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A., J. B., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas atskirti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų (atsakovų) – motinos A. A. ir tėvo J. B.; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai J. B. po 40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nuolatinę rūpybą J. B. ir jos rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, A. Č.; J. B. gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos gyvenamojoje vietoje; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą J. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17001-1153/2023 tenkino Skyriaus prašymą paimti vaiką iš tevų (atsakovų). Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 955-1216/23 J. B. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta trečiasis asmuo. Atsakovai nepilnametės dukros Justinos atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina nesant tėvų kaltei. Tėvai domisi dukters gyvenimu, jos pasiekimais, sveikata, tačiau motina serga psichine liga, o su tėvu nepilnametė dukra gyventi atsisako, kadangi nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys (santykiai formalūs). Vaikas liko be įstatyminių atstovų, be to, šeimoje nėra požymių, rodančių, kad situacija artimiausiu metu galėtų keistis, todėl tikslinga nustatyti J. B. nuolatinę rūpybą ir tėvus atskirti nuo dukters. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametės dukters naudai po 40 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią išlaikymo sumą moka dukrai tėvas, atsakovas. Be to, motinai nustatytas 60-70 proc. netekto darbingumo lygis, atsakovei nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2036 m. balandžio 30 d. paskirta netekto darbingumo pensija, o gaunamų lėšų priskaičiuota suma be išskaičiuotų privalomų mokėjimų sudaro 304,08 Eur. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovas nepilnamečio vaiko Justinos išlaikymui iki jos pilnametystės moka 40 Eur kas mėnesį. Kadangi atsakovui paskirta nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2031 m. spalio 31 d. netekto darbingumo pensija, o gaunamų lėšų priskaičiuota suma be išskaičiuotų privalomų mokėjimų sudaro 162,86 Eur, išlaikymo sumos didinti netikslinga. Laikinoji rūpintoja, trečiasis asmuo sutinka būti paskirta nuolatine J. B. rūpintoja, todėl tikslinga trečiąjį asmenį skirti nuolatine rūpintoja. Ji, kaip laikinoji rūpintoja, pareigas vykdo tinkamai, gerai rūpinasi nepilnamete J. B., užtikrina jos poreikius, tinkamas gyvenimo sąlygas.

3. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė sutinkanti su ieškiniu, išskyrus reikalavimą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi vaiko atskyrimas nuo motinos vyksta nesant tėvų kaltės, atsakovės pajamos nėra didelės. Dėl savo riboto darbingumo lygio atsakovė negali patenkinti nepilnametės dukters poreikių.

4. Atsakovas, trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atstovė paaiškino, kad ginčo byloje nėra. Vaikas kategoriškai atsisako gyventi su tėvais. Ieškovo atstovė prašė pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymą nepilnametei dukrai priteisiant ir iš motinos (atsakovės).

6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkantis su ieškiniu. Jo paaiškinimu, jis kvietė nepilnametę dukrą gyventi kartu, tačiau ji nesutinka, kadangi jis gyvena kaime. Išlaikymą dukrai teikia tokį, koks yra priteistas teismo sprendimu, bet kai reikia – ir papildomai. Su nepilnamete dukra atsakovas matosi kartą per mėnesį, susitinka mieste, telefonu kalbasi beveik kasdien. Jam žinomos nepilnametės dukters gyvenimo sąlygos pas trečiąjį asmenį.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė ieškinį pripažįsta. Vaikas atskiriamas nuo atsakovės be kaltės, dėl vaiko motinos sveikatos būklės. Šiai dienai motinos ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, motina stengiasi dukrai dažnai skambinti, tačiau dukra ne visada atsiliepia, motina siekia ryšį palaikyti. Dėl išlaikymo reikalavimo atsakovės atstovė neprieštaravo, nes net nenustačius išlaikymo jį teikią. Atsakovė stengsis mokėti didesnį išlaikymą, nei priteis teismas. Atsakovės atstovė nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes atskyrimo procesas vyksta ne dėl atsakovės kaltės.

8. Teismo posėdyje trečiasis asmuo palaikė ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo paaiškino, kad vaikas gyvena su ja nuo 2023 m. birželio 8 d., ji yra nepilnametės J. senelio sesuo. Santykiai su nepilnamete Justina geri, tačiau pripažįsta, kad būna visko. Nepilnametės J. tėvų mokamu išlaikymu disponuoja pati nepilnametė. Trečiojo asmens pajamos per mėnesį yra apie 1000 Eur, kurias sudaro gaunama pensija, valstybės išmokos už nepilnametį vaiką bei už rūpybą. Nepilnamečiu vaiku šiai dienai ji rūpintis gali.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

9. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

10. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

11. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

12. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos teismas nustatė, kad nepilnametės J. B., gim (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17001-1153/2023 tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti vaiką iš tėvų (atsakovų), kadangi tėvai negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 955-1216/23 J. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskiriant A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), J. B. rūpybos vieta nustatyta laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

13. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai tinkamai vaiku pasirūpinti negali – motina serga psichine liga, o su tėvu nepilnametė dukra gyventi atsisako, kadangi nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys (santykiai formalūs), vaikas liko be įstatyminių atstovų, tačiau tėvai domisi dukters gyvenimu, jos pasiekimais, sveikata, be to šeimoje nėra požymių, rodančių, kad situacija artimiausiu metu galėtų keistis, tikslinga nustatyti J. B. nuolatinę rūpybą ir tėvus atskirti nuo dukters, nes dėl objektyvių priežasčių tėvai kartu su vaiku negyvena ir negali gyventi. Byloje dėl šio reikalavimo ginčo nėra. Atsakovė šiam reikalavimui pritarė motyvuodama, kad dėl sveikatos būklės, nedarbingumo, negali patenkinti nepilnametės dukters poreikių. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pareiškė sutinkantis su ieškiniu.

14. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnio 1 dalis).

15. Kaip matyti iš Vaiko nuomonės išklausymo 2024 m. sausio 17 d. akto Nr. 1VAIK-27, nepilnametė Justina nenori gyventi nei su motina, nei su tėčiu; ji nori likti gyventi pas rūpintoją. Mergaitės teigimu, su mama ji neturi bendro ryšio. Paklausta apie santykį su tėčiu ir bendravimą, nepilnametė nurodė, kad su tėčiu jos santykis yra normalus, su juo kalbasi beveik kasdien tėvo iniciatyva. Tačiau važiuoti pas atsakovą ji nenorinti, nes kaime visiška tuštuma, nėra draugų.

16. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko išreikšta valia gyventi su rūpintoja (trečiuoju asmeniu) neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovai sutiko su pareikštu ieškiniu, jo neginčijo. Taip pat trečiasis asmuo palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

17. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas).

18. Teismo vertinimu, atsakovų gyvenimas atskirai nuo vaiko J. B. yra nulemtas objektyvių priežasčių. Nors atsakovai domisi dukters gyvenimu, tačiau atsakovė serga psichine liga, dėl to negali vaikui užtikrinti tinkamų sąlygų gyvenant kartu su ja, atliepti dukros poreikių, o atsakovas ir nepilnametė dukra nėra sukūrę šiltų, artimų santykių, jie formalūs, vaikas atsisako gyventi su tėvu.

19. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas mano esant pagrindui atskirti nepilnametį vaiką J. B. nuo jos tėvų, atsakovų.

20. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis)

21. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės rūpybos

22. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

23. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametė J. pas ją gyvena nuo 2023 m. birželio 8 d., jos sutaria gerai.

24. Byloje esantis Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2023 m. lapkričio 21 d. aktas Nr. 1GVA-1188 patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos mėn. nepilnametės J. globa pas trečiąjį asmenį vyksta sklandžiai, globėja užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką.

25. Skyriui pateiktas trečiojo asmens 2024 m. sausio 16 d. sutikimas būti paskirtai nuolatine J. B. nuolatine rūpintoja. Skyrius nurodo, kad trečiasis asmuo atitinka rūpintojams keliamus reikalavimus – pirminis Skyriaus rūpintojos vertinimas yra teigiamas, ji baigė GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) mokymus. Medicininių kontraindikacijų būti globėja trečiasis asmuo neturi (2023 m. spalio 12 d. medicininis pažymėjimas Nr. 8132). Į bylą yra pateiktas trečiojo asmens sutuoktinio 2023 m. rugsėjo 8 d. sutikimas, kad jo sutuoktinė taptų be tėvų globos likusio vaiko rūpintoja. Trečiasis asmuo, jos sutuoktinis nėra teisti ar bausti administracine tvarka (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašai apie fizinį asmenį, administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus).

26. VĮ Registrų centro duomenimis, nepilnametė J. B. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

27. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimai – paskirti trečiąjį asmenį nepilnametės J. B. nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore, vaiko gyvenamąją vietą nustatant rūpintojos gyvenamojoje vietoje, tenkinami (CK 3.265 straipsnio 3 punktas). Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su trečiuoju asmeniu, keičiamas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-413-286/2016 dalyje dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina.

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 40 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

30. Kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan. Teismas, vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį atsižvelgia į byloje pateiktą SoDra duomenų bazės išrašą apie atsakovei mokamas (mokėtas) išmokas, iš kurio nustatyta, kad atsakovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 388 Eur (vienišo asmens išmoka, netekto darbingumo pensija, pensijos priemoka); invalidumo grupė – 60-70 proc. Atsakovė serga psichikos liga (VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma).

31. Teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad prašomo priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis atitinka atsakovės galimybes jį mokėti, todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. B. po 40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovės priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413-286/2016 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei J. B., mokant po 40 Eur kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant vaiko motinai į asmeninę sąskaitą. Skyriaus vertinimu, atsakovo mokėtiną išlaikymą didinti nėra tikslinga. Teismas nustatė, kad atsakovas yra netekęs darbingumo ir jo gaunamos pajamos yra 225 Eur per mėnesį (SoDra duomenų bazės išrašas).

33. CK 3.202 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšos mokamos į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau aplinkybės iš esmės pasikeitė – šiuo sprendimu nuolatine rūpintoja skiriama trečiasis asmuo, dėl ko laikytina, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas vaiko tėvas turi mokėti ne į vaiko motinos, o į trečiojo asmens sąskaitą. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas turi pagrindą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, nustatant, kad lėšas nepilnametės J. B. išlaikymui – 40 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, atsakovas moka į trečiojo asmens nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

34. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko rūpintojai, trečiajam asmeniui. Rūpintojai išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

35. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys priimtas ieškovo naudai.

37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

38. Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03439, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 4 punktas).

39. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad jis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

40. Teismui yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. APD-2024-05527 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 250 Eur.

41. CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

42. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

43. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas teisės aktuose įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

44. Teismas patyrė 44,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

45. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų – motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. A. nepilnamečiam vaikui J. B. po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 14 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui J. B. nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoja paskirti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413-286/2016 patvirtintos pareiškėjų A. A. ir J. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, nustatant, kad atsakovas J. B. nepilnamečiam vaikui J. B. iki jos pilnametystės mokamą išlaikymą po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kas mėnesį moka į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Č. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413-286/2016 patvirtintos pareiškėjų A. A. ir J. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, nustatant, kad nepilnamečio vaiko J. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.