Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-468/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
1A-552-468/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24989-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
J. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-468/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24989-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 1.1.7.2.4;1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo J. J. gynėjui adv. Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 50 parų arešto bausme, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta J. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš J. J. išieškotina 12 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas - palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina ir J. J. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0143728 ir vairuotojo pažymėjimas Nr. R0154635 perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017-05-22, apie 12.44 val., Vilniuje, Keramikų g. 28, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių Kioti DK 551C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3.26 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis J. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nuosprendį pakeisti: neskirti jam griežčiausios 50 parų arešto bausmės, o paskirti artimą minimaliam dydžiui sankcijoje numatytą baudą bei jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat už padarytą nusikaltimą prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonių: draudimo trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei traktoriaus Kioti DK 551C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančios sumos, t. y. 12 000 Eur konfiskavimo.

2.1. Nurodo, kad atlikti paskirtą 50 parų arešto bausmę jam bus sudėtinga, nes nuolat dirba, vienas išlaiko šeimą. Norėdamas atlikti bausmę, jis turės išeiti iš darbo, todėl jo šeima kurį laiką bus palikta likimo valiai be lėšų pragyvenimui. Nuteistojo manymu, tokiu būdu bus pažeisti mažamečio vaiko interesai. J. J. ankščiau neteistas, nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, mano, kad jam neturėjo būti paskirta viena iš griežčiausių bausmių - areštas. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam paskyrus baudą, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimaliam dydžiui. Įvertinus tai, kad J. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu.

2.2. Nuteistasis taip pat nesutinka su transporto priemonės, o būtent traktoriaus Kioti DK 551 C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S(duomenys neskelbtini)“, nustatyta verte. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas UAB „G(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T. parodė, kad įmonė užsiima traktorių pardavimu. Traktoriaus vertinimas buvo atliktas pagal UAB „S(duomenys neskelbtini)“ užsakymą. Į transporto priemonės kainą įeina ir jo priekyje pritvirtintas mechanizmas - trišakė pakaba, skirta kitų padargų pakabinimui. J. J. teigimu, traktoriai atvežami be pakabos, ji privirinama vėliau. Taigi kaina, pateikta lizingui, yra traktoriaus kaina su minima dalimi. Nurodo, kad įvertinant traktorių, nebuvo vertintas jo nusidėvėjimas. Traktoriaus vertė 2017-05-22 buvo 14 600 Eur plius PVM. UAB „G(duomenys neskelbtini)“ užsiima traktorių pardavimu ir vertintojo kvalifikacijos neturi. Be to, UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pagal buhalterinę likutinę vertę traktoriaus vertė yra 1 Eur. Todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti būtent 12 000 Eur sumą, kuri, J. J. manymu, yra nustatyta visiškai nekvalifikuoto ir neįgalioto atlikti tokius vertinimus darbuotojo. Teigia, jog iš jo turėtų būti išieškoma transporto priemonės vertė pagal oficialią buhalterinę likutinę vertę, t. y. 1 Eur.

2.3. Nuteistojo vertinimu, taip pat nepagrįstai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, todėl tokios nuobaudos skyrimas yra neproporcingas ir neteisingas. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo prerogatyva ir nėra privalomas. Pažymi, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žala, be to, teisė, vairuoti transporto priemones, jam yra reikalinga, nes dirba su traktoriumi ir būtent iš šio darbo gaunamomis lėšomis išlaiko savo šeimą.

2.4. Nurodo, jog Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teistas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas nurodė, jog iš esmės atsisakoma reikalavimo dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, nes jau praėjo pusė nustatyto laikotarpio. Prokurorė – prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama J. J. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, be pagrindo skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams bei konfiskavo per didelę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl J. J. paskirtos bausmės

6. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

8. Paskirdamas nuteistajam J. J. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

9. Nors J. J. nurodo, kad jis padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. J. neteistas (t. 1, b. l. 54), dirba, turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 43), planuoja susituokti su sūnaus motina. Jis charakterizuojamas, kaip mandagus, tvarkingas, darbštus, paslaugus, draugiškas ir tolerantiškas asmuo (t. 1, b. l. 82, 83, 84). Nors nuteistojo asmenybė iš tiesų charakterizuojama teigiamai, tačiau teigiamos J. J. būdo savybės nėra pakankamas pagrindas pastarajam skirti švelnesnę bausmę – baudą. Iš Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. J. piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (t. 1, b. l. 55-59). Praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, arba atsisakymą pasitikrinti blaivumą, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ar jis neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones (2012-08-12, 2012-10-14, 2013-07-21, 2014-06-07, 2015-12-24). Skirtos administracinės nuobaudos nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė – jis ir vėl 2017-05-22, dienos metu – 12.44 val., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, vairavo traktorių, kai jam buvo nustatytas 3,26 promilių neblaivumas (sunkus neblaivumo laipsnis). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad jautėsi blogai, todėl, dirbdamas UAB “S(duomenys neskelbtini)“, pietų pertraukos metu, vienas išgėrė 0.5 l degtinės. Jis alkoholį darbo metu vartojo sąmoningai, žinodamas, jog turės dirbti likusią darbo dieną, o būtent, vairuoti didesnių gabaritų transporto priemonę - traktorių. Tokie J. J. veiksmai netoleruotini. Nors J. J. nurodo, kad jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala ir neatsirado padariniai, tačiau vairuodamas neblaivus nuteistasis kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Liudytoja L. K. parodė, kad nuteistasis vairavo nesaugiai, vos neįvažiavo į jos transporto priemonę (t. 1, b. l. 181-182). J. J. vairavo pavojingai, nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio ir atsirėmė ratu į medį. Akivaizdu, jog nuteistajam pavojingai manevruojant kelyje netoliese mokyklos, įvažiuojant į šaligatvį, kuriuo galėjo eiti pėstieji, dienos metu, esant judriam eismui, skaudžių padarinių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka.

10. J. J. teigimu, dėl paskirtos arešto bausmės, jis praras darbą, kuris yra vienintelis jo mažamečio sūnaus išlaikymo šaltinis, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis gali būti atleistas iš darbo. Atkreiptinas J. J. dėmesys, kad nuteistojo interesai, išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, nėra laikytini prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus.

11. Nors J. J. nusikalto pirmą kartą, tačiau įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir savo elgesio nekeičia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam skirti švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nėra pagrindo. Paskyrus švelnesnę bausmę, nebūtų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir ta, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas J. J. paskyrė arešto bausmę, artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Nors nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmės dydį, tačiau, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas. Be to, bylos nagrinėjimas užbaigtas nuosprendžiu, o ne teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi vien tik aplinkybė, kad nuteistasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)

12. Skunde J. J. prašo jam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo trejus metus naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones, nors apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, jog iš esmės atsisakoma reikalavimo dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, nes jau praėjo pusė nustatyto laikotarpio, raštiško tokio reikalavimo apeliantas teismui nepateikė, todėl kolegija pasisakys ir dėl šios skundo reikalavimo.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, J. J., vairavusiam transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta 3,26 prom. etilo alkoholio, t. y. sunkus girtumas, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

14. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones trejiems metams yra pagrįstas ir teisingas. Kaip jau minėta, nuteistasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija (3,26 promilės) daugiau nei du kartus viršijo įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). J. J. Kelių eismo taisykles pažeidžia sistemingai – jis ne kartą administracine tvarka baustas už vairavimą, esant neblaiviam, taip pat nuteistajam ne kartą buvo atimama teisė vairuoti transporto priemones ir trumpesniam terminui, tačiau tokių nuobaudų skyrimas jam teigiamos įtakos neturėjo ir jis tinkamų išvadų nepadarė. J. J. ir toliau nesilaiko Kelių eismo taisyklių bei abejingai vertina savo kaip vairuotojo pareigas.

15. J. J. nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas teismui nėra privalomas, teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis darbo metu transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Taigi bet koks darbas, susijęs su transporto priemonių vairavimu, kai tam reikalinga teisė vairuoti, J. J. nebuvo ir nėra galimas. Akivaizdu, kad neturėdamas teisės vairuoti nuteistasis susiduria su neigiamais padariniais, tačiau, nagrinėjamu atveju, nuteistojo interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Nors skunde nurodoma, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra proporcingas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia J. J. dėmesį į tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 9 dalys). Taigi nuteistajam, kuriam už jo veiksmus kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtos analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (3 metai) nėra per griežta ir tinkamai individualizuota.

Dėl transporto priemonės vertės (BK 72 straipsnio 5 dalis)

16. Nuteistasis skunde nesutinka ir su iš jo išieškotina traktoriaus Kioti DK 551C nustatyta verte – 12 000 Eur, nes transporto priemonės, priklausančios UAB „S(duomenys neskelbtini)“, buhalterinė (likutinė) vertė 2017-05-22 – 1 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant iš kaltininko išieškotinos sumos dydį, atitinkantį transporto priemonės vertę, traktoriaus buhalterinė (likutinė) vertė reikšmės neturi, nes, vedant buhalteriją, transporto priemonės nusidėvėjimas skaičiuojamas nepriklausomai nuo realaus naudojimosi transporto priemone, o vadovaujantis Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. patvirtino, kad traktorius yra apynaujis ir veikiantis (t. 1, b. l. 165). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas traktoriaus vertę, pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ raštu, kuriame 2011 m. traktorius Kioti DK 551C įvertintas 12 000 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 20). Byloje nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių traktoriaus kaina turėtų būti ženkliai mažesnė, nei nurodyta minėtame VšĮ „Emprekis“ rašte. Nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad VšĮ „Emprekis“ pateikė papildomos komplektacijos traktoriaus, t. y. nuteistajam nepalankesnę, rinkos vertę, kitą vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog prie įvykio metu vairuojamos transporto priemonės papildomi agregatai buvo prikabinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotinos transporto priemonės - traktoriaus vertės nustatymo būdą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 straipsnio 5 dalis), nepažeidė proporcingumo principo, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis