- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-711-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Aušra Vaišnorienė, Juozas Cibulskis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui D. Ž. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja I. Ž., institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. Č. 2009-06-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė padidinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu iš atsakovo D. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo D. Ž. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį sūnui išlaikyti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 125 Lt kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiam sūnui P. Č., tačiau priteistas išlaikymas nebeatitinka sūnaus poreikių, nes išaugo vaiko poreikiai maistui, sveikatai, aprangai, sūnus lanko darželį, būrelius, atsirado kitų išlaidų, smarkiai išaugo infliacija. Be to, 2005 m. ji paėmė kreditą būstui įsigyti, kurį išmokės per 30 metų, viena užtikrina vaikui gyvenamąjį plotą, jos pajamos yra 900 Lt, todėl jai vienai išlaikyti sūnų yra sunku.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės K. Č. atsakovui D. Ž. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas D. Ž. pagal 2004-11-02 sprendimą teikia nepilnamečiam šalių sūnui P. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, dabartinę atsakovo turtinę padėtį, t. y. tai, kad atsakovas yra bedarbis, gauna 800 Lt bedarbio pašalpą, santuokoje su trečiuoju asmeniu augina dukrą, gimusią 2009-05-21, atsakovo sutuoktinė (trečiasis asmuo I. Ž.) yra vaiko priežiūros atostogose, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo pablogėjo, nes atsakovo pajamos sumažėjo, o turtinės prievolės išaugo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad toks atsakovo turtinės padėties pasikeitimas nesudaro įstatymo numatyto pagrindo padidinti teismo priteistą išlaikymą atsakovo ir ieškovės sūnui P. Č.. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, tai, jog ieškovė dirba ir gauna reguliarų darbo užmokestį, po išlaikymo priteisimo iš atsakovo įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino, jog nepilnamečio sūnaus P. Č. gyvenimo sąlygos yra geresnės nei atsakovo ir trečiojo asmens dukters, ieškovės turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės liko nepakitusi. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo pažymoje nurodytas ieškovės uždarbis nėra vienintelės ieškovės pajamos, kadangi ieškovė nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 vykdydama kredito sutartį grąžino bankui 48823,87 Lt kredito įmokų ir palūkanų, t. y. apie 3756 Lt kas mėnesį. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, nes iš ieškovės pateiktų medicinos dokumentų apie vaiko ligas ir susirgimus matyti, jog logoneurozė ir hyperaktyvumas egzistavo išlaikymo priteisimo metu, sunki skrandžio infekcija, kuria sirgo nepilnametis vaikas, nėra nuolatinio pobūdžio, todėl sudaro pagrindą priteisti buvusias išlaidas konkrečia suma, tačiau nesudaro pagrindo didinti iš atsakovo priteistas periodines išmokas. Kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek kainavo nepilnamečio vaiko skrandžio infekcijos gydymas, ar išlaidos buvo kompensuotos valstybės, nenurodė būsimų vaiko gydymo išlaidų, teismas sprendė, jog priteisti buvusių ar būsimų vaiko gydymo išlaidų nėra galimybės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė K. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo pareigą išlaikyti sūnų, nevertino to, jog atsakovas nuolat vengė mokėti priteistą periodinę išmoką, pilnai nenustatė sūnaus papildomų išlaidų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl orientacinio kriterijaus dėl vaiko išlaikymo dydžio. Ji yra netekėjusi, viena augina jos ir atsakovo sūnų, suteikia vaikui būstą, rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra. Iš atsakovo priteisto 125 Lt išlaikymo nepakanka penkerių su puse metų vaiko poreikiams tenkinti, kadangi atsirado papildomos išlaidos darželiui, lavinimui, sveikatai, maistui, drabužiams. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pateikti medikamentų kvitai nepatvirtina vaiko sveikatos priežiūros išlaidų ir jų dydžio. Nors Naujininkų poliklinikos išraše iš vaiko medicininių dokumentų yra nurodyta, kad vaikui sergant logoneuroze yra skiriami sedatyviniai preparatai, reikalinga logopedo, psichologo pagalba, tačiau teismas nenustatė fakto, kad vaikas turi specifinių poreikių. Konstatuodamas, jog po išlaikymo priteisimo atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, teismas nevertino, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad gautų atitinkančias atsakovo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas. Atsakovas neįrodė dėl kokių objektyvių priežasčių jis negali dirbti ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą sūnui, nepagrįstai perkėlė nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigą jai. Teismas sprendime nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog ji per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 sumokėjo bankui 48823,87 Lt kredito įmokų ir palūkanų, nes 2010-01-20 pagal šią paskolos sutartį kredito likutis yra 43386,33 Lt, per mėnesį bankui ji vidutiniškai moka 330,86 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, yra nepakitusi, tuo tarpu jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. jis neteko darbo, yra bedarbis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis atsisakė darbo, prarado darbą dėl to, jog pažeidė darbo drausmę ar DK, siekdamas išvengti mokėti išlaikymą vaikui. 2008-12-31 jis sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu, santuokoje 2009-05-21 gimė dukra, nekilnojamojo turto jis neturi, jo vardu įregistruotos tik dvi senos transporto priemonės: 1998-12-08 automobilis Honda Accord ir 1990-06-12 automobilis Mazda 626, kito vertingo turto jis neturi. Ieškovė reikalauja padidinti išlaikymo dydį CK 3.201 str. 2 d. pagrindu, tačiau įstatyme pateiktame baigtiniame sąraše nenurodyta, kad padidėjusios išlaidos vaiko maistui, rūbams, laisvalaikiui, darželiui yra pagrindas didinti priteistą išlaikymą. Iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio matyti, jog ieškovė reikalauja padidinti išlaikymo dydį CK 3.194 str. pagrindu, tačiau šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tą galima padaryti vadovaujantis tik proceso atnaujinimo institutu, o ne CK 3.201 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai nepadidino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu iš atsakovo D. Ž. priteisto 125 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui P. Č..
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė K. Č. ir atsakovas D. Ž. nebuvo sudarę santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė P. Č. (b. l. 5). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu atsakovas D. Ž. buvo pripažintas P. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, priteista iš atsakovo D. Ž. nepilnamečiam sūnui P. Č. išlaikyti po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (ieškove K. Č.) 17,45 kv. m bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kurį ieškovė įsigijo 2005-12-15 paėmusi kreditą iš banko (b. l. 68-69). Pagal bylos duomenis vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi vien tik ieškovė, t. y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bendrauja su sūnumi P., t. y. kad su vaiku praleidžia savaitgalius, šventes, dalį atostogų, kurių metu rūpinasi vaiko maistu, sveikata, laisvalaikiu, lavinimu, užtikrina buities sąlygas ir pan. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, vaiko nelanko, vaikas nėra matęs tėvo. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą, už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Kadangi atsakovas nedalyvauja kasdieniame vaiko gyvenime, o apsiriboja tik pinigų mokėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas savo sūnui, į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Ieškovė K. Č. 2009-06-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu priteistą 125 Lt išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. Ž. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nepilnamečiam sūnui išlaikyti iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad 2004-11-02 sprendimu priteistas išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, kadangi iš atsakovo D. Ž. priteistas 125 Lt išlaikymas nebeatitinka sūnaus poreikių, išlaidos nepilnamečiam sūnui išlaikyti didėja vaikui augant, išaugo vaiko poreikiai maistui, sveikatai, aprangai, sūnus lanko darželį, būrelius, atsirado kitų išlaidų, smarkiai išaugo infliacija, 2005 m. ieškovė paėmė kreditą būstui įsigyti, jos pajamos yra 900 Lt, todėl jai vienai išlaikyti sūnų yra sunku. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos išlaidos dėl nepilnamečio vaiko poreikių maistui, rūbams, laisvalaikiui, darželiui nepriskirtinos prie CK 3.201 str. 2 d. numatytų išlaidų, sudarančių pagrindą padidinti priteistą išlaikymą, ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nepilnamečiam vaikui diagnozuota logoneurozė ir hyperaktyvumas egzistavo išlaikymo priteisimo momentu. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo padidinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-02 sprendimu priteistą iš atsakovo D. Ž. išlaikymą sūnui P. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. Taip pat vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Šioje byloje yra pagrindas nustatyti, kad atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių ir sveikatos būklę jam išlaikyti yra reikalinga 800 Lt per mėnesį. Ieškovė aplinkybę, jog vaikui yra būtinas minimalus 800 Lt išlaikymas, grindė tuo, kad vaikas pradėjo lankyti darželį, už kurį ieškovė moka 100 Lt, apie 200 Lt skiria rūbams, vaikas lanko sporto būrelį, už kurį ieškovė moka 30 Lt per mėnesį, taip pat norėtų leisti vaiką į dailės būrelį (b. l. 39). Iš Vilniaus miesto vaikų lopšelio – darželio „Pabiručiai“ 2009-11-09 pažymos Nr. 10 matyti, jog nepilnametis šalių sūnus P. nuo 2006 m. kovo mėn. lanko Vilniaus 1/d „Pabiručiai“ „Katinėlių“ grupę (b. l. 70). Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujininkų poliklinikos išduotame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad nepilnamečiam vaikui P. Č. nustatyta logoneurozė (mikčiojimas), hyperaktyvumas, 2004 m. sirgo ir gydėsi nuo logoneurozės, buvo konsultuotas neurologo ir logopedo, rekomenduota logopedo ir neurologo terapija, paskirta sedatyvinių preparatų, kuriuos naudoja iki šiol, yra dispanserizuotas pas neurologą ir logopedą, 2009-07-26 sirgo sunkia skrandžio infekcija, rekomenduojamas organizmui stiprinti kurortinis – sanatorinis gydymas, sirgo nuo 2009-10-02 iki 2009-11-06 (b. l. 71). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad šalių sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga mažesnė pinigų sumą, kad vaiko poreikiai galėtų būti patenkinti skiriant mažesnę pinigų sumą. Atsakovas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir sveikatos būklę nėra reikalinga 800 Lt suma, kad vaiko poreikiai atsižvelgiant į jo amžių po to, kai 2004-11-02 buvo priteistas išlaikymas, nepadidėjo. Tuo metu, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, vaikui buvo 5 mėnesiai, o ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi į teismą 2009-06-11. Taigi akivaizdu, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra žymiai padidėję. 2004-11-02 sprendime, kuriuo buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, nėra visiškai nurodyta, kad išlaikymo dydis yra nustatytas, įvertinus vaiko sveikatą ir taikomą gydymą. Be to, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Kadangi yra akivaizdus vaiko poreikių padidėjimas, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą iki 400 Lt tenkintinas iš dalies, nes įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, nes atsakovas privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
Ieškovė K. Č. ieškinyje nurodė, kad jos darbo užmokestis šiuo metu yra 900 Lt per mėnesį. Iš teismui pateiktos Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo pažymos matyti, kad ieškovės darbo užmokestis 2008 m. I ketvirtį buvo 3900 Lt, II –IV ketvirtį – 3912,18 Lt, 2009 I ketvirtį – 2745,18 Lt (b. l. 7). Ieškovė su SEB Vilniaus banku 2005-12-23 sudarė Kredito sutartį Nr. 1050518020253-01 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią ieškovė paėmė 50000 Lt kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kreditą įsipareigojo grąžinti 2035-12-23 (b. l. 107-114). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo 2009-01-29 grafiko matyti, jog ieškovė kas mėnesį grąžina bankui 330,86 Lt (b. l. 115-116). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien SEB Vilniaus banko 2009-04-07 pažyma Nr. 05.04.06-1426, padarė išvadą, kad nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 K. Č. sumokėjo 44327,86 Lt pagrindinės sumos ir 3960,60 Lt palūkanų pagal paskolos sąskaitos Nr. 70001098547, 77,11 Lt pagrindinės sumos ir 457,89 Lt palūkanų pagal paskolos sąskaitos Nr. 70002897530 (b. l. 6). Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji kredito negrąžino ir šią aplinkybę įrodo SEB Vilniaus banko 2009-12-15 sąskaita, kurioje nurodyta, kad kredito likutis – 43427,67 Lt (b. l. 117). Ieškovė yra nurodžiusi, kad vaiko poreikiams tenkinti pinigų duodavo motina, kuri yra pensininkė (b. l. 39). Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį neleidžia daryti išvados, kad ieškovė turi kitų pajamų, kurių nenurodė teismui.
Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas 2008-12-31 susituokė su I. Ž. (K.) (b. l. 15). Jiems 2009-05-21 gimė dukra V. (b. l. 16), sutuoktinė I. Ž. yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama motinystės pašalpa, nuo 2008-04-01 iki 2009-08-19 trečiajam asmeniui I. Ž. išmokėta 3908,33 Lt motinystės pašalpų (b. l. 57). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ 2009-07-29 pažymos apie atsakovo D. Ž. vardu įregistruotas transporto priemones, atsakovo vardu yra įregistruotas automobilis HONDA ACCORD, pirmo registravimo data 1998-12-08, automobilis (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 1990-06-12, trečiojo asmens I. Ž. vardu transporto priemonių nėra įregistruota (b. l. 17, 18). Atsakovas nurodė, jog vienas iš automobilių ((duomenys neskelbtini) yra nebetinkamas naudoti, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad atsakovo D. Ž. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l .19). Byloje pateiktas D. L. pareiškimas, kad ji nuomoja 2 kambarius D. Ž. su šeima už 600 Lt per mėnesį (b. l. 56). Iš SoDros pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad atsakovas dirbo ir iki 2008-08-11 jam buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 48-53). Atsakovas pateikė Vilniaus darbo biržos 2009-07-09 pažymą, kurioje nurodyta, kad D. Ž. įregistruotas darbo biržoje nuo 2009-02-27, nedarbo draudimo išmoka paskirta nuo 2009-03-06, nuo 2009-03-01 iki 2009-05-31 atsakovui D. Ž. išmokėta 2277,35 Lt nedarbo išmoka (b. l. 20). Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turtą, turimą antrą išlaikytinį, konstatuotina, kad atsakovas sūnui negali teikti 400 Lt išlaikymo. Atsižvelgiant į šalių sūnaus poreikius, į jo poreikiams tenkinti reikalingą pinigų sumą, į ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovas nėra darbingas, jo amžius ir sveikatos būklė leidžia jam dirbti, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui P. padidintinas iki 300 Lt, nurodant, kad priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 str.). Pakeistas išlaikymo dydis turi būti mokamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2009-06-11 (CK 3.200 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo padidintina iš atsakovo nepilnamečiam sūnui P. Č. išlaikyti priteista 125 Lt kas mėnesį mokama išmoka iki 300 Lt, nurodant, kad padidintas išlaikymas turi būti mokamas nuo 2009 m. birželio 11 d., priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atmestini atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kurių pagrindu prašoma netenkinti apeliacinio skundo.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas, todėl pakeistinos priteistos iš šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 63 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsakovas advokatui už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 900 Lt, apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 750 Lt. Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 950 Lt. Atsižvelgiant į patenkintus ieškovės K. Č. ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, į tai, kad atsakovui buvo teikiama teisinė pagalba pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (bylinėjimosi išlaidų), atsakovui atskirai iš ieškovės nepriteistinos išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 str.).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas turėjo 26,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų dalį, nurodytos išlaidos priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies. Padidinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistą iš atsakovo D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui P. Č., gimusiam 2004 m. gegužės 16 d., išlaikymą, mokamą iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį (125 Lt), iki 300 Lt. Priteistą padidintą išlaikymą mokėti nuo 2009 m. birželio 11 d., priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti iš atsakovo D. Ž. priteistą išlaikymą nepilnamečiam P. Č. uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovei K. Č. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. Ž. 63 Lt žyminio mokesčio, 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės K. Č. 9,75 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.