- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 2YT-3702-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05062-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. S., Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovei advokatei V. G., suinteresuoto asmens V. M. atstovei advokatei V. P., suinteresuoto asmens A. S. atstovei advokatei A. L. – K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., A. S., Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjui pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės E. S. (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini) motina E. S.. Dėl mirusios palikimo priėmimo kreipėsi palikėjos sūnus ir mirusio pareiškėjo tėvo brolis J. S.. Pareiškėjas yra mirusio V. S. įpėdinis, paveldintis E. S. turtą atstovavimo teise, tačiau jis praleido terminą palikimui priimti, todėl, kad su giminaičiais bendravo mažai, juos aplankydavo retai, gyveno skirtinguose miestuose, kiekviena kelionė pareikalaudavo išlaidų, o tuo metu pareiškėjo šeimos finansinė padėtis buvo ypatingai sunki, nes bankrutavo pareiškėjo įmonė, 2009 metais priteista didelė skola, kurią ir šiuo metu moka kartu su sutuoktine. Be to, pareiškėjo duomenimis, gyvenamasis namas ir priklausiniai bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), močiutės E. S. mirties dieną nebuvo registruoti jos vardu, todėl tik po nuosavybės įregistravimo galima buvo kreiptis dėl paveldėjimo. Nuosavybės registracijos dokumentus įsipareigojo sutvarkyti dėdė J. S. ir apie tai informuoti pareiškėją. Dėdė J. S. apie nuosavybės įregistravimą jam nepranešė, pats pareiškėjas susiklosčiusia situacija nesidomėjo dėl finansinių priežasčių. Taip pat dėl paveldėjimo reikėjo kreiptis į palikėjos gyvenamosios vietos notarą, tai reiškė papildomas finansines išlaidas kelionei, dokumentams ir laiko sąnaudas, t. y. atsiprašyti iš darbo ir panašiai. Po dėdės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog močiutės vardu buvo registruoti du žemės sklypai, kuriuos paveldėjo palikėjos sūnus J. S., o nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) nepaveldėtas, todėl pareiškėjas nori turtą paveldėti ir turtu pasirūpinti. Pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido ir dėl to, kad buvo sušlubavusi sveikata, važinėjo pas gydytojus, gydėsi, neturėjo santaupų (b. l. 23–26).
Teismo posėdyje pareiškėjas V. S. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad terminą praleido, nes buvo sunki materialinė padėtis. Palikimo priėmimo laikotarpiu pareiškėjas buvo vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, išlaikė žmoną ir vaiką, taip pat prižiūrėjo motiną. Pareiškėjas dirbo statybos įmonėje „D.“, dažnai buvo komandiruojamas, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi, vidutinės šeimos pajamos buvo 500,00 Lt. Žmona gavo pašalpą, kaip asmuo, vienas auginantis nepilnametį vaiką, tačiau pašalpos sumos neprisimena. Motina neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, taip pat nuomojo namą – 100,00 Lt. Dėdė J. S. pareiškėjui skambino ir sakė, kad reikia sutvarkyti nuosavybės dokumentus, tada pareiškėjas galės pretenduoti į palikimą. Pareiškėjas ir jo atstovė mano, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, todėl turi būti pratęstas.
Teismo posėdyje pareiškėjo V. S. atstovė advokatė V. G. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nustatęs, jog vertinant byloje surinktus įrodymus, turi būti atsižvelgta ne tik į praleisto termino aplinkybes, bet ir į kitas aplinkybes, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjas su J. S. buvo sutaręs, kad dėdė pasirūpins dokumentų sutvarkymu ir informuos pareiškėją. Iš byloje pateiktų dokumentų, Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad statiniai įregistruoti J. S. vardu, tačiau taip pat pateikti duomenys apie perregistravimą A. S. vardu. Tai, kad pastatai priklausė E. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino suinteresuoti asmenys. Pareiškėjo supratimas, kad turėjo būti sutvarkyti dokumentai, vertinamas kaip pagrįstas, nes tuo metu nei namų valdos, nei pastatų dokumentai nebuvo sutvarkyti. Jo įsivaizdavimas, kad turtas priklauso E. S. buvo pagrįstas. Iš J. S. elgesio matyti, kad buvo veikiama priešingai, siekiama, kad pareiškėjas V. S. būtų eliminuotas iš palikėjų sąrašo. Jie galėjo paskambinti pareiškėjui ir paklausti jo adreso, kuriuo galėjo notarė išsiųsti pranešimą. Pareiškėjo pasitikėjimas J. S. lėmė ilgą laiko tarpą, per kurį pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tik po J. mirties pareiškėjas pradėjo domėtis ir aiškintis, kokia yra situacija. Šios aplinkybės svarbios ir turi būti įvertintos kaip reikšmingos. Pareiškėjas turi galimybę ginčyti paveldėjimo dokumentus, tačiau tam jis turi turėti subjektinę teisę. Neatnaujinus terminų, pareiškėjas neturi galimybės ginčyti dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 50–51). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą mirusios senelės E. S. palikimui priimti, negali būti pripažintos kaip svarbios ir sudarančios pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, kartu įvertinus ir praleisto termino nepateisinamai ilgą trukmę, prašo pareiškimo netenkinti. Taip pat nurodo, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) priklausė suinteresuoto asmens tėvui J. S., todėl pareiškėjas neturi teisės į J. S. palikimą.
Suinteresuoto asmens V. M. atstovė advokatė V. P. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad reikalavimas turi būti atmestas. Fiziniam asmeniui mirus, įpėdiniai įgyja subjektinę teisę. Tam, kad gautų palikimą, turi apsispręsti ir įstatymo numatytais terminais priimti palikimą. CK 5.57 straipsnis nustato, kad jeigu yra objektyvios priežastys, teismas gali pratęsti terminą. Pareiškėjas nurodo dvi aplinkybes - finansinė padėtis ir darbo pobūdis, dėl ko jis negalėjo susitvarkyti dokumentų. Pareiškėjas turi pateikti įrodymus, bet šiuo atveju yra tik pareiškėjo paaiškinimai. Iš J. S. parodymų matyti, kad V. M. ragino pareiškėją atvykti tvarkytis dokumentus. Iš pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, kad savo teisę ir norą jis perkėlė dėdei, tačiau įstatymas numato, kad pats įpėdinis turi kreiptis pas notarą. Nebuvo pareiškėjo apsisprendimo, kad jis nori priimti palikimą, o praėjus 13 metų noras atsirado. Mirus E. S. jos palikimą sudarė du žemės sklypai, kurie yra (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad J. S. skubėjo tvarkytis dokumentus savo vardu, bet tai netiesa. Pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kad įrašai dėl pastatų ūkinėse knygose buvo seniai. Reikėjo tik noro viską tinkamai susitvarkyti, pareiškėjo finansinė padėtis nebuvo bloga, nes jis gavo kreditą iš banko, be to, pareiškėjas nepridėjo įrodymų apie sunkią materialinę padėtį. Taip pat nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas po senelės mirties tris mėnesius buvo išvykęs į komandiruotes. Pareiškėjas yra išsilavinęs, jam buvo žinomos aplinkybės, įstatymų reikalavimai, per kiek laiko priimamas palikimas, jis buvo kviečiamas, bet nevyko. Nors pareiškėjas nurodo, kad svarstė galimybę įgalioti sutuoktinę tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau to nepadarė ir nepateikė duomenų, kad tai ketino daryti. Po močiutės mirties giminaičiai ragino pareiškėją kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą, t. y. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d., nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo A. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 36–38). Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu pareiškimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiškėjo nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. S. atstovė advokatė A. L.-K. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad E. palikimą sudarė du žemės sklypai bei gyvenamasis namas su žemės namų valdos sklypu. Po jos mirties palikimas priimtas, išduotas paveldėjimo liudijimas J. S., jo palikimą priėmė V. ir A.. Šioje byloje pareiškėjas pateikė pareiškimą, kurį grindė bloga finansine padėtimi ir darbo grafiku, tačiau pareiškėjas neteikia termino praleidimo priežastis patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo pridėtas sprendimas už akių liudija priešingai, nes kreditai suteikiami tik asmenims turintiems stabilias pajamas, be to, kreditas suteiktas 2007 metais, t. y. jau po močiutės mirties. Pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo aktyvus. Pasyvumas vertinimas kaip atsisakymas nuo teisės. Vertinant jo paties aiškinimus, liudytojo J. S. parodymus ir į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad jis buvo pasyvus ir neišreiškė jokio noro, neatliko veiksmų, siekdamas paveldėti turtą po E. S. mirties. Vertinant visą įrodymų visumą, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pačio pareiškėjo neveikimas 14 metų negali būti laikomas objektyvia priežastimi atnaujinti terminą. Be to, pareiškėjui apie palikimą ir jo priėmimą buvo viskas žinoma. Pareiškėjas bendravo su giminaičiais – dalyvavo giminaičių laidotuvėse, jubiliejuose, taip pat svečiavosi ir (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 47–49). Atsiliepime nurodo, kad po E. S. mirties(duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė jos sūnus J. S.. Palikėjos turtą sudarė du žemės sklypai. Pareiškėjas palikimu nesidomėjo ir jo nepriėmė, nors tuo metu palikimo priėmimo išlaidos buvo 23,00 Lt. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas palikimo priėmimo metu buvo 26 metų, darbingo amžiaus, 23,00 Lt suma nebuvo labai didelė suma, kuri būtų turėjusi esminę reikšmę jo šeimos biudžetui. Prašo pareiškimo netenkinti.
Liudytojas J. S. patvirtino suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes (b. l. 76–81).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnis įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad V. S. yra V. S. ir V. S. sūnus (b. l. 10), V. S. yra J. S. ir E. S. sūnus (b. l. 11), J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), J. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S. (b. l. 43), V. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 52), V. S. mirė(duomenys neskelbtini) (b. l. 14), E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), V. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M. (b. l. 53), J. S. (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas į E. S. turtą, t. y. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45, 7, 8, 27), (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos Nr. 11, namų ūkio Nr. 370, J. S., gyvenančio(duomenys neskelbtini) , vardu registruota namų valda su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (b. l. 42). J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), A. S. priėmė po sutuoktinio J. S. jo palikimą (b. l. 41). Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu už akių priteisė iš V. S. 16 062,05 Lt skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas AB bankui „H.“, 2,10 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei (b. l. 17), kurio pagrindu antstolė M. G. atlieka išieškojimą iš pareiškėjo (b. l. 15).
Įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų, teismo posėdžio metu perklausytus liudytojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų, taip pat pareiškėjas nepridėjo nei vieno jo aplinkybes patvirtinančio dokumento. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas be pagrindo buvo aplaidžiai pasyvus. Nors pareiškėjas nurodo, kad palikimo priėmimo laikotarpiu buvo sunki jo materialinė padėtis, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių šias faktines aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie sudarytą santuoką, išlaikytinius, apie darbovietę ir tuo metu gautą darbo užmokestį, netgi negalėjo paaiškinti, kokias tiksliai pajamas gavo jis pats ir kokias jo žmona. Priešingai, nors palikimas atsirado(duomenys neskelbtini), tačiau iš Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo už akių matyti, kad pareiškėjui 2007 balandžio 24 d. pareiškėjui suteiktas 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) kreditas, 2007 m. balandžio 27 d. kortelė su 1 000,00 Lt (289,62 Eur) kredito limitu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bankas vertina kliento mokumą, tikėtina, kad pareiškėjas tuo metu ir iki kredito paėmimo turėjo stabilias pajamas. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl savo sveikatos būklės, kadangi dažnai tekdavo vykti pas gydytojus. Tačiau ir šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, pareiškėjas taip pat neprideda įrodymų, kad palikimo priėmimo laikotarpiu jis galimai sirgo, lankėsi pas gydytojus. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kliūtis laiku kreiptis į notarą sudarė darbo pobūdis, dažnas vykimas į komandiruotes. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė nurodytų aplinkybių, dėl ko negalėjo nuvykti pas notarą, tačiau pareiškėjas net negalėjo tiksliai paaiškinti kokias laikotarpiais, į kur buvo komandiruotas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nevyko pas notarą dar ir dėl to, kad dokumentų tvarkymas brangiai kainuoja, tačiau taip pat nurodė, kad jis net ir nesidomėjo, kiek būtų tekę susimokėti už notaro paslaugas. Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų išreikšta nuomone, jog pareiškėjas neprivalėjo vykti pas notarą, jis galėjo naudotis pašto paslaugomis, kuriomis pasinaudojus, pareiškėjo finansinė padėtis nebūtų ženkliai pasikeitus. Byloje esantys įrodymai bei tai, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido 13 metų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip išreikštų savo valią. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad paties pareiškėjo neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis vadovaujasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, yra nesvarbios pateisinti termino praleidimą, suinteresuoti asmenys A. S. ir V. M. kategoriškai nesutinka dėl termino pratęsimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, būtų pažeisti pagrindiniai CPK principai, teisingumas, sąžiningumas ir protingumas.
Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad pageidauja paveldėti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas J. S. vardu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis nėra J. S. turto įpėdinis, todėl šio turto paveldėti neturi teisinio pagrindo (CK 5.11 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi iš pareiškėjo priteista 343,16 Eur išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimu ir 16,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 85–89). Pareiškėjas šias išlaidas 2018 m. vasario 22 d. sumokėjo (b. l. 109, 110). Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme bei Alytaus apylinkės teismo rūmuose susidarė 29,57 Eur išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 231,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 144). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingos teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis. 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimo dokumentas Nr. 351795 patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjui grąžintina 50,00 Eur žyminio mokesčio permoka. Kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 29,57 Eur (CPK 92 straipsnis), todėl iš grąžintinos pareiškėjui žyminio mokesčio sumos išskaitytina valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ir pareiškėjui grąžintina 20,43 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis mokamas nurodant įmokos kodą 5660, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotina atlikti įskaitymus, pervedant grąžintiną žyminio mokesčio dalį įmokos kodu 5630. Likusi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą suma 210,89 Eur (231,32-20,43) priteistina iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-335, 578 straipsniais
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 210,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikti įskaitymus ir grąžintiną žyminio mokesčio dalį 20,43 Eur pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.