- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-219-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01334-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- L. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės L. L. prašymas dėl galimų nuostolių byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. L. (toliau – atsakovė), prašydama pripažinti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) bei turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esantį ant žemės sklypo, bendrąja daline ieškovės ir atsakovės nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai priklauso po ½ dalį turto.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ½ dalį žemės sklypo, turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ½ dalį žemės sklypo, turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas).
4. Atsakovė teismui pateikė prašymą areštuoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą 65 000 Eur sumai kaip atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovės prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo ir teismui atmetus ieškovės reikalavimus atsakovei, atlyginimą. Atsakovė prašyme nurodė, kad 2020 m. spalio 28 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – preliminari sutartis), kuria įsipareigojo šio turto įgijėjui (pirkėjui) perleisti turtą iki 2021 m. balandžio 28 d. pasirašant pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė, neįvykdžiusi preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl turto pardavimo, patirs realų 65 000 Eur nuostolį, kadangi preliminarioje sutartyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu turtas dėl atsakovės kaltės nebus perleistas pirkėjui, atsakovė turės grąžinti jai sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą pirkėjui. Paminėjo, kad avanso dydis iš viso yra 65 000 Eur, iš kurių pirkėjas jau yra sumokėjęs 5 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl galimų nuostolių dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo netenkino.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą, nusprendė, kad tikimybė, jog atsakovė negalės įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų preliminaria sutartimi, negali būti laikoma atsakovės nuostoliais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Teismas pažymėjo, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tik laikinai apribotos disponavimo turtu teisės. Vien tai, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant turtą, nereiškia, kad atsakovė dėl tokių priemonių taikymo savaime patiria ar patirs nuostolius. Atsakovė, siekdama, kad teismas įpareigotų ieškovę užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – ji patirs (ar jau patiria) realius nuostolius ir praradimus. Šiuo atveju atsakovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir sumų įvardijimu, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad iš tiesų yra realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas ar kad nurodyto dydžio nuostolius ji patiria (patyrė) jau dabar ar tikrai patirs.
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad uždaroji akcinė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja) atsakovei yra sumokėjusi tik 5 000 Eur avanso, o likusią 60 000 Eur avanso dalį įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad atsakovė yra gavusi likusią avanso dalį, byloje nėra, tokios aplinkybės neįrodinėja ir pati atsakovė, todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė gali patirti 65 000 Eur nuostolį, kadangi turės sumokėti pirkėjai gauto avanso dydžio baudą.
9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, būdama sąžininga teisinių santykių šalis, turi pareigą informuoti turto pirkėją apie nagrinėjamą bylą, joje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jos turtui.
10. Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentais dėl galimai atsirasiančių jos nuostolių, pažymėjo, kad preliminarios sutarties 5.2. punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog atsakovė įsipareigojo pardavėjai sumokėti atsakovei sumokėto avanso dydžio baudą, jeigu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl atsakovės kaltės. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė, kad būtų užtikrinta galimybė įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, kas nesuteikia pagrindo pripažinti, jog teisėtas ieškovės materialinių ir procesinių teisių įgyvendinimas teisme sietinas su atsakovės kalte dėl negalėjimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
11. Apibendrinęs nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo.
I. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais atsakovės argumentais:
12.1. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė proceso šalių interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principus.
12.2. Teismas, užtikrindamas ieškovės galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti ir ginčo dalyku nesančią atsakovės žemės sklypo dalį, stojo ieškovės pusėn.
12.3. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje išaiškinęs, kad pagal preliminarią sutartį baudos iš atsakovės galima prašyti tik esant atsakovės kaltei, todėl atsakovė galės nemokėti baudos nekilnojamojo turto pirkėjui, jeigu dėl ieškovės teisėtų veiksmų ji atsisakys sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarė teisines prielaidas ateityje naudotis tokiu išaiškinimu siekiant išvengti gresiančių sutartyje aptartų netesybų sumokėjimo.
12.4. Ieškovės veiksmų teisėtumas tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku, tačiau teismas aiškiai nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jis nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, tokiu atveju, nevertina ieškovės veiksmų teisėtumo. Jeigu pirmosios instancijos teismas nevertina ieškovės veiksmų teisėtumo, siekdamas išlikti nešališku ir objektyviu, jis negali vertinti kaip vienintelę galimą bylos baigtį – ieškovės ieškinio patenkinimą.
12.5. Ieškovė ieškiniu siekia pakenkti atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytos preliminarios sutarties vykdymui. Ieškovės sūnui apie turto atskyrimo režimą buvo žinoma dar nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d., bei pakartotinai tai buvo konstatuota Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl teisinių pasekmių santuokos nutraukimo byloje. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
Atsiliepimas
12.6. Atsakovė nurodė teismui visas faktines ir objektyvias aplinkybes, patiriamus nuostolius, - ji negali įregistruoti teisėtai valdomo turto projektinės dokumentacijos, parduoti turto. Atsakovė jau dabar patiria tiesioginius nuostolius, todėl priežastinis ryšys tarp taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir net ieškovės ieškinio atmetimo atveju atsakovės patiriamų ir šių bei būsimų nuostolių yra tiesioginis, tačiau šias aplinkybes teismas ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu buvo pateikti atsakovės žemės sklypo bendraturčiams (taip pat ir ieškovei) siųstų pasiūlymų dėl galimybės įsigyti žemės sklypo dalį bei bendraturčių atsakymų į šį pasiūlymą kopijos. Šiais duomenimis grindžiami atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai apie jos sąžiningumą bei nesuinteresuotumą, kas įsigis jos parduodamą nekilnojamąjį turtą.
17. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neturi loginio ryšio su nagrinėjamu klausimu, t. y. juose nėra duomenų apie atsakovės galimai patirtus nuostolius dėl ieškovės prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ši aplinkybė paneigia būtinybę vertinti atsakovės pateiktus dokumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima ir prie bylos neprideda.
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
18. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo nutartyje vadovavosi teismų praktika, pagal kurią CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020).
20. Atsakovė prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą motyvavo tuo, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikyto arešto ginčo turtui, ji neturės galimybės laiku įvykdyti 2020 m. spalio 28 d. sudarytos preliminarios sutarties, dėl ko atsakovė privalės pirkėjos naudai sumokėti avanso dydžio baudą, lygią 65 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio atsakovės prašymo nenustatęs pirmosios nuostolių užtikrinimo sąlygos – realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai skundžiamoje nutartyje nurodytai pozicijai.
21. Sutiktina su atsakove, kad byloje jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja galimybę savo nuožiūra disponuoti ginčo turtu, tačiau tai nereiškia besąlygiško nuostolių patyrimo. Teismo vertinimu, preliminarios sutarties nuostata, įpareigojanti pardavėją (atsakovę) grąžinti pirkėjai pagal šią Sutartį gautą avansą ir sumokėti gauto avanso dydžio baudą, lygią 65 000,00 Eur sumai, jei dėl pardavėjos kaltės šioje sutartyje nustatytais terminais nebus sudaryta pagrindinė sutartis, taip pat savaime neįrodo šios aplinkybės, kadangi sprendžiant ginčo klausimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, kaip šią nuostatą traktuos preliminarios sutarties šalys, ir ar apskritai ji bus taikoma reguliuojant jų tarpusavio santykius. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovei pirkėja pagal preliminarią sutartį sumokėjo 5 000 Eur avanso. Įrodymų, kad pirkėja atsakovės naudai būtų sumokėjusi ir 60 000 Eur, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl nėra galimybių objektyviai nustatyti, ar šiuo metu tęsiasi atsakovės ir pirkėjos teisiniai santykiai, susiklostę preliminarios sutarties pagrindu.
22. Atskirajame skunde nurodyta, kad prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimu atsakovė siekia, jog ieškovės atžvilgiu būtų pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės, o pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė proceso šalių interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principus. Civiliniame procese taikomas šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CPK 17 straipsnyje, nagrinėjamo klausimo kontekste reiškia, kad teismui ieškovės prašymu pritaikius atsakovės teisių apribojimus (laikinąsias apsaugos priemones), atsakovei, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, suteikiama teisė prašyti nuostolių, atsiradusių (atsirasiančių) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, pats tam tikrų suvaržymų taikymo faktas nesudaro prielaidų taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kadangi tai nėra automatinis atsakas į ieškovės naudai taikomus atsakovės teisių apribojimus. CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės realizavimas priklauso nuo atsakovės pareigos pagrįsti galinčius atsirasti nuostolius ir jų preliminarų dydį įvykdymo. Pažymėtina, kad pareigą pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimą turėjo ir ieškovė, reikšdama šį prašymą. Atsakovei nepagrindus prašymo tenkinimui būtinų aplinkybių bei teismui jo netenkinus, negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
23. Apibendrinant išdėstytą konstatuojama, kad atsakovė neįrodė realių nuostolių ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybės – fakto (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius abiejų sąlygų visumą, atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo), kitos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos vertinimas tampa netikslingas.
24. Atskirojo skundo motyvai dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, aplinkybių, susijusių su ieškinio pateikimo teismui priežastimis ar teismo argumentų apie atsakovės kaltę preliminarios sutarties kontekste, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi neįrodo atsakovės nuostolių patyrimo ar tokių nuostolių atsiradimo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
25. Papildomai pažymėtina, kad atsakovei dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių realiai patyrus nuostolių, tačiau nesant patenkintam atsakovės prašymui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsakovei nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą reikalaujant iš ieškovės priteisti atsakovės patirtus nuostolius (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teismo nutartis netenkinti atsakovės prašymo taikyti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.