Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnamečius vaikus, t. y., žinodamas apie 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteistas išlaikymas dukroms, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 95 eurus nuo 2015 m. vasario 10 d. kiekvienam vaikui iki R. G. ir M. G. pilnametystės, visiškai nemokėdamas nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, nuo 2019 metų kovo mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio sumokėdamas 640 eurų vaikų išlaikymui ir nuo 2021 m. gruodžio mėnesio nemokėdamas visai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

2. Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su N. R. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. Kartu jie pragyveno (duomenys neskelbtini) m. pas jo tėvus. Kai susipažino su N. R., ji jau laukėsi vaiko. (duomenys neskelbtini) gimus mergaitei R., jis davė savo pavardę. Jam buvo išaiškinta, kad išsiskyrimo atveju, jis turės mergaitę išlaikyti, tai yra mokėti išlaikymą. Jis sutiko su tokiomis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) gimė jo ir N. bendra dukra M. G.. Prieš (duomenys neskelbtini) m. su N. išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) m. pradžioje gavo Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dėl dukrų išlaikymo, t. y. mokėti joms po 95 eurus kas mėnesį. Teismo sprendimą gavo paštu, kai dar gyveno pas tėvus. Gavęs teismo sprendimą, jis tuo metu niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo. Buvo išlaikomas tėvų. Labai trumpai buvo registruotas darbo biržoje. Jam teikiami darbo pasiūlymai buvo netinkami, todėl buvo išregistruotas iš darbo biržos. Iš darbo biržos pašalpos negavo, todėl išlaikymo dukroms neteikė. Kartais padirbėdavo pavienius darbus pas ūkininkus, o gautus pinigus išleisdavo sau. Per dieną ūkininkai mokėdavo po 25 eurus, tačiau darbo būdavo ne kiekvieną dieną. N. jam nuolat rašydavo į programėlę „(duomenys neskelbtini)“ žinutes, primindama apie išlaikymą. Iš pradžių atrašydavo N. i, nurodydamas, kad nedirba ir neturi iš ko mokėti vaikams. N. i sakydavo, kad, kai įsidarbins, pradės mokėti išlaikymą. N. i nepatiko jo atsakymai, todėl vėliau jis ėmė ignoruoti ir jai nebeatrašydavo, o po to pasikeitė savo numerį. Telefono numerį pasikeitė prieš tris metus. N. rašytų SMS žinučių išsisaugojęs neturi. Šiais metais N. sužinojo jo naują numerį per jo mamos draugę, todėl vėl pradėjo rašyti SMS žinutes. Į N. žinutes nieko neatrašydavo, ignoravo ją, su ja ir vaikais ryšio nepalaikė. Ryšį su dukromis palaikė tik apie dvi savaites po išsiskyrimo su N. , tai yra bendravo telefonu. Vėliau ryšys visiškai nutrūko, nes N. nebeleido bendrauti, dėl to, kad nemokėjo išlaikymo. Galiausiai su dukromis nebepalaikė jokio ryšio. Jis pas savo tėvus po išsiskyrimo gyveno 2 m. Vėliau persikraustė pas giminaičius į (duomenys neskelbtini) , nes jie pasiūlė jam darbą. Taip pat 2018 m. dirbo 2 mėnesius V. M. žemės ūkyje. Per mėnesį jam mokėjo po 500 eurų, tačiau vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, nes neturėjo N. R. banko sąskaitos. Pats nebandė sužinoti N. banko sąskaitos ir tuo nesidomėjo. N. banko sąskaitą sužinojo 2019 m., kai iš antstolių gavo pranešimą apie įsiskolinimą. Po truputį pradėjo mokėti vaikams išlaikymą, t. y. vesdavo kiekvieną mėnesį po 20 eurų į N. banko sąskaitą. Pavedimus darydavo per paštą savo vardu. Neprisimena N. banko sąskaitos numerio, bet visada pervesdavo į tą pačią sąskaitą ir visuomet per paštą. Buvo atvejų, kad pavedimus darydavo jo dabartinė draugė L. D.. Draugė pavedimus darydavo per paštą. Mano, kad jo draugė L. iš savo sąskaitos pavedimų nedarė. Tuo metu jis nedirbo, todėl jokio pajamų šaltinio neturėjo. Draugė darė pavedimus iš savo gaunamos 160 eurų neįgalumo pašalpos. Jis žinojo, kad kas mėnesį turi mokėti po 95 eurus dukrų išlaikymui. Neturėdamas pajamų, vesdavo tik po 10 eurų kiekvienai dukrai, viso 20 eurų. Neprisimena, kiek tiksliai mėnesių 2019 m. mokėjo. 2020-2021 m. mokėjo kiekvieną mėnesį pervesdamas 20 eurų. Gali būti, kad paskutinį kartą pervedė 2021 m. lapkričio mėnesį, nes su drauge turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, pats visą laiką buvo be darbo. 2022 m. kovo mėnesį pervedė 40 eurų, balandį nepervedė. Planuoja pradėti pervesti pinigus nuo gegužės mėnesio, nes turėtų pradėti dirbti pas ūkininką. Stengsis mokėti kuo daugiau, nes nori po truputį dengti įsiskolinimą. Vengė išlaikyti dukras, nes neturėjo pragyvenimui jokių pajamų. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

3.1. Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. G. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. Susituokę nebuvo, bet vedė bendrą ūkį. Kai susipažino su R. G., ji laukėsi vaiko nuo kito vyro. (duomenys neskelbtini) m. gimus dukrai R., R. G. mergaitei suteikė savo pavardę. (duomenys neskelbtini) m. jiems gimė dukra M. G.. Ji (duomenys neskelbtini) m. išėjo gyventi atskirai nuo R. G.. Kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo dukroms. 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kad R. G. nuo (duomenys neskelbtini) kas mėnesį dukroms turi mokėti po 95 eurus iki jų pilnametystės. Nuo 2015 m. iki 2019 m. R. G. nemokėjo išlaikymo. Po teismo sprendimo ji kreipėsi į antstolį K. K.. Iki 2016 m. sausio 1 d. antstolis paskaičiavo R. G. įsiskolinimą 1 934,76 eurų už vaikų išlaikymą. 2016 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kurie nusprendė, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2028 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 57 eurų dydžio išmokas. Nuo 2028 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. gegužės 28 d. išmokėti po 57 eurų dydžio išmoką. 2019 m. R. G. pradėjo mokėti po 20 eurų kas mėnesį. 2019 m. mokėjo nereguliariai, iš viso 10 mėnesių, 2020 m. ji gavo kas mėnesį reguliariai, 2021 m. mokėjo 10 mėnesių, o 2022 m. negavo išlaikymo. Jos manymu, šiai dienai yra susidariusi apie 5 000 eurų skola. Su R. G. jokių ryšių nepalaiko, su dukromis jis nebendravo nuo 2015 m. Nežino R. G. gyvenamosios vietos. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. R. parodė, kad su R. G. gyveno pas jo tėvus. Kai jie susipažino, ji jau laukėsi vaiko ir gimus dukrai, R. jai davė savo pavardę. Dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra ne R. (biologinė) dukra. R. suteikiant pavardę R., notarė paaiškino, kad skyrybų atveju, jis privalės ją išlaikyti. R. sutiko. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) m. gimė jų bendra dukra M. G.. (duomenys neskelbtini) m. jie išsiskyrė ir ji savo iniciatyva išėjo gyventi atskirai. R. G. paliko gyventi pas tėvus. Tada ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl mažamečių dukrų išlaikymo. Nuo 2015 m. iki 2019 m. R. G. dukrų išlaikymui visiškai nemokėjo, ryšio nei su ja, nei su dukromis nepalaikė. Apie R. jokių duomenų nežinojo, t. y., nei kur gyvena, nei kur dirba. Teismui priėmus sprendimą jis taip pat su ja nesusisiekė. Jokio susitarimo su R. apie tai, kad jis dalį laiko gali nemokėti jai išlaikymo nebuvo. Kadangi R. priteistų alimentų nemokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolį K. K., taip pat į Vaikų išlaikymo fondą. 2019 m. R. G. pradėjo mokėti alimentus kas mėnesį po 20 eurų, t. y. kiekvienai dukrai po 10 eurų. Mokėjo nereguliariai, iš viso 10 mėnesių, juos pervesdamas į jos naudojamą Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji dar turi kitą Šiaulių banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis į šią sąskaitą jai pinigų nevesdavo, o tik į aukščiau nurodytą banko sąskaitą. Pavedimus darydavo per paštą. Dažniausiai, kaip siuntėjas būdavo nurodyta L. D., o paskirtyje, kad alimentai nuo R. G.. Taip pat L. D. yra pavedimus dariusi ir iš savo banko sąskaitos. 2020 m. gavo alimentus jau reguliariai kiekvieną mėnesį ir vėl vedė tik po 20 eurų, tai yra kiekvienai dukrai po 10 eurų. 2021 m. mokėjo 10 mėnesių ir pervesdavo vėl tik po 20 eurų į jos Šiaulių banko sąskaitą. Paskutinė R. G. įmoka buvo padaryta 2021 m. lapkričio mėnesį. Iš R. grynaisiais pinigais niekada nėra gavusi, nes po skyrybų nebuvo susitikę, su vaikais poreikio bendrauti ir matytis nepareiškė. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio R. G. alimentų visiškai nemokėjo. 2022 m. kovo 15 d. iš jo per paštą gavo 40 eurų. Nežino kur šiuo metu gali gyventi R., taip pat neturi jo kontaktinio telefono. Jai buvo paaiškinta, kad gali susitaikyti su R. G., tačiau su tokia bylos baigtimi nesutinka.

3.2. 2022 m. vasario 28 d. N. R. pareiškime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal jos ieškinį R. G.. Teismas nusprendė išieškoti iš R. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 95,00 eurus kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 10 d. nepilnamečių vaikų R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki jų pilnametystės. Pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis K. K. vykdė išieškojimą. R. G. teismo sprendimo nevykdė, vengė išlaikyti nepilnametes dukras, dėl ko susidarė 1 934,76 eurų įsiskolinimas.

3.3. Iš 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas nutarė išieškoti iš skolininko R. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 95,00 eurų kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 10 d. nepilnamečių vaikų R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki jų pilnametystės. Taip pat nutarta, kad kreditorę N. R. skirti nepilnamečių vaikų R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. G. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3.4. Iš 2016 m. sausio 13 d. antstolio padėjėjos S. Š. pateikto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad iki 2016 m. sausio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas – 1 934,76 eurai.

3.5. Iš 2022 m. kovo 9 d. antstolio K. K.pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie išlaikymo skolos dydį ir iš skolininko išieškotas lėšas matyti, kad R. G. indeksuota išlaikymo skola nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2022 m. kovo 1 d. yra 7 113,73 eurai.

3.6. Iš 2022 m. balandžio 12 d. antstolio K. K.pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. iki 2022 m. kovo 1 d. išieškotojai N. R. turėjo sumokėti 17 045,01 eurų išlaikymą. Išieškotojos N. R. duomenimis nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio tiesiogiai iš skolininko R. G. gavo 640 eurų.

3.7. Iš 2022 m. kovo 2 d. Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad R. G. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 13 d. Darbo paieškos buvo nutrauktos asmens pageidavimu.

3.8. Iš 2022 m. kovo 2 d. SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad R. G. nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. dirbo žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. – pas V. M. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą.

4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta.

5. Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo R. G. prisipažinimas, liudytojos N. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, antstolio K. K. pateiktomis pažymomis iš vykdomosios bylos ir kt., patvirtina, jog R. G., žinodamas apie 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteistas išlaikymas dukroms, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 95 eurus nuo 2015 m. vasario 10 d. kiekvienam vaikui iki R. G. ir M. G. pilnametystės, visiškai nemokėjo nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, nuo 2019 metų kovo mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio sumokėdamas 640 eurų vaikų išlaikymui ir nuo 2021 m. gruodžio mėnesio nemokėdamas visai, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis R. G. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. G. tyčiniai veiksmai, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

6. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamasis R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. R. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą baudžiamajame įstatyme kriminalizuotą nusikalstamą veiką kaltinamajam, sutinkamai su prokurorės siūloma bausme, gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai (BK 46 straipsnis).

10. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esantis kaltu.

11. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikomas tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, paskui panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 30 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

R. G. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

R. G. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

R. G. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.