Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Tatjanai Daugirdienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs (2018 m. kovo 6 d. paleistas iš pataisos namų), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. L. 2018 m. kovo 7 d., apie 22.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs pastato langą, įsibrovė į UAB "Vaidvila" priklausančią parduotuvę, esančią adresu Mokyklos g. 55, Mūro Strėvininkų k., Kaišiadorių r., iš kur pagrobė svetimą - UAB "Vaidvila" priklausantį turtą – vieną porą 1,10 eurų vertės kojinių, tuo padarydamas UAB "Vaidvila" tokio paties dydžio turtinę žalą.

N. L. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir apklausiamas parodė, kad prisipažįsta, kad įsibrovė į parduotuvę išdaužęs jos langą, bet neprisipažino, kad iš jos ką nors pagrobė. Paaiškino, kad į parduotuvę buvo įlindęs, nes norėjo pasiimti maisto, bet nespėjo to padaryti, nes atvyko parduotuvės savininkė. Parodė, kad įvykio dieną su draugais išgėrinėjo namuose. Vienas draugas išėjo, o kitas liko miegoti jo močiutės kambaryje. Tada jis ir užsimanė pavalgyti, todėl nuėjo į parduotuvę ir paprašė pardavėjos šlaunelių. Ji nedavė. Todėl grįžęs į namus pasiėmė alkoholio ir nusinešė į parduotuvę, kad pardavėja pakeistų jį į maistą. Tačiau pardavėja nesutiko maistą iškeisti į jo atneštą alkoholį ir liepė jam išeiti iš parduotuvės. Jis ir išėjo, prieš tai dar pardavėją iškeikė. Tuo metu buvo apie 19 val. Apie pusė 23 val. pasiėmęs šepetį nuėjo prie parduotuvės ir išdaužė parduotuvės langą. Iš karto suveikė signalizacija, todėl nuėjo ir pasislėpė už garažo, kol išsijungė signalizacija. Į parduotuvę ėjo ir langą išdaužė, kad į ją įeiti todėl, kad norėjo valgyti. Kadangi dauždamas parduotuvė langą susipjaustė su stiklais ranką, kuri smarkiai kraujavo, tai dar buvo grįžęs namo, kur pasiėmė kojinę ir apsivyniojo ranką. Kojinės buvo baltos su juodais taškeliais. Kojinės gal buvo močiutės. Jos buvo ant gyvatuko vonioje. Nuėjęs po to vėl į parduotuvę į ją įlipo per langą. Būnant parduotuvės viduje pamatė, kad atvažiavo parduotuvės savininkė, o po to ir policija. Kai pamatė parduotuvės savininkę, ketintą išsinešti iš parduotuvės maistą išmetė parduotuvėje po prekystaliais ir krito ant grindų laukti policijos pareigūnų. Kadangi išsigando, tai nutarė viską pabaigti. Tikslas buvo iš parduotuvės paimti maistą, o ne alkoholinius gėrimus. Atvykus policijai buvo sulaikytas parduotuvės viduje. Po to dar buvo atlikta krata jo namuose. Alkoholis iš parduotuvės, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nebuvo pagrobtas. Mano, kad parduotuvės savininkė jį apkalba iš pykčio ant jo. Alkoholį įvykio dieną buvo vartojęs su P. S. ir R. S.. R. S., kai jis įsibrovė vakare į parduotuvę, buvo likęs miegoti jo namuose močiutės kambaryje. Šepetį, kuriuo išdaužė parduotuvės langą, buvo pasiėmęs iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis N. L. prisipažino kaltu tik iš dalies jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytoja V. V. parodė, kad jai paskambino ir pranešė, kad įsijungė parduotuvės signalizacija apie 22.30 val. Su sūnumi nuvažiavo prie parduotuvės, kur nuo gatvės matėsi išdaužtas langas. Ji norėjo užeiti į parduotuvės vidų, bet išgirdo viduje traškančius stiklus. Tada pamatė, kad N. L. iškišo galvą per išdaužtą parduotuvės langą. Ji tada iš karto paskambino policijai ir pranešė, kad įsilaužta. Kol atvažiavo policija, ji nėjo į parduotuvės vidų. Parduotuvėje tuo metu buvęs N. L. ją pamatė, bet nebėgo, girdėjosi tik, kad lakstė po parduotuvę. Kai atvyko policija, tai užėjo į parduotuvės vidų. Matėsi visur kraujas, gal jis valė jį. Pareigūnai tada sulaikė N. L.. Jis gulėjo ir apsimetė, kad yra be sąmonės. Policija iškvietė dar jam greitąją pagalbą, tačiau jo neišvežė į ligoninę, o tik apibintavo rankas. Kai jis išgirdo, kad kviečiama greitoji, iš karto atsigavo ir pradėjo rėkti, kad jį įmetė į parduotuvę. Jis norėjo kažką pasisavinti iš parduotuvės. Po prekystaliu ekspertas rado sukruvintą dešrą, šlauneles. Prie pat lango parduotuvėje yra alaus lentyna, kurioje buvo sudėtos alaus pakuotės. Buvo matyti, kad ištraukta alaus pakuotė, tačiau ji nebuvo rasta pas N. L.. Šaldytuve buvo viskas sukruvinta. Taip pat ir sandėlio lentyna buvo prieš langą ir joje nebuvo kelių alkoholinių gėrimų butelių, trūko 2-3 pakuočių alaus butelių ir 6 butelių alkoholio. Su alumi trūko iš viso apie 20 butelių. Nežino kur dingo alkoholis. Taip pat buvo pagrobtos kojinės. Jos buvo baltos, naujos, moteriškos. Po įvykio pasigedo vienos tokios poros kojinių. Kojinės parduotuvėje buvo dėžėje netoli signalizacijos. Kaip buvo galima tamsoje rasti kojines nežino, bet gal N. L. norėjo išjungti signalizaciją, nes ji šviečia, todėl šiek tiek nuo tos šviesos matosi. Bet dėžėje nebuvo rasta kraujo, bent jau nepastebėjo. Langas yra aukštai, todėl nesupranta, kaip buvo galima vienam įlipti į parduotuvę. N. L. nėra aukštas. Paprastai su ranka per langa negalima nieko ištraukti. Kraujo žymės lauke prie parduotuvės buvo iki pat garažų. Kitą dieną šiukšlių konteineryje rado maišą su kruvinais popieriais, todėl galvoja, kad alkoholis galėjo būti išneštas iš parduotuvės dar iki jai atvykstant į ją. Signalizacija, kai ji pradeda veikti, nenutyla ir yra išjungiama tik su kodu. Jai skambinusi G. P. sakė, kad iš parduotuvės kažkas neša pakuotes, laksto nuo parduotuvės iki buto, bet policijai apklausiama jau sakė, kad nieko nematė. Kitą dieną ji pasakojo, kad jis su kuprine vaikščiojo. Paskui ta kuprinė atsirado prie namo šiukšliadėžėje. Kur ji buvo, kai buvo atvykusi policija, niekas nežino. Po įvykio sutvarkė parduotuvės langą, pati padengė visus nuostolius. Žalos atlyginti neprašo, civilinio ieškinio nereiškia, nori ramybės. Dl dingusio alkoholio tyrėjai į bylą buvo pateikusi jo įsigijimo sąskaitas. Po įvykio parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija, nustatytas didesnis trūkumas, nes buvo atvežtas Tauto tradicinis alus su blogu galiojimu, kuris buvo grąžintas į įmonę. Prieš šią inventorizaciją, buvo atlikta ir kita gruodžio mėnesį. Įvykis buvo kovo 7 d. Trūkumas prieš tai nesusidarydavo. Tą dieną alaus butelių pakuotės, prieš jai išvykstant parduotuvei baigus darbą, buvo savo vietoje. Alkoholio buteliai buvo taip pat prie lentynos. Šiam tyrimui inventorizacijos akto nesurašė, nes to iš jų niekas nereikalavo. Tik pranešė ir parašė apie tai, ko akivaizdžiai trūko po šio įvykio.

Liudytojas M. V. parodė, kad jau buvo vakaras, kai jam mama pasakė, kad jai paskambino ir pranešė, kad įsilaužė į parduotuvę. Su mama po skambučio privažiavo prie parduotuvės per 10 min., nes skubėjo. Nuvykus ten, mama pamatė, kad išdaužtas tolimiausias parduotuvės langas. Sustojo prie parduotuvės, išlipo iš mašinos. Mama norėjo atjungti signalizaciją, bet tada išgirdo stiklų barškėjimą, pamatė, kad viduje kažkas yra. Mama iškvietė policiją. Iki kol atvyko policija, parduotuvėje buvęs žmogus nebėgo. Jis pora kartų buvo iškišęs galvą. Praėjo 10-15 min. kol atvyko policija. Atrakinus duris, jį policija rado gulintį ant žemės. Asmuo buvo sulaikytas, išvestas į lauką. Po to įėjus į vidų pamatė, kad daug stiklų, kraujo. Asmuo buvo kruvinom rankomis.

Liudytoja G. P. parodė, kad įvykio metu buvau parduotuvės pardavėja. Jai paskambino B. ir pasakė, kad parduotuvėje kaukia signalizacija. B. yra šalia esančio namo gyventoja, todėl pati neturėjo parduotuvės savininkės numerio. Paskambino tada V. V. ir pasakė, kad kaukia signalizacija. B. neminėjo, kodėl kaukia signalizacija. Dar buvo skambinusi ir D. Ji sakė, kad kažkas bėgioja prie parduotuvės, bet ji gerai nemato ir negalėjo konkrečiai pasakyti. Matė bėgiojimą prie parduotuvės. Daugiau nieko nesakė. Paskui D. atėjusi į parduotuvę sakė, kad matė, jog kažkas ėjo, kažką nešėsi. Bet ji tvirtino, kad gerai nematė, asmens neįvardino. Su parduotuvės vadove bendravo tik kitą dieną. Buvo kažkas iš parduotuvės pagrobta, bet neatsimenu kas. Matėsi, kad nebuvo tų prekių, kas stovėjo sandėlyje, nes prie pat lango viskas buvo sustatyta.

Liudytojas R. B. parodė, kad apie 22.30 val. jau buvau atsigulusi miegoti. Per kelią nuo jos daugiabučio yra parduotuvė. Tada išgirdo garsą ir priėjusi prie lango pamatė, kad įsijungusi signalizacijos lemputė. Paskambino G. P. ir pasakė, kad ji praneštų savininkei, kad įsijungė signalizacija. Paskui pamatė šviesas ir pamatė savininkės ir policijos mašiną. Kadangi buto langą apšviečia didelė lauko lempa, tai daugiau nieko nematė.

Liudytojas Modestas Janulis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jo paaiškinimai buvo surašyti teisingai. Liudytojas parodė, kad kovo 07 d. apie 22.40 val. jam dirbant kartu su patruliu Gediminu Česaičiu, iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad įsibrauta į parduotuvę, esančią Mokyklos g. 55, Mūro Strėvininkų k., Kaišiadorių r., ir galimai parduotuvės viduje yra pašalinių asmenų. Nuvykus minėtu adresu, prie parduotuvės pastato rasta parduotuvės savininkė V. V. bei jos sūnus M. V.. Jie paaiškino, kad jiems buvo pranešta apie suveikusią parduotuvės signalizaciją ir jiems atvykus girdėjo pastato viduje kažką vaikštant. V. V. atrakinus pastato duris, viduje, dešinėje tarp šaldytuvų - vitrinų ir sienos su langais buvo ant žemės gulintis vyriškis, kuris, kaip jam pasirodė, apsimetė miegančiu. Pakėlus minėtą vyriškį matėsi, kad yra sužalotos abi jo rankos, t. y. ant kairės rankos matėsi įdrėskimai, o ant dešinės buvo žaizda ir stipriai kraujavo. Nuo šio vyriškio sklido alkoholio kvapas. Vėliau buvo nustatyta vyriškio asmenybė, tai N. L., kurį patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad jis tik 2018-03-06 paleistas iš Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus. N. L. buvo pristatytas į Kaišiadorių r. PK patalpas ir sulaikytas 48 val. Apžiūrėjus parduotuvės patalpas buvo matyti, kad ten yra pilna kraujo, t. y. jo buvo ant sudaužyto vieno iš langų, palangės, ant šaldytuvo. Taip pat, matėsi kraujo pėdsakai vedantys iš parduotuvės link daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) iki buto durų (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais parduotuvės pastatą. Iš V. V. sužinota, kad N. L. gyvena būtent šiame bute. N. L. bute rastas miegantis neblaivus R. S.. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės, ant žemės mėtėsi tušti plastmasiniai buteliai nuo alaus, kurių pavadinimo nepamena. Buto vonios ir tualeto kambaryje, šiukšliadėžėje buvo rasta baltos spalvos kojinė su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Tokia pat kojinė rasta ir pas N. L. asmens kratos apžiūros metu. Neprisimena ar pas jį kratos metu rasta kojinė buvo kruvina. Tiksliai negali pasakyti ar kojinė tokia pati, kaip rastoji bute. N. L. aiškino, kad jį kažkas įmetė į parduotuvę per langą. Vėliau N. L. pristačius į Kaišiadorių r. PK ir ruošiant dokumentus dėl jo sulaikymo, jis pasakė, kad bandė apvogti parduotuvę ir kad pasielgė kvailai, nes buvo girtas.

Liudytojas P. S. parodė, kad girdėjo, kad N. L. įlindo į parduotuvę. Tuo metu naktį dirbo, bet tą dieną teko matyti L. apie pietus. Jie kartu išgėrė pora alaus pas jį namuose. Jis gyvena kitoje gatvės pusėje nuo parduotuvės. Kai alų išgėrė, tai nuėjo namo. Kartu buvo R. S., kuris toliau pasiliko su L. ir toliau gėrė alkoholį. Vėliau su juo neteko bendrauti tą dieną. L. sakė, kad įlindo į kioską. Neklausė pas jį, kodėl jis įlindo į parduotuvę, o jis pats ir nesakė, ar buvo vienas ir neminėjo, ar ką paėmė.

Iš 2018 m. kovo 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvėje, adresu Mokyklos g. 55, Mūro Strėvininkų k., Kaišiadorių r. Apžiūros metu rasti ir paimti šepetys, , daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, 3 vnt. šluosčių su dėmėmis, panašiomis į kraują, 2 vnt. kvapų pėdsakų, o N. L. namuose rasta ir paimta kojinė (1 t., b. l. 7-22)

Iš asmens blaivumui nustatyti žurnalo kopijos matyti, kad 2018 m. kovo 8 d. 2.40 val., N. L. nustatytas 1,28 promilių girtumas. (1 t., b. l. 129-130)

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad N. L. konstatuota plaštakos žaizdelės, piršto žaizdelė. (1 t., b. l. 146-147)

Kaip matyti iš kaltinimo N. L. formuluotės, jo esmė yra ta, kad jis kaltinamas įsibrovęs į kaltinime nurodytą parduotuvę ir iš jos pagrobęs visą eilę alkoholinių gėrimų, taip pat kojines. Tokia veika kaltinime kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Ištyręs byloje esančius įrodymus ir išanalizavęs jais nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies, tai yra ištirti įrodymai patvirtina, kad N. L. išdaužęs langą įsibrovė į parduotuvę ir iš jos pagrobė porą baltų kojinių. Tačiau ta kaltinimo dalis, kurioje inkriminuojamas alkoholio pagrobimas, teismo vertinimu nepasitvirtino.

Nors pats kaltinamasis N. L. apklausiamas teisme paskutinį kartą ir anksčiau, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu neginčijo įsibrovimo į parduotuvę fakto ir būdo, tačiau nuosekliai tvirtino, kad iš jos apskritai nieko neišsinešė, tai yra nepagrobė, teismo vertinimu, ištirti įrodymai tokios jo versijos ir įvykio eigos nepatvirtina. Priešingai, byloje ištirtų įrodymų analizė paneigia šia kaltinamojo versiją ir leidžia pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis įsibrovęs į parduotuvę iš jos išsinešė porą baltų kojinių, kurios parduotuvėje įvykio metu buvo prekybos salėje kartotinėje dėžėje, ką patvirtina apžiūros metu nustatyti duomenys.

Kaip nustatyta iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų, kuriuose užfiksuotos parduotuvės, į kurią įsibrauta, kaltinamojo N. L. butas ir apžiūrėtose patalpose rasti daiktai ir kiti tyrimui reikšmingi objektai, viena balta kojinė, kuri buvo visa kruvina, rasta pas N. L. namuose šiukšlių dėžėje (1 t., b. l. 12), kita kojinė buvo rasta pas jį asmens kratos metu iš karto po sulaikymo parduotuvės viduje (1 t., b. l. 97). Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek šios dvi kojinės, tiek ir parduotuvėje po įvykio apžiūros metu rastos kitos kojinės yra vienodo dydžio, spalvos, modelio, ką patvirtina apžiūros protokole nurodyti duomenys, fotonuotraukos (1 t., b. l. 72-74).

Be to, parduotuvėje, kaip minėta, visos kojinės buvo kartotinėje dėžėje, kuri stovėjo prekybos salėje ant grindų. Būtent ten ir buvo sulaikytas kaltinamasis. Todėl teismui nekyla abejonių, kad pas kaltinamąjį namuose buvo rasta viena iš parduotuvės išneštos vienos poros baltų kojinių, kita buvo rasta pas jį kišenėje asmens kratos metu. Iš tokių duomenų neabejotinai matyti, kad kaltinamasis buvo spėjęs su paimtomis iš parduotuvės kojinėmis sugrįžti pas save namo, kas reiškia, kad šiuo parduotuvei priklausančiu turtu – kojinėmis galėjo disponuoti savo nuožiūra. Tai jis ir padarė, viena kojine nusivalė kraujuojančias rankas, išmetė ją į šiukšlių dėžę ir, kaip nustatyta, sugrįžo atgal į parduotuvę, kur buvo suplanavęs pagrobti iš jos prekių – maisto produktų, ką ir pats patvirtino.

Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju veikos baigtumui ir kvalifikacijai neturi reikšmės pagrobto turto vertė, kadangi kaltinamojo veika kvalifikuota pagal pavojingesnį – įsibrovimo į patalpas požymį, kas yra vienas iš alternatyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių ir nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodytas ir nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, nesant duomenų, kad vertė būtų didelė, pakankamas N. L. baudžiamajai atsakomybei pagal minėta straipsnį kilti.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Nors kaltinamasis ir neneigė, kad po to, kai dauždamas parduotuvės langą, kad į ją įsibrauti, susižalojo rankas, kas patvirtinta specialisto išvada (1 t., b. l. ), jis buvo sugrįžęs pas save į namus, jis kategoriškai neigė, kad parsinešė iš parduotuvės paimtas kojines. Iš viso neigė, kad pas jį namuose šiukšlių dėžėje ir asmens kratos metu kišenėje rastos kojinės yra paimtos įsibrovus į parduotuvę, paaiškino, kad tai močiutės kojinės, kuris jis parėjęs į namus pagriebė nuo radiatoriaus vonioje, kur jos buvo padžiautos. Tačiau teismas tokią versiją vertina kaip niekuo nepagrįstą ir ištirtais įrodymais nepatvirtintą gynybinę poziciją, kuria paneigia ne tik kitų byloje ištirtų įrodymų visumą, bet ir nepatvirtina paties kaltinamojo prieštaringi parodymai viso baudžiamojo proceso šioje byloje metu.

Pats kaltinamasis teisme tvirtino, kad jo namuose paimtos močiutės kojinės kruvinoms rankoms nusivalyti buvo baltos su juodais taškeliais. Tačiau aukščiau išanalizuoti apžiūrų protokolų duomenys šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę paneigia, kadangi visos rastos ir apžiūrėtos kojinės yra visiškai baltos be jokių taškelių. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. L. buvo ir pats parodęs, kad kojines jis pasiėmė parduotuvėje, kad užsidėti ant kraujuojančių rankų, bet kai buvo grįžęs namo palikti šepetį, vieną kojinę galėjo palikti namuose (1 t., b. l. 109).

Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriais galima būtų tiesiogiai grįsti kaltę, tačiau jie yra viena iš priemonių kitiems įrodymams byloje patikrinti. Taigi, vertinant įrodymus šiame kontekste matyti, kad įvykio vietos kaltinamojo bute, parduotuvėje, daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos ir kojinės, kurios buvo parduotuvėje įvykio metu, ir kurios buvo rastos kaltinamojo bute bei pas jį kišenėje, visiškai atitinka paties kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir atitinkamai kaltinamojo vėliau duoti teisme parodymai dėl šių aplinkybių neatitinka šių jo paties parodymų ir netgi jiems prieštarauja iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis pats parodė, kad jo močiutė jau seniai mirusi, kas tik patvirtina aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu padarytą išvadą, kad pas kaltinamąjį bute ir pas jį kišenėje rastos kojinės buvo ne močiutės, o jo paties pagrobtos iš parduotuvės, į kurią jis įsibrovė. Todėl teismas pripažįsta visiškai įrodyta tą aplinkybę, kad kaltinamasis įsibrovęs į parduotuvę pagrobė porą baltų kojinių, suprato, kad taip pasisavina jam svetimą turtą ir veikia prieš savininko valią, su pagrobtu turtu - kojinėmis jau buvo spėjęs pasišalinti iš parduotuvės ir galėjo su juo elgtis savo nuožiūra, nes buvo parėjęs į savo būtą, kur niekas jam negalėjo sutrukdyti, kas reiškia, kad nusikalstama veika šioje apimtyje buvo baigta, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis vėliau dar kartą grįžo į parduotuvę turėdamas tikslą pagrobti kitų prekių, kaip jis parodė, maisto prekių.

Nustatyti duomenys apie išmėtytus daiktus, prikruvintas patalpas patvirtina, kad jis grįžęs į parduotuvę aktyviai ieškojo ką galima dar pagrobti, bet užkluptas parduotuvės savininkės ir policijos nespėjo visiškai įgyvendinti savo nusikalstamo kėsinimosi, kuris liko neįgyvendintas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Tačiau tai veikos kvalifikacijai šiuo atveju reikšmės neturi ir nelemia veikos kvalifikavimo kaip pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą veiką, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad to turto – parduotuvės prekių, į kurias kaltinamasis kėsinosi jau po to, kai buvo pagrobęs baltas kojines, vertė būtų didelė (viršytų 250 minimalių gyvenimo lygių). Tik tokiu atveju nustačius pavojingesnį nei įsibrovimas požymį – didelę svetimo turto vertę, būtų pagrindas kvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Šiuo gi atveju, nusikalstama veika buvo baigta pagrobus dalį turto, kurio vertė, kaip minėta, veikos kvalifikacijai nustačius įsibrovimo į patalpas požymį, reikšmės neturi.

Kaltinime N. L. buvo nurodyta ir tai, kad jis įsibrovęs į parduotuvę iš jos be jau minėtų poros baltų kojinių, pagrobė dar ir 2 butelius degtinės "Zoloto polej", kurių bendra vertė 13 eurų; 2 butelius trauktinės "Čepkelių", kurių bendra vertė 15,40 eurų, butelį "Starkos"-13 eurų vertės, ir 18 butelių alaus "Bačkorių", kurių bendra vertė - 27 eurai.

Tačiau išanalizavus byloje ištirtus įrodymus konstatuotina, kad šios kaltinime nurodytos aplinkybės dėl pagrobtų alkoholinių gėrimų neįrodytos, o kaltinimas šioje dalyje grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis.

Pažymėtina, kad kaltinimas šioje dalyje iš esmės buvo grindžiamas tik liudytojų paaiškinimais, UAB “Vaidvila“ pateiktomis sąskaitomis – faktūromis apie įsigytas prekes (1 t., b. l. 37-47), nes pats kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad į parduotuvę įsibrovė tik tam, kad pasiimti maisto, ir tvirtino, kad alkoholio neėmė ir net neketino to daryti.

Išanalizavus minėtas sąskaitas – faktūras darytina išvada, kad UAB “Vaidvila“ parduotuvė, į kurią įsibrovė N. L. iki šio įvykio buvo įsigijusi ir galėjo prekiauti tomis prekėmis, kurios buvo nurodytos kaltinime, tai yra tiek kojinėmis, tiek ir alkoholiniais gėrimais, nes tokios prekės skirtingose sąskaitose – faktūrose nurodytos. Tačiau skirtingai nei pora baltų kojinių, kurios viena kojinė po įvykio buvo rasta pas kaltinamąjį namuose, kita pas jį patį iš karto po sulaikymo, jam inkriminuojamas pagrobtas alkoholis ir (ar) jo tara nebuvo rasti nei pas jį patį asmens kratos metu, nei jo namuose, nei įvykio vietoje ar netoli jos parduotuvės prieigose. Nors liudytoja G. P. parodė, kad jai S. D. pasakojo, kad matė įvykio metu, kaip kažkas kažką nešė iš parduotuvės, bėgo, šių paaiškinimų pati S. D. nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu, todėl tokie liudytojų parodymai nelaikytini įrodančiais tą faktą, kad iš parduotuvės buvo pagrobtas alkoholis.

Be to, pats kaltinamasis ir neneigė, kad buvo parėjęs namo po to, kai išdaužė langą ir susižeidė rankas. Tai patvirtina ir jau aptarti apžiūros protokolų duomenys. Todėl liudytoja S. D., jeigu tikėti, kad ji iš tikrųjų dar ikiteisminio tyrimo metu pasakojo G. P., kad kažkas vaikščiojo nuo parduotuvės ar į ją atgal, iš tikrųjų galėjo matyti būtent tą momentą, kai kaltinamasis ėjo pas save į namus, o vėliau iš karto grįžo į parduotuvę. Nei vienas iš kitų liudytojų taip pat nepatvirtino matęs, kad N. L. būtų nešęs iš parduotuvės kokias nors prekes.

Pažymėtina ir tai, kad po signalizacijos suveikimo parduotuvės savininkė V. V., vėliau ir policija atvyko į įvykio vietą vos po keliolikos minučių, per kurias N. L. dar buvo spėjęs sugrįžti į savo namus, bet į juos išskyrus porą kojinių iš parduotuvės nieko neparnešė. Todėl išnešti visiems alkoholiniams gėrimams, kurie nurodyti kaltinime, jam turėjo likti itin mažai laiko, kas kelia abejonių ir dėl to, ar jis fiziškai tai galėjo spėti padaryti, juolab, kad kaltinime nurodyto alkoholio aptikti niekur nepavyko. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar kaltinamasis galėjo pagrobti kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus ir dėl to, ar kaltinime nurodyti alkoholiniai gėrimai ir toks jų skaičius iš viso galėjo įvykio metu būti faktiškai parduotuvėje, o ne buvo parduotas dar iki šio nusikalstamo įvykio dienos ar įvykio metu nebuvo parduotuvėje dėl kokių nors kitų priežasčių.

Teismas pabrėžia, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-149/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Teismas pažymi, kad aptartų abejonių nepašalina ir netgi jas sustiprina liudytojos V. V. parodymai, kai ji paaiškino, kad šiam tyrimui jokio inventorizacijos akto po įvykio parduotuvėje nesurašė, nes to iš jų niekas nereikalavo. Tik pranešė tyrėjams ir parašė apie tai, ko akivaizdžiai trūko po šio įvykio. Teismo vertinimu, tik paaiškinimais grindžiamas kaltinimas, kurio nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, kad prekių trūkumas susidarė būtent dėl šio įvykdyto nusikaltimo (nes nėra duomenų apie atliktas inventorizacijas ar kitos formos patikrinimus dėl prekių likučių nei iki, nei po šio įvykio) sudaro prielaidas abejonėms dėl jo pagrįstumo šioje dalyje, dėl ko negali būti laikomas įrodytu. Dėl šios priežasties iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės apie tai, kad iš parduotuvės buvo pagrobti alkoholiniai gėrimai, atitinkamai pakeičiant ir nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurią sudaro pagrobtos poros kojinių vertė. Tačiau tai galutinei išvadai dėl N. L. kaltės įvykdžius nusikaltimą bei tokios veikos kvalifikacijos reikšmės neturi, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindas N. L. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

N. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui, nes nustatyta, kad veikos padarymo metu buvo neblaivus. Jo agresyvus elgesys parduotuvėje dienos metu patvirtina, kad alkoholis neigiamai įtakoja kaltinamojo elgesį. Tai reiškia ir jo elgesį veikos padarymo metu.

Skiriant (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

N. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė jau būdamas anksčiau 2 kartus teistas, baustas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusį teistumą, nusikalto praėjus tik vienai dienai po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų į laisvę, pataisos namuose atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 144-145), kas rodo, kad N. L. savo tokio elgesio nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, o yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamasis yra recidyvistai BK 27 straipsnio prasme, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra išsituokęs, nedirbantis, yra nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių nustatyta nėra.

Tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad N. L. yra įmanomą taisyti, paveikti jį taip, kad ateityje nenusikalstų, o taip pat ir teisingai nubausti paskiriant jiems tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

Sprendžiant dėl paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi N. L., kuris padarė apysunkį nusikaltimą, skirtina mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio bausmė, tai bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų N. L. paskirtoji bausmė už apysunkį nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, abiem atvejais buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kas, kaip matyti, vis tiek nepadėjo sulaikyti N. L. nuo naujo nusikaltimo padarymo. Tai rodo, kad šiuo metu švelnesnėmis bausmėmis nei realus laisvės atėmimas nebūtų įmanoma N. L. atžvilgiu pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, kaltinamasis nesielgia laisvėje taip kad galima būtų pagrįstai tikėtis, jog taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jo vykdymo metu būtų užtikrintas bausmei keliamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus, kaltininko pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti aukščiau nurodytam BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad ne kartą teistam N. L., kuris naują nusikaltimą padarė kitą dieną po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, paskirtos bausmės už tyčinį apysunkį nusikaltimą, tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, teismo vertinimu, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė privalės būti vykdoma realiai.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus – šepetys, lazda, dvi kojinės, daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, trys šluostės su dėmėmis, panašiomis į kraują, du vienetai kvapų pėdsakų, popieriaus skiautė su dėme, panašia į kraują, saugomi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, sunaikintini. Du kompaktiniai diskai, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. L. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

N. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Byloje esančius daiktinius įrodymus – šepetį, lazdą, dvi kojines, daktiloskopinę plokštelę su rankos piršto pėdsaku, tris šluostes su dėmėmis, du vienetus kvapų pėdsakų, popieriaus skiautę su dėme, saugomus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o du kompaktinius diskus, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.