- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-697-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Samega“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atveika“ įgaliotam asmeniui D. V., atsakovo A. S. atstovui advokatui A. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-715/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Samega“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Samega“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 20 273,40 Eur žalos atlyginimą (1–9 b. l.).
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Samega“. Administratoriui patikrinus bendrovės sudarytus sandorius nustatyta, kad UAB „Samega“, atstovaujama direktoriaus A. S., 2007-12-21 sudarė preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo iš E. L.. Pagal minėtos sutarties 2.1. p. UAB „Samega“ perka butą už 250 000 Lt ir įsipareigoja sumokėti šią sumą pagal abiejų šalių žodžiu suderintą grafiką laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. 2008-07-25 šalys pasirašė priedą prie preliminarios sutarties, kuriuo pakeitė preliminarios sutarties sąlygą ir nustatė, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka butą už 200 000 Lt. UAB „Samega“ sumokėjo 200 000 Lt už butą, 2008-09-22 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D.. Pagal 2008-10-17 buto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Samega“ pardavė E. L. tą patį butą, tačiau už 130 000 Lt kainą. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro, pirkėja E. L. už butą sumokėjo 130 000 Lt 2008-10-27 mokėjimo pavedimu. Šiais veiksmais UAB „Samega“ per 26 kalendorines dienas be jokių pateisinamų priežasčių iš buto pirkimo-pardavimo sandorio prarado 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Atsakovas A. S. bendrovėje nuo 2005-08-02 iki bankroto bylos iškėlimo dirbo direktoriaus pareigose, be to, jam priklausė 100 procentų bendrovės akcijų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pirkimo-pardavimo sutarties kaina būtų kitokia, nei tuo metu buvo buto vidutinė rinkos vertė. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad butas buvo parduotas pigiau, nei vidutinė jo rinkos vertė, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „Samega“ iš atsakovo A. S. 20 273,40 Eur žalą bei 4,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (I t., 141–146 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad atsakovas A. S., buvęs bankrutavusios UAB „Samega“ direktorius, iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo bendrovei, jam priklausė 100 procentų bendrovės akcijų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovei esant nemokiai, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, sudarinėjo įmonei žalingus sandorius (2007-12-21, 2007-12-28, 2008-01-03, 2008-01-04 preliminariosios sutartys), kurių, kaip turėjo ir galėjo žinoti, UAB „Samega“ negalės įvykdyti. Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų tam atvejui, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų pasirašyta. Bendrovei butas faktiškai nebuvo perduotas, E. L. nebuvo išsikrausčiusi iš buto. UAB „Samega“ negavo to, kas buvo numatyta sutartyje – buto, atsakovas nebuvo sudaręs jokių sutarčių su potencialiais nuomininkais. Teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius 70 000 Lt (20 273,40) Eur žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad šios sumos praradimas negali būti pripažintas pateisinama normalia protinga komercine ūkine verslo rizika, taigi, preziumavo atsakovo kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas konstatavo, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ir tuo, kad jis nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pardavė šį butą ankstesniam savininkui 20 273,40 Eur pigiau. Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė įmonės lėšų netekimą. Žala padaryta, nes atsakovas bendrovei esant nemokiai, nesielgė rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai jos atžvilgiu, dėl ko bendrovei buvo padaryti nuostoliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, o nusprendus, kad ieškovės ieškinys tenkintas pagrįstai, atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 str. 1, 2, 6 d. arba maksimaliai sumažinti žalos dydį (II t., 1–14 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Spręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas sprendime nekonkretizavo, kuria iš sutarčių ieškovei buvo padaryta žala, o buvo apsiribota tik deklaratyvia išvada, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nupirko butą ir pardavė ankstesniam savininkui 20 273,40 Eur pigiau, atsakovo neteisėti veiksmai lėmė įmonės lėšų netekimą, žala padaryta, nes atsakovas bendrovei esant nemokiai, nesielgė rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai jos atžvilgiu.
7.2. Teismas neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl apelianto prašymų taikyti CK 6.253 str. 1, 2 ir 6 d. nuostatas, šalinančias civilinę atsakomybę dėl kaltės nebuvimo. Žalą UAB „Samega“ patyrė ne dėl sudarytų sandorių, o dėl įgyto turto nuvertėjimo, kurio apeliantas negalėjo kontroliuoti. Byloje nebuvo pasisakyta ir dėl apelianto prašymo netaikyti civilinės atsakomybės ar ją mažinti pagal CK 1.5 str. nuostatas, nes 2008 m. spalio-gruodžio mėnesiais apeliantas paskolino ieškovei apyvartinėms lėšoms net 195 000 litų, kurių neatgavo ir niekada nebeatgaus. UAB „Samega“ nuostolius patyrė ne dėl sudarytų sandorių, bet dėl sandoriais įsigyto turto nuvertėjimo, kurio apeliantas negalėjo ne tik kontroliuoti, bet ir protingai numatyti. Minėtų aplinkybių nustatymas būtų buvęs pagrindu atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės arba ją maksimaliai sumažinti.
7.3. Šioje byloje teismas išėjo už ieškinio faktinio pagrindo ribų, kadangi faktinio ieškinio pagrindo, neva neteisėti apelianto veiksmai pasireiškė tuo, kad Sutartis 1 ir Sutartis 2 bei 2007-12-21 ir 2008-07-25 preliminariosios sutartys sudarytos UAB „Samega“ esant nemokiai, dėl ko ši nebegalėjo įvykdyti minėtais sandoriais prisiimamų sutartinių prievolių, ieškovas nenurodė.
7.4. Vienintelis byloje esantis įrodymas, kuriame yra kalbama apie ieškovo nemokumą nuo 2008-01-01, yra FNTT specialisto 2009-11-30 išvada Nr. 5-9/36 (toliau – Išvada), kuri buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ši Išvada Šiaulių apygardos teismo 2014-09-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-519/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-27 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-517/2015 buvo pripažinta nepagrįsta, prieštaraujančia teisės aktams ir faktinei UAB „Samega“ finansinei būklei.
7.5. Ieškovė neįrodė fakto, kad butas Sutartimi 2 būtų parduotas už mažesnę, nei buvo jo rinkos vertė, kainą. Apeliantas pateikė teismui Turto vertės nustatymo ataskaitą, kuria abejoti nėra pagrindo, todėl ieškinio patenkinimas galimas tik tokiu atveju, jeigu byloje būtų buvę įrodyta, jog butas Sutartimi 1 buvo nupirktas per brangiai. Tačiau, apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė ir šios faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Samega“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tuo metu, kai vyko buto pirkimas-pardavimas, bendrovės įstatuose nebuvo nurodyta ši ekonominė veikla, įstatai buvo pakeisti vėliau, po sutarčių sudarymo. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga. Sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nupirko butą ir pardavė jį ankstesniam savininkui 20 273,40 Eur pigiau, atsakovo neteisėti veiksmai lėmė įmonės lėšų netekimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas, ar įmonės vadovas ir akcininkas A. S. elgėsi sąžiningai įmonės atžvilgiu, pirkdamas turtą už 200 000 Lt, o po 26 dienų jį parduodamas jau už 130 000 Lt, tuo galimai padarydamas UAB „Samega“ žalą.
10. Norint taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 str.). Ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.
11. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tą, jog administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama iš bendrovės vadovo atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką.
13. Ieškovas BUAB „Samega“ atsakovo A. S. civilinę atsakomybę kildina iš CK 2.87 straipsnio 7 dalies, nurodydamas, kad 2008-09-22 buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Samega“ iš E. L. įsigijo butą už 200 000 Lt, o vėliau, 2008-10-17 buto pirkimo-pardavimo sutartimi, šį butą UAB „Samega“ pardavė tai pačiai E. L., tačiau jau už 130 000 Lt kainą. Tokiais atsakovo veiksmais UAB „Samega“ per 26 kalendorines dienas be jokių pateisinamų priežasčių iš buto pirkimo-pardavimo sandorio prarado 70 000 Lt (20273,40 Eur). Minėtus atsakovo A. S. veiksmus ieškovė laiko neteisėtais, padariusiais ieškovei žalą.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. iki bankroto bylos iškėlimo (2009-02-18) buvo UAB „Samega“ direktorius, o taip pat bendrovės akcininkas, turėjęs 100 procentų UAB „Samega“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. S. 20273,40 Eur žalą. Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovei būnant nemokiai, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovas sudarinėjo įmonei žalingus sandorius, t. y. 2007-12-21, 2007-12-28, 2008-01-03, 2008-01-04 preliminarias sutartis, kurių turėjo žinoti, kad UAB „Samega“ negalės įvykdyti. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
15. Iš 2009-11-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Telšių apskrities poskyrio specialisto išvados Nr. 5-9/36 (toliau – ir Išvada) matyti, kad UAB „Samega“, atstovaujama direktoriaus A. S., 2007-12-21 sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo iš E. L.. Pagal minėtos sutarties 2.1. p. sąlygas, UAB „Samega“ perka butą už 250 000 Lt kainą ir įsipareigoja išmokėti šią pinigų sumą grynais pagal abiejų šalių žodžiu suderintą grafiką laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. UAB „Samega“ ir E. L. 2008-07-25 surašė 1 priedą prie preliminarios sutarties, kurioje pakeitė preliminarios sutarties 1.3 ir 2.1 punktus, ir nustatė, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka butą už 200 000 Lt. UAB „Samega“ E. L. laikotarpyje nuo 2008-01-07 iki 2008-09-12 už butą sumokėjo grynais pinigais iš kasos 200 000 Lt, 2008-09-22 buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 3 p. nurodyta, kad butas parduotas už 200 000 Lt.
16. Minėtoje Išvadoje nurodyti UAB „Samega“ balanso duomenys apie bendrovės turtą ir skolas, iš kurių matyti, jog UAB „Samega“ turtas 2008-01-01 datai, t. y. preliminarios sutarties sudarymo dienai, buvo 2 022 324 Lt vertės (ilgalaikis turtas – 735 556 Lt, trumpalaikis turtas – 1 286 758 Lt), įsipareigojimai – 1 123 206 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos – 235 420 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 887 786 Lt (I t., 116 b. l.). Minėtoje Išvadoje specialistė, atlikusi UAB „Samega“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatavo, kad jau 2008-01-01 UAB „Samega“ buvo nemoki, nes pradelstų skolų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nurodė, kad UAB „Samega“ nemokumas nuo 2008-01-01 tik didėjo. Minėta specialistė, apklausta Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-519/2014 teismo posėdžio metu, nurodė, kad UAB „Samega“ nepateikus visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pradelstais įsipareigojimais ji laikė visus UAB „Samega“ balanso 13 eilutėje nurodytus įsipareigojimus, t. y. pradelstiems įsipareigojimams prilygino ir po vienerių metų mokėtinas sumas bei lizingo įsipareigojimus (II t., 52 b. l.). Šiaulių apygardos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-519/2014 spręsdamas atsakovo A. S. kaltės klausimą, nurodytą aplinkybę, jog UAB „Samega“ 2008-01-01 buvo nemoki, vertino kritiškai, nes teismo posėdžio metu apklausta ekspertė bei specialistė nurodė, kad visas bendrovės mokėtinas sumas užskaitė kaip pradelstus mokėjimus todėl, kad nebuvo pateikta bendrovės atitinkamų buhalterinių dokumentų, teismas pagal kaltinamojo, apklaustų liudytojų parodymus nustatė, kad mokėjimo įsipareigojimai buvo išdėstyti metų ar dar ilgesniam terminui, todėl konstatavo, kad visus juos priskirti pradelstiems įsipareigojimams nėra jokio pagrindo (II t., 76 b. l.). Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sudarytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis buvo numatytas pakankamai ilgas sutartų pinigų sumokėjimas – treji metai, ir teismas šią aplinkybę vertino kaip siekį apsaugoti bendrovės finansinius interesus nuo nepagrįstai didelių įsipareigojimų. Šiaulių apygardos teismo nuomone, kaltinamojo A. S. veiksmai, kad jis pirkimo-pardavimo sutartyse nenumatė sumokėto piniginio avanso grąžinimo sutarties neįvykdymo atveju, paaiškinami tuo, kad bendrovė nejuto jokių finansinių sunkumų, turėjo atitinkamus ją aptarnaujančių bankų finansinius garantus (II t., 76 b. l.). Atsakovo A. S. teigimu, nekilnojamąjį turtą UAB „Samega“ nusprendė įsigyti dėl tuo metu Mažeikiuose buvusio didelio poreikio nuomojamam nekilnojamam turtui, turtas tuo metu buvo įsigyjamas pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, preliminarių sutarčių sudarymo metu jis negalėjo numatyti, kad įmonės finansinė padėtis staiga pablogės ir įmonė bus nebepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad preliminarias sutartis sudarę V. J., R. G., E. G. ir G. P. patvirtino, jog preliminarių sutarčių pasirašymo metu nekilnojamojo turto rinkoje buvo pakilimas, turto kainos išaugusios. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. S. priimtas sprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo logiškai ir ekonomiškai pagrįstas, atsižvelgiant į tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, augančias ne tik turto pardavimo, bet ir nuomos kainas (II t., 95 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Samega“ 2007 metus baigė pelningai – 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas pelnas siekė 447642 Lt, 2007 metų pelnas buvo netgi didesnis nei 2006 metų, 2008 metais UAB „Samega“ toliau vykdė veiklą, ką patvirtina 2008 metais gautų pajamų ataskaita, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 2008 m. sausio 1 d. UAB „Samega“ buvo nemoki ar turėjo finansinių sunkumų, iš kurių, jau sudarant preliminarias sutartis, būtų buvę galima spręsti apie įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių: asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, vadovaujasi aukščiau nurodytomis teismų nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.
17. Ieškovė BUAB „Samega“ apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintą informaciją, kurios duomenys patvirtina, kad sandorių su E. L. sudarymo laikotarpiu (2008-09-22 ir 2008-10-17) UAB „Samega“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 73028,01 Eur (252 151,11 Lt). Byloje nėra duomenų apie UAB „Samega“ turto vertę minėtu laikotarpiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi vėlesniu, t. y. 2009-01-01, balansu, kuriame turto vertė nurodyta 750275 Lt. Kadangi pradelsti įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2008-09-22 iki 2008-10-17 sudarė 252151,11 Lt, o turimo turto vertė – 750 275 Lt, konstatuotina, kad ginčijamų sandorių su E. L. sudarymo metu UAB „Samega“ buvo moki, nes pradelsti jos įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo UAB „Samega“ nemokumą sudarant preliminarias sutartis.
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, įrodinėdamas žalos padarymo faktą, turėjo įrodyti, kad butas 2008-09-22 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirktas didesne nei rinkos kaina, arba kad butas 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas mažesne nei rinkos kaina.
19. Iš byloje esančios 2008-10-08 UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad UAB „Samega“ užsakymu buvo atliktas trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas. Vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas įkeitimui AB DnB Nord bankui. Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte nurodyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2008-10-08 dienai yra 130 000 Lt (I t., 97–111 b. l.). Taigi, abejoti šiuo įvertinimu nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad butas 2008-10-08 buvo įvertintas 130 000 Lt rinkos verte, 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas už 130 000 Lt, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus sudarant šį sandorį.
20. Kaip jau minėta aukščiau, 2007-12-21 UAB „Samega“ sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo iš E. L.. Minėtos sutarties 2.1. p. nurodyta, kad UAB „Samega“ perka butą už 250 000 Lt kainą ir įsipareigoja išmokėti šią pinigų sumą grynais pagal abiejų šalių žodžiu suderintą grafiką laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovo teigimu, pamatęs, kad nekilnojamojo turto kainos sparčiai mažėja, kad UAB „Samega“ vykdoma komercinė veikla stoja, kad bendrovė gali būti nebepajėgi įvykdyti 2007-12-21 preliminarios sutarties sąlygų, atsakovas inicijavo derybas, prašydamas turto savininkės nutraukti derybas. Vienintelis derybų rezultatas buvo tai, kad E. L. sutiko sumažinti turto kainą iki 200 000 Lt, todėl UAB „Samega“ ir E. L. 2008-07-25 pasirašė 1 priedą prie preliminarios sutarties, kurioje pakeitė preliminarios sutarties 1.3 ir 2.1 punktus, ir nustatė, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka butą už 200 000 Lt. 2008-09-22 buto pirkimo-pardavimo sutartimi butas parduotas už 200 000 Lt. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas nebuvo toks atidus ir rūpestingas, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, kad atsakovas nebandė derėtis su E. L., o taip pat, kad atsakovo veiksmai bendrovės atžvilgiu buvo nesąžiningi. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas permokėjo už butą nupirkdamas jį iš E. L., nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors, vadovaujantis rungimosi principu, tai yra ieškovo pareiga (CPK 12 str., 178 str.).
21. Atsakovo A. S. veikla sudarant 2008-09-22 ir 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sandorius su E. L., teisėjų kolegijos vertinimu turėtų būti laikoma protinga komercine ūkine verslo rizika, todėl negalima teigti, kad įmonės vadovas A. S. veikė nerūpestingai ir neatsakingai. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, nelaikytinas pagrindu įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įrodymų, kad atsakovo veiksmai sandorių sudarymo metu buvo tyčiniai, siekiantys pažeisti kreditorių interesus, ieškovas teismui nepateikė, teismas tokių faktų byloje nenustatė.
22. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų bei akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 26 d. nutartimis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-2013).
23. Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo vertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas neatsiranda, juolab kad civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų viseto konstatavimas.
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl, nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
25. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl prašymas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.