Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. e2-890-937/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
e2-890-937/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11973-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-890-937/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11973-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir 2020-12-23 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur negrąžintą kreditą pagal 2019-01-10 su UAB ,,IPF Digital Lietuva“ sudarytą kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 25,67 Eur pelno palūkanos iki sutarties nutraukimo, 89,60 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019-07-12 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-23 (kreipimosi į teismą data), 52,32 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2022-02-23, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo 2020-12-10 nutartimi atsisakyta priimti sprendimą už akių, ieškovė įpareigota pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, įvardintus nutartyje, byloje paskirtas rašytinis teismo posėdis.

Šalies argumentai

Ieškovas 2020-12-23 pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo ir patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei patikslintame ieškinyje išdėstytų paaiškinimų nustatyta, kad 2019-01-10 atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB ,,IPF Digital Lietuva“ el. ryšio priemonėmis sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 150 Eur kreditas. Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 150 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų, todėl pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2019-07-12 nutraukė šalių sutartį. 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 29 d. aktą Nr. 25 prie šios sutarties, pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal vartojimo kredito sutartį ieškovei UAB „B2Kapital“. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų ginčijusi ar padengusi (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalis). Byloje yra pateiktas ieškovės 2019-07-15 pranešimas, kuriuo atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 150 Eur negrąžinto kredito.

Vadovaujantis sutarties 4.1 ir 11.1 punktais bei sutarties specialiosiomis sąlygomis atsakovė už naudojimąsi kreditu įsipareigojo mokėti fiksuotas palūkanas. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir tvarką šalys nustato susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kadangi atsakovė nepadengė nei vienos įmokos pagal tarp šalių sudarytą sutartį, todėl už laikotarpį nuo 2019-04-10 iki 2019-07-09 susidarė 25,67 Eur palūkanų įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą už paskaičiuotas palūkanas (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės prašymas priteisti 25,67 Eur palūkanas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 89,60 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019-07-12 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-23 (patikslinto ieškinio data) ir 52,32 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-02-23).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

Iš byloje pateiktos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kiek ieškovė turėjo mokėti palūkanų kiekvieną mėnesį. Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2019-07-09 mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 25,67 Eur, o nuo 2019-07-09 iki sutarties nutraukimo dienos 2019-07-12 mokėjimo palūkanos sudarė 0,62 Eur (6,20 Eur : 30 d. x 3 d.). Iš viso iki sutarties nutraukimo dienos (2019-07-12) mokėjimo palūkanos sudarė 26,29 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 149,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2019-07-12) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022-02-23) sudarytų 123,48 Eur (149,77 Eur – 26,29 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai keistųsi, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 123,48 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2019-07-12) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-02-23), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 52,32 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio už prašomą laikotarpį nuo 2020-11-30 iki 2022-02-23: 2020-11-30 – 90,34 Eur, 2020-12-30 – 85,94 Eur, 2021-01-29 – 81,35 Eur , 2021-02-28 – 76,56 Eur, 2021-03-30 – 71,56 Eur, 2021-04-29 – 66,35 Eur, 2021-05-29 – 60,91 Eur, 2021-06-28 – 55,23 Eur, 2021-07-28 – 49,30 Eur, 2021-08-27 – 43,11 Eur, 2021-09-26 – 36,65 Eur, 2021-10-26 – 29,91 Eur, 2021-11-25 – 22,88 Eur, 2021-12-25 – 15,54 Eur, 2022-01-24 – 7,88 Eur, 2022-02-23 – 7,88 Eur.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už prašomą laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019-07-12) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2020-12-23), kurių suma – 89,60 Eur, taip pat 52,32 proc. dydžio negautas pajamas už prašomą priteisti laikotarpį nuo 2020-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-02-23) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 15 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 10,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) negrąžintą kreditą, 25,67 Eur (dvidešimt penkių eurų 67 ct) mokėjimo palūkanas, 89,60 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 60 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo nuo 2019-07-12 iki 2020-12-23, 52,32 proc. dydžio negautas pajamas nuo 2020-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-02-23) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2020-11-30 – 90,34 Eur, 2020-12-30 – 85,94 Eur, 2021-01-29 – 81,35 Eur , 2021-02-28 – 76,56 Eur, 2021-03-30 – 71,56 Eur, 2021-04-29 – 66,35 Eur, 2021-05-29 – 60,91 Eur, 2021-06-28 – 55,23 Eur, 2021-07-28 – 49,30 Eur, 2021-08-27 – 43,11 Eur, 2021-09-26 – 36,65 Eur, 2021-10-26 – 29,91 Eur, 2021-11-25 – 22,88 Eur, 2021-12-25 – 15,54 Eur, 2022-01-24 – 7,88 Eur, 2022-02-23 – 7,88 Eur, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (265,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybei, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja