Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1261-661/2015 pagal nurodyto ieškovo ieškinį priteisti jo naudai iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas realiai atliko kostiumų taisymo darbus, už kuriuos ieškovui buvo pateikta apmokėti Sąskaita 83 728,79 Lt sumai, ir dėl kurios atitinkamai buvo sumažinta ieškovui už suteiktas prekes mokėtina suma.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė paskelbė konkursą lauko uniformos kostiumų tiekimui, kurį laimėjo trečiasis asmuo UAB ,,Eisiga“. Pagal tarp nurodytų šalių pasirašytą sutartį UAB ,,Eisiga“ įsipareigojo parduoti Lietuvos kariuomenei 15 000 vienetų lauko uniformos kostiumų, kurie turėjo būti pagaminti iš suderintų su Lietuvos kariuomene medžiagų pagal patvirtintą prekės etaloną ir kurių kokybė turėjo atitikti techninius reikalavimus, nustatytus sutartimi. Lauko uniformos kostiumai Lietuvos kariuomenei turėjo būti priduoti iki 2007 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos kariuomenės užsakymui įvykdyti trečiasis asmuo UAB ,,Eisiga“ pasitelkė atsakovą UAB ,,Eisiga-Plastyk“, o šis UAB ,,Suza“, su kuriuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 070821 (b. l. 7-10). Sutarties 1 straipsniu UAB „Suza“ (pardavėjas) įsipareigojo iš savo audinio, kurio techninės charakteristikos, nurodytos 1 priede prie šios sutarties, savo komplektuojančių medžiagų pagaminti 4962 kostiumus, atitinkančius šalių patvirtintą kostiumo pavyzdį – etaloną, o UAB „Eisiga-Plastyk“ (pirkėjas) įsipareigojo priimti ir sumokėti už juos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog kostiumo kaina su PVM – 136 Lt, o visa sutarties kaina – 674 832 Lt su PVM. Kostiumus atsakovas įsipareigojo pristatyti iki 2007 m. gruodžio 6 d. (Sutarties 3.1.1. p.).

Įvertinus nagrinėjamos bylos, prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-110-881/2014 bei Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-497/2010 duomenis nustatyta, kad artėjant kostiumų Lietuvos kariuomenei pristatymo dienai, 2007 m. gruodžio 10 d., UAB ,,Suza“ informavo UAB ,,Eisiga“ ir UAB ,,Eisiga-Plastyk“, kad laiku nesugebės pristatyti kostiumų, nes Kinijoje užtruko jų gamybos darbai. Buvo nurodyta, kad kostiumai bus pristatyti 2008 metų sausio mėnesį. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad jei kostiumai nebus pristatyti laiku, Lietuvos kariuomenė praras 2007 metų asignavimus, todėl paprašė, kad UAB ,,Eisiga“ pateiktų PVM sąskaitas-faktūras iki 2007 m. pabaigos, kurias pažadėjo apmokėti dar iki 2007 metų pabaigos, o kostiumus nurodė pateikti nedelsiant kai tik jie bus gauti. UAB ,,Eisiga“ 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos kariuomenei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą EIS Nr. 03543 722 767,59 Lt sumai, nors kostiumai faktiškai dar nebuvo pristatyti. Kitą dieną buvo atliktas apmokėjimas pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Kaip paaiškėjo vėliau, Lietuvos kariuomenė savo iniciatyva ant PVM sąskaitos-faktūros pažymėjo, jog joje nurodytas prekes gavo. Lietuvos kariuomenė 2007 m. gruodžio 27 d. papildomai surašė aktą dėl kostiumų grąžinimo taisymui UAB ,,Eisiga“, nors kostiumai tuo metu dar nebuvo pristatyti. Tokiu būdu Lietuvos kariuomenė siekė pateisinti faktinio kostiumų nebuvimo faktą. Kad kostiumai PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dieną nebuvo pristatyti užsakovams patvirtina tai, kad faktiškai prekes iš Kinijos UAB „Suza“ gavo tik 2008 m. sausio 14 d., UAB „Eisiga-Plastyk“ prekės buvo pateiktos 2008 m. sausio 17 d., o Lietuvos kariuomenei - 2008 m. sausio 30 d.

Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu (teismo nuosprendis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo paliktas iš esmės nepakeistu) baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-497/2010, kurioje UAB ,,Suza“, jos direktorius A. O. ir S. V. buvo pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką - papirkimą, nustatyta, jog iš 4962 komplektų lauko uniformų kostiumų, kuriuos UAB ,,Suza“ perdavė UAB ,,Eisiga-Plastyk“, o pastaroji - UAB ,,Eisiga“ ir Lietuvos kariuomenei, 780 vienetų uniformų kostiumų 2008 m. balandžio 15 d. SARTA Technology Centre (Anglija) laboratorija protokolu Nr. FWT0162138/0813/T buvo pripažinti neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų. Lietuvos kariuomenės sandėlių 2008 m. balandžio 25 d. važtaraščiu Nr. 4, 780 vienetų minėtų kostiumų buvo grąžinta UAB ,,Eisiga“, o UAB ,,Eisiga-Plastyk“ 2008 m. gegužės 8 d. raštu informavo apie tai UAB ,,Suza“ vadovą A. O. Už tai, kad Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas priimtų atgal į sandėlį tuos pačius brokuotus 780 vienetų lauko uniformų kostiumus bei melagingai patvirtintų Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui kokybiškų, techninėse specifikacijose keliamiems reikalavimams atitinkančių, lauko uniformų kostiumų faktą, A. O., pažadėjęs 10 000 Lt piniginį atlygį, sukurstė S. V. papirkti valstybės tarnautojus 10 000 Lt kyšiu, ir tokiu būdu A. O. ir UAB ,,Suza“ pasikėsino išvengti UAB ,,Suza“ prievolės priimti brokuotas uniformas ir grąžinti bendrovei UAB ,,Eisiga-Plastyk“ jos sumokėtus 106 080 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog brokuotą produkciją pateikė būtent UAB ,,Suza“.

Šių nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių kontekste ieškovas teigia, kad pagal nagrinėjamos bylos šalis (ieškovą UAB „Suza“ ir atsakovą UAB „Eisiga-Plastyk“) siejusią 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas, įvykdė sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir perdavė atsakovui užsakytą kiekį prekių (4962 vnt. kostiumų), 2008 m. sausio 17 d. išrašė atsakovui apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. 000109, 674 832 Lt sumai, tačiau atsakovo ieškovui mokėtina suma buvo sumažinta ieškovui 2008 m. sausio 30 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 4593700 nurodyta suma (83 728,79 Lt) už kostiumų remontą (atlikta užskaita). Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-110-881/2014, tapo žinoma, kad realiai atsakovas jokių kostiumų taisymo darbų neatliko ir sąskaitą faktūrą 83 728,79 Lt sumai ieškovui pateikė apmokėti nepagrįstai, dėl ko nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nurodytą sumą, kaip nepagrįstai gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, UAB „Suza“ teigia, kad teismas neįvertino visų įrodymų (nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-110-881/2014 liudytojų nurodytų aplinkybių), nesivadovavo teismo civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 padarytomis išvadomis ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

Kaip matyti iš išdėstyto, byloje keliamas ir prejudicijos taikymo klausimas, t. y. vertinama, ar ieškovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės gali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Šiuo atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014, 2014 m. kovo 28 d. nutartimi buvo sprendžiami UAB „Suza“ reikalavimai atsakovui BUAB „Eisiga-Plastyk“ dėl 23 000Lt skolos ir palūkanų priteisimo, bei atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl 106 080Lt skolos iš ieškovo priteisimo. Bylos šalys reikalavimus viena kitai kildino iš 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutarties. Aptariamoje byloje atsakovas nurodė, kad dalis ieškovo jam perduotų prekių (780 vnt.), buvo netinkamos kokybės, dėl ko jas Lietuvos kariuomenė grąžino. Kadangi atsakovas buvo apmokėjęs ieškovui visą pagal sutartį mokėtiną sumą, tačiau vėliau, paaiškėjus, kad dalis prekių neatitinka sutartimi aptartų kokybės reikalavimų (780 vienetų uniformų kostiumų 2008 m. balandžio 15 d. SARTA Technology Centre (Anglija) laboratorija protokolu Nr. FWT0162138/0813/T buvo pripažinti neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų), atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jam sumokėtą už netinkamos kokybės kostiumus kainos dalį, t. y. 106 080 Lt. Taigi, apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 buvo vertinama, ar 780 vnt. netinkamos kokybės kostiumus pateikė būtent UAB „Suza“ ir ar jis juos taisė ar pakeitė, kad panaikintų jo pareigą atlyginti atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ už netinkamos kokybės pateiktas prekes.

Vertinant įrodymus nurodytų aplinkybių kontekste, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 ir konstatavo, kad brokuoti kostiumai (780 vnt.) nebuvo taisomi, dėl ko tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl 106 080 Lt sumos priteisimo iš ieškovo už pateiktas netinkamos kokybės prekes. Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nurodytą Vilniaus apygardos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik sumažino ieškovo atsakovui mokėtiną sumą. Nors apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 šalių ginčas buvo kildinamas iš tų pačių šalis siejusių teisinių santykių (2007 m. rugpjūčio 21 d. sutarties), tačiau buvo vertinamos netapačios faktinės aplinkybės. Atsakovo ieškovui 2008 m. sausio 30 d. pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros už kostiumų taisymą galiojimo klausimas nebuvo keliamas, ar atsakovas atliko kostiumų taisymo darbus, už kuriuos pareikalavo apmokėti 83 728,79 Lt, nesudarė apelianto nurodytos bylos nagrinėjimo objekto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad civilinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, o šiuo atveju situacija yra kitokia, teisėjų kolegija nemano, jog apelianto nurodytoje civilinėje byloje konstatuotos aplinkybės dėl 780 vnt. kostiumų taisymo, turi būti vertinamos kaip prejudicinės nagrinėjamoje byloje.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ieškovo nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartyje konstatuota, kad „brokuoti kostiumai (780 vienetų), priešingai nei teigia ieškovas, nebuvo taisomi, nes tą dieną, kai buvo surašytas Lietuvos kariuomenės 2007 m. gruodžio 27 d. aktas dėl kostiumų grąžinimo taisymui UAB ,,Eisiga“, kostiumai apskritai dar nebuvo pristatyti iš Kinijos“, kas rodo, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 pripažino kostiumų taisymo faktą, o klausimas, ar atsakovas atliko kokius nors kostiumų taisymo darbus apskritai nebuvo keliamas. Be to, apelianto nurodomoje byloje keliamas klausimas tik dėl 780 vnt. kostiumų kokybės ir taisymo fakto, tuo tarpu apelianto nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl visų sutartimi tarp ieškovo ir atsakovo susitartų prekių kiekio, t. y. dėl 4 962 vnt., remonto darbų (b. l. 12), kas tik dar labiau patvirtina teismo išvadas, jog tarp apelianto nurodytos ir nagrinėjamos bylos nėra prejudicinio ryšio. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vadovautis ir ieškovo nurodomais liudytojų, kurie buvo apklausti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-110-881/2014, parodymais, kadangi jie susiję su 780 vnt. kostiumų taisymu, kurių kokybė buvo pripažinta neatitinkanti sutartimi nustatytos. Tačiau pažymėtina, kad 2012 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3176-661/2012 (2014 m. bylos numeris 2-110-881/2014) ieškovo atstovas V. N. (UAB „Suza“ vyr. finansininkas (b. l. 90) duodamas paaiškinimus dėl prekių pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį pristatymo ir apmokėjimo nurodė, kad UAB „Eisiga – Plastyk“ prekės buvo pristatytos 2008 m. sausio 17 d. „Jie prekes peržiūrėjo ir perdavė UAB „Eisiga“. Per 13 dienų ji kostiumus peržiūrėjo ir išrašė sąskaitą už broką. Minusavo iš mums mokamos sumos. Buvo pasakyta, kad etiketės pakeistos, taisytas kitas brokas.“ Šios nurodytos aplinkybės, bei jau konstatuotas faktas, kad prekės Lietuvos kariuomenei realiai buvo perduotos tik 2008 m. sausio 30 d. taip pat leidžia teigti, jog atsakovas atliko kostiumų remonto darbus, be to, sutampa ir bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikotarpiai: ieškovas prekes gavo 2008 m. sausio 14 d. (tai patvirtina krovinio važtaraščiai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-110-881/2014 kopijos t. 1, b. l. 117), UAB „Eisiga-Plastyk“ prekės buvo pateiktos 2008 m. sausio 17 d., o Lietuvos kariuomenei - 2008 m. sausio 30 d.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė ir remdamasis Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-497/2010 konstatuotomis aplinkybėmis, jog UAB „Suza“ patiektą uniformų partiją UAB „Eisiga- Plastyk“ suremontavo ir perdavė UAB „Eisiga“. Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti tik teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis), tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą konstatuotos aplinkybės, vertinant jas kartu su šios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą padarytoms išvadoms. Be to, pažymėtina, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadas dėl ieškovo reikalavimų atsakovui nepagrįstumo patvirtina tai, kad ieškovas atsakovo išrašytą sąskaitą už prekių taisymą priėmė ir apmokėjo (įskaitė), nevertino atliktų remonto darbų realumo, reikalavimą dėl nurodytos sumos iš atsakovo priteisimo pradėjo kelti tik po septynių metų, tuomet, kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui 106 080 Lt sumą už nekokybiškas prekes (nurodyta suma Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-999/2014 buvo sumažinta iki 83 079,70 Lt).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo priimtos tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto atskirojo skundo teiginiai ir argumentai nepagrindžia būtinumo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantas nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 600 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimai netenkinti, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius realiai patirtas nurodyto dydžio išlaidas, kurios atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus dydžius, teisėjų kolegija priteisia atsakovui iš ieškovo 600 Eur dydžio atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6p.; 93 str. 1 d.; 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga-Plastyk“, įmonės kodas 110487080, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“, įmonės kodas 123909311, 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.