Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D., atstovaujamo globėjos R. T., ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl paramos (išlaikymo) tėvui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad G. D. ir R. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė du sūnūs: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini) G. D. 1994 m. diagnozuota lėtinė psichikos liga-paranoidinė šizofrenija. 2003 m. birželio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi G. D. pripažintas neveiksniu. 2003 m. rugsėjo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka nutraukta. Nutraukiant santuoką, G. D. buvo priteista teikti sūnums išlaikymą, mokant jiems kas mėnesį po 50 Lt. Šia prievolę G. D. vykdė reguliariai, išmokos buvo išskaitomos iš priskaičiuojamos netekto darbingumo pensijos iki jauniausiam sūnui R. 2010 m. vasario mėnesį suėjo pilnametystės amžius.

2014 m. kovo 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi G. D. sesuo R. T. paskirta jo globėja ir turto administratore. G. D. gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Pragyvenimo šaltinį sudaro invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri dabartiniu metu siekia 271.38 Eur ir kurios pragyvenimui neužtenka, kitų pajamų neturi. G. D. darbingumo lygis yra 30 procentų. Reguliariai jį lanko globėja, kuri aprūpina maisto produktais. Be to reikalingos išlaidos darbužiams, higienos reikmenims, vaistams. Namas, kuriame gyvena G. D., šildomas kieto kuro katilu, kurį dėl senumo būtina pakeisti. Per sezoną malkų perka nuo 800 iki 1000 Eur. G. D. reikalauja namo remonto, todėl globėja su broliu Kęstučiu pakeitė grindis, duris, ketina pirkti skalbimo mašiną. Globėja, tenkindama G. D. poreikius, naudoja savo lėšas, kurios ženkliai viršija jam mokamą nedarbingumo pensiją. Sūnūs šiame procese visiškai nedalyvauja, pas tėvą nesilanko, pinigais ar kitaip materialiai jo neremia. Yra žinoma, kad jie dirba, turi nekilnojamojo turto, automobilius, savarankiškus pragyvenimo šaltinius, tačiau pareigos rūpintis tėvu nevykdo. Vaikai teismo .sprendimu gyveno su savo motina, G. D. mokėjo jiems išlaikymą, juos lankė, nakvodavo ten. G. D. buvo nustatytas neveiksnumas dėl psichinės ligos, paskirta globa. Objektyviai kitokio rūpinimosi nepilnamečiais vaikais jis teikti negalėjo, todėl laikytina, kad savo pareigą vaikams jis atliko tinkamai. Į vertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad nurodytiems poreikiams patenkinti sūnūs privalo prisidėti, todėl tėvui paramai (išlaikymui) kas mėnesį reikalinga po 200 Eur iš kiekvieno. (1 t., b.l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė R. T. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ji papildomai paaiškino, kad, kai jos brolis ieškovas vedė atsakovų motiną, jos šeima ją priėmė, padėjo įrengti brolio gautą 1,5 kambario butą, nupirko būtinus baldus, užuolaidas, nuolat remdavo maisto produktais. Brolis iki susirgo rūpinosi šeima. Po skyrybų brolis ir toliau 6-7 metus bendravo su šeima, antradieniais ją lankydavo, padėdavo buvusiai žmonai skinti eglišakius, atlikti kitus buities darbus. Todėl mano, kad atsakovai privalo dabar mokėti išlaikymą ieškovui. Tikslios sumos ieškovo išlaidų nurodyti negali, pagal pateiktą pajamų išlaidų suvestinę per mėnesį ieškovo minimalios išlaidos siekia 297,15 Eur, maksimalios – 504,65 Eur. Be to pakeistas namo pečius 529 Eur, reikia tvarkyti kanalizaciją. Kadangi ieškovas vienas gyvena tame name, tai ir tvarkyti turėtų jis pats. Šiuo metu ieškovas yra priverstinai gydomas, tai reikėjo jį suruošti į gydymo įstaigą, be to kainuoja jo aplankymas ligoninėje, reikia duoti papildomai pinigų maistui, į savaitę po 20 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovai ieškinį prašė atmesti. Atsakovas A. D. papildomai paaiškino, kad ieškovo tėvu pavadinti negali, viskas, ką jis prisimena iš vaikystės – fizinis ir psichologinis jo smurtas, jis atsikvėpt galėdavo tik tada, kai tėvą išveždavo gydyti. Tėvas mušdavo mamą ir jį, brolio R. nemušė. Juos užaugino ir rūpinosi mama, o iš tėvo jis patyrė tik skriaudą. Jų šeimos gyvenimas pagerėjo tik po tėvų skyrybų. Be to jo dabartinė materialinė padėtis yra sunki: jis gyvena vieno kambario mamos padovanotame bute, kurį reikia išlaikyti, dirba mokykloje sargu, gauna minimalią algą. Pats ieškovas niekada jam nesiskundė, kad jam trūksta pinigų pragyvenimui.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. papildomai paaiškino, kad nesutinka mokėti išlaikymo ieškovui, nes jis juo visiškai nesirūpino nuo vaikystės, nuolat mušė mamą ir vyresnį brolį. Dėl savo turtinės padėties jis galėtų teikti išlaikymą ieškovui, bet to daryti neketina dėl paties ieškovo elgesio. Po tėvų skyrybų antradieniais tėvas ateidavo tik dėl mamos, jiedu su broliu jam nerūpėjo. Prieš pora metų jis lankė tėvą kaime, šis puikavosi savo nauju telefonu, siūlė ir jam nusipirkti geresnį. Tėvas niekada jo neprašė pinigų ir nesiskundė, kad jam jų trūksta.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad apsilankius pas G. D. adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis gyvena trijų kambarių su virtuve privačiame name. Namuose padarytas minimalus remontas: grindys ir lubos nudažytos, sienos išklijuotos tapetais, visi kambariai apstatyti baldais, palaikoma tvarka. Būstas šildomas kietu kuru, yra centrinis šildymas ir koklinis pečius. Šalia namo yra sodas ir daržas. G. D. teigimu, jam nieko netrūksta ir jokios pagalbos nereikia. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus ieškinyje nurodytiems reikalavimams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius neprieštarauja, kad būtų priteista parama (išlaikymas) tėvui. Civilinę bylą prašė nagrinėti Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. (1 t., b.l. 30-31).

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad draugavo su ieškovo mama, todėl žino, kad ieškovo šeimai jo mama labai padėjo nuo pradžių, rėmė maisto produktais, vaikams gimtadieniui duodavo pinigų. Pats ieškovas jai niekada nėra sakęs, kad jam trūksta pinigų, jis pats išsiversdavo.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo kaimynas, pažįsta jį nuo vaikystės. Po skyrybų ieškovas kurį laiką labai draugiškai bendravo su savo buvusia žmona, padėdavo jai rinkti eglišakius. Dabar ieškovui sunkoka pragyventi iš gaunamos pašalpos.

Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas jos buvęs sutuoktinis, santuokoje pragyveno 15 metų, iš jų tik 4,5 metų jiedu kartu rūpinosi šeima, po to ieškovas susirgo psichine liga, metė darbą ir šeimoje prasidėjo psichinis ir fizinis smurtas. Kol dar gyveno santuokoje, jo mama padėdavo maisto produktais, pinigais, nes ieškovas nedirbo pats ir neleido dirbti jai. Po santuokos nutraukimo ji pati pasiūlė ieškovui bendrauti su vaikais, jis į savaitę kartą pas juos ateidavo, bet pirmiausia, ką radęs, pavalgydavo, pernakvodavo ir jiedu turėdavo lytinius santykius. Kol jis būdavo, vaikai stengdavosi kuo ilgiau būti lauke, tai gaudavosi, kad ieškovas ateidavo ne pas vaikus, o pas ją. Be ieškovo mokamų minimalių alimentų jokios finansinės pagalbos iš jo nesulaukdavo. Ji labai daug dirbo, kad galėtų užauginti vaikus. Po skyrybų ji ieškovui sumokėjo 7000 litų kompensaciją, už kurią buvo galima įsigyti vieno kambario butą, bei leido jam pasiimti kitų bendrai užgyventų daiktų. Ieškovas nei jos, nei jos vaikų niekada neprašė pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendimu G. D. buvo pripažintas neveiksniu, o 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jam buvo nustatyta globa, globėja paskirta J. D., šiai mirus – 2014 m. kovo 14 d. nutartimi globėja paskirta R. T.. G. D. darbingumo lygis 30 procentų (1 t., b.l. 76, 20, 22-23). G. D. ir R. D. santuoka nutraukta 2003 m. rugsėjo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nepilnamečių vaikų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas po 50 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. ( 1 t., b.l. 21).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatoma, kad G. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 1/6 dalis 1,8079 ha žemės sklypo, esančio ten pat. Po 5/12 šio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklauso R. T. ir K. D.. (1 t., b.l.4-8).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymomis 2019m. balandžio 26 d. Nr. (3.72) FV-12-1441 ir Nr. (3.72) FV-12-1442 apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų ir pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatoma, kad nuo 2003m. lapkričio mėn. iki 2007 m. vasario mėn. iš G. D. gaunamų išmokų pagal vykdomąjį dokumentą buvo išskaitoma po 100 litų, nuo 2007m. kovo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. – po 50 litų, jo gaunama invalidumo pensija 2019m. birželio mėn. - 271,38 Eur ( 1 t., b.l. 9-17).

R. T. sudaryta G. D. mėnesio pajamų ir išlaidų suvestine nustatoma, kad jo minimalios išlaidos siekia 297,15 Eur, maksimalios – 504,65 Eur, papildomos R. T. išlaidos 764,65 Eur. ( 2 t., b.l. 20). UAB Bitė paslaugų teikimo sutartimi nustatoma, kad G. D. 2018 m. rugpjūčio 10 d. išsimokėtinai 24 mėnesiams įsigijo 499 Eur vertės telefoną Samsung Galaxy S7, mėnesio įmoka 5,25 Eur (1 t., b.l. 88-89). MB „Naujiems namams“ sudaryta lokalia sąmata 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad lauko valymo įrengimas, vandentiekio atvedimas, pečiaus pajungimas , santechnikos ir vonios kambario baldų montavimo darbai įvertinti 11979 Eur. Sąskaitomis faktūromis ir kvitais nustatoma, kad stogelis su lataku kainavo 37,90 Eur, kieto kuro K-4CN – 529 Eur, sportinis krepšys į ligoninę - 7,20 Eur, kelnės -5 Eur, maistas -19,33 Eur, telefonas su papildymu -27 Eur ( 2 t., b.l. 19, 24-31).

Darbo sutartimi nustatoma, kad A. D. nuo 2019m. rugpjūčio 7 d. dirba Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje sargu, jam mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatoma, kad R. D. dirba UAB VP Service , vidutinis išmokamas darbo užmokestis 1000 Eur ( 1 t., b.l. 44-45). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatoma, kad A. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), o R. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo pastatas ir 0,06 ha žemės sklypas , esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Master. ( 2 t., b.l. 2-9).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. spalio 28 d. Nr. 6B-16-4111 informacija nustatoma, kad G. D. Socialinės paramos skyriuje jokių išmokų negauna, dėl galimybės gauti kompensaciją už malkas nesikreipė. Šio skyriaus Sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo nustatoma, kad pagal R. T. 2019 m. gegužės 29 d. prašymą G. D. skirta ilgalaikė socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre eilės tvarka, neterminuotai (1 t., b.l. 77-80).

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija 2019 m. spalio 24 d. Nr. S3-1848 nustatoma, kad G. D. pas šeimos gydytoją lankosi retai. Paskutinį kartą kreipėsi į Psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą dėl šizofrenijos paūmėjimo 2019-05-24. Nukreiptas stacionariam gydymui. ( 1 t., b.l. 108).

Kauno apylinkės teismo 2019m. spalio 23 d. nutartimi nustatoma, kad G. D. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( 1 t., b.l. 101-104).

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą.

CK 3.205 straipsnis, reglamentuojantis pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai, kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Sutinkamai su aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Anksčiau ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra 30 procentų, ieškovo pajamos per mėnesį 271,38 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, šiuo metu yra priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada byloje nustatyta, kad pats ieškovas niekada nėra išreiškęs nuomonės, kad jam trūksta lėšų pragyvenimui ir jį turėtų remti pilnamečiai vaikai, jis nėra kreipęsis į valstybės institucijas dėl jam reikalingos paramos. Ieškovo atstovė R. T. pateikė mėnesio išlaidų paskaičiavimą, tačiau, išskyrus gyvenamojo namo, kurio tik 1/6 dalis priklauso ieškovui, remontui reikalingus dokumentus, mokestį už telefoną ir kvitą už kelnių ir krepšio įgijimą, kas įrodo tik labai mažą dalį būtinų išlaidų, nepateikė jokių minėtas išlaidas/poreikius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovo atstovė tik deklaratyviai, apeliuodama į atsakovų moralę, teigė, kad ieškovui nepakanka lėšų pragyvenimui, tačiau neįrodė prašomų papildomų 400 Eur būtinumo. Kadangi byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo nurodomos sumos yra būtinos ir gaunamos invalidumo pensijos realiai jam nepakanka.

Be to teismas atkreipia dėmesį, kad CK 2.10¹ straipsnio, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1d., pagrindu ieškovui iki šiol nėra peržiūrėta jo neveiksnumo būklė, t.y. nėra nustatyta, kokiose srityse jis yra neveiksnus. Ieškovo atstovės paaiškinimu ieškovas gyveno vienas, tvarkėsi buityje, savarankiškai apsipirkdavo, net apgaulės būdu iš jos paėmęs asmens tapatybės kortelę, sudarė mobilaus telefono pirkimo sandorį. Tai sukelia teismui abejones dėl ieškovo galimybių dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje ir gauti papildomų pajamų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir ieškovo atstovė , teismo posėdžio metu paaiškindama, kad ieškovas padėjo kaimynui ūkio darbuose, už ką šis jam sumokėjo 100 Eur, kuriuos ieškovas panaudojo įmokai nusipirkti garso kolonėlę.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog racionaliai naudodamas turimas pinigines lėšas ir išnaudodamas galimybes gauti pajamas, negalėtų patenkinti savo būtinųjų poreikių, taigi neįrodė paramos jam reikalingumo.

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovo, kaip tėvo, pareigų savo sūnums atlikimo tinkamumo. Atsakovai ir jų atstovė nurodė, kad ieškovas vengė įgyvendinti tėvo pareigas atsakovams, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.206 straipsnio 1 dalį ir atleisti atsakovus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą. Tuo tarpu ieškovo atstovė teigė, kad ieškovas pareigą išlaikyti sūnus iki jų pilnametystės vykdė, nes mokėjo išlaikymą atsakovų motinai.

Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

Byloje atsakovų paaiškinimais, liudytojos R. D. parodymais yra nustatyta, kad ieškovas finansinės paramos, išskyrus priverstinai išieškomą išlaikymą, neteikė, nuolat smurtavo prieš nepilnamečius atsakovus, o tai paliko neigiamą atspaudą ir skriaudą visam jų gyvenimui. Ieškovo atstovės ir liudytojo A. M. teiginys, kad po skyrybų ieškovas bendravo su buvusia sutuoktine, neįrodo, kad ieškovas vykdė savo kaip tėvo pareigą nepilnamečiams vaikams. Liudytojos R. D. parodymais nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ji pati pasiūlė ieškovui lankyti vaikus, bet išėjo taip, kad ieškovas lankė ne vaikus, o ją, tenkindamas savo poreikius.

Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovas išlaikymo pareigos vaikams geruoju nevykdė, nes išlaikymas buvo priteistas ir išieškotas iš ieškovo priverstine tvarka, o priverstinis išlaikymo išieškojimas nustatytomis aplinkybėmis negali būti prilyginamas tinkamu tėvo pareigų vykdymu. Tokiu būdu, byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą, ieškinys ir šiuo pagrindu atmestinas, o atsakovai atleistini nuo pareigos išlaikyti ieškovą.

Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui byloje buvo teikta nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovams iš ieškovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 526,90 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b.l. 99-100, 105-106, 2 t., b.l. 36-37 , CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. D. 526,90 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. D. ir R. D..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.