Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. spalio 1 d., apie 10.48 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis. Tuo R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad R. P. ginčija teismo paskirtą nuobaudą, taip pat pateikia argumentų, jog teismas neteisingai konstatavo jo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau dabar, susipažinęs su visa bylos medžiaga, sutinka, kad kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6“. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantui paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir dėl jam inkriminuoto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog duomenys, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos plane, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, D. G. paaiškinime, fotonuotraukose, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apgadintas automobilio galinis buferis. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog datos nepamena, tačiau, vaikščiodamas lauke su šuniuku, pamatė, kaip R. P., vairuodamas autobusiuką, galine jo dalimi kliudė kaimynės mašiną. M. B. nurodė, jog R. P. matė, kad atsirėmė, po to pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir valė jo langus. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar vairuotojas apžiūrėjo ir tą automobilį, į kurį atsirėmė, bet savo tikrai apžiūrėjo. M. B. stovėjo kitoje gatvės pusėje ir matė viską, net atsitrenkimo garsą aiškiai girdėjo. Tokiais liudytojo parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi M. B. asmeniškai nėra suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, elgėsi itin atsakingai – iškart po eismo įvykio nufotografavo R. P. automobilio numerį, informavo policijos pareigūnus. Taigi akivaizdu, kad jei kitoje gatvės pusėje stovėjęs liudytojas girdėjo atsitrenkimo garsą, tai R. P. negalėjo nepajusti ar negirdėti, kad savo vairuojamu mikroautobusu „Mersedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Vien ta aplinkybė, kad žala kitam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta minimali, t. y. apgadintas automobilio galinis buferis, savaime nesuponuoja išvados, kad atsitrenkimas buvo itin nestiprus ir R. P. galėjo jo nejusti.

Būtina pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Nagrinėjamu atveju net jei pačiam R. P. ir jo vairuojamai transporto priemonei eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala, jis sustojęs ir išlipęs iš savo transporto priemonės vis tiek privalėjo patikrinti ne tik savo vairuojamo automobilio būklę, tačiau taip pat apžiūrėti ir šalia stovėjusias transporto priemones, ar jų neužkliudė, ar joms nepadaryta žala, ar nėra kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams. Tačiau aptariamoje situacijoje apeliantas elgėsi priešingai – apžiūrėjęs savo transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktą. Hipotetiškai vertinant situaciją, net jei R. P., pajutęs smūgį, t. y. suprasdamas, jog tikėtina, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą transporto priemonę, išlipęs ir apžiūrėjęs kieme buvusius automobilius, aiškiai matomos žalos kitų asmenų turtui nepastebėjo, elgdamasis kaip atsakingas, rūpestingas ir atidus pilietis (bonus pater familias), turėjo apie eismo įvykį informuoti teisėsaugos institucijas, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos niekam nepranešęs. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad R. P., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, galbūt siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir (ar) pareigos atlyginti padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina R. P. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Apygardos teismo vertinimu, už padarytus administracinius teisės pažeidimus R. P. buvo parinkta tinkama nuobauda. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apgadinta buvo tik viena transporto priemonė, pažeidėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, akivaizdu, jog, pagal ATPK 33 straipsnį subendrinus nuobaudas, galutinė nuobauda R. P. buvo paskirta minimali. Taip pat pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nesuteikė teisės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikytojui spręsti klausimą, taikyti ar ne kaip papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, – normoje imperatyviai numatyta, kad skiriant tiek baudą, tiek administracinį areštą kartu turi būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio rodo jo visišką abejingumą įstatymo saugomoms vertybėms ir norą išvengti galimos atsakomybės. Tai, kad R. P. dirbo vairuotojo darbą, t. y. skubėjo vežti keleivius, nėra aplinkybė, kuri pašalina ar lengvina administracinę atsakomybę. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, jog pažeidėjui itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbas yra susijęs su vairavimu, ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo paskirti mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ANK) (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos yra numatyta ANK 426 straipsnyje. Naujojo kodekso minėto straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Taigi akivaizdu, kad naujame kodekse už R. P. padarytą teisės pažeidimą yra numatyta kur kas švelnesnė atsakomybė nei buvo įtvirtinta ATPK. ANK 426 straipsnio 7 dalyje taip pat yra numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nors R. P. teisės pažeidimus padarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesne administracine atsakomybe laikoma, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((600 + 850) / 2 = 725) yra 288 Eur mažesnis nei baudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((868 + 1158) / 2 = 1013), o specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje ((1 + 3) / 2 = 2), yra 2 metais trumpesnis nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((3 + 5) / 2 = 4), konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė. Taigi R. P. padarytos veikos turi būti perkvalifikuojamos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Būtina pažymėti tą aplinkybę, jog anksčiau kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas) buvo numatytas atskiroje įstatymo normoje (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Dabar galiojančiame ANK pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir žalos sukėlimas kitoms transporto priemonėms yra numatyti vienoje normoje (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje numatyta atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors nagrinėjamoje byloje nėra tikslių draudimo pateiktų duomenų, kokio dydžio žala buvo padaryta D. G. automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos pateiktame paaiškinime nurodyta, kad žalą ji vertina 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad D. G. automobilis buvo apgadintas nedaug, t. y. apgadintas automobilio galinis buferis (tai yra užfiksuota fotonuotraukose), teismas neturi pagrindo abejoti D. G. pateiktu jos turto sugadinimo įvertinimu – sukelta žala yra mažesnė nei penkiolika bazinių nuobaudų dydžių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, kai asmuo padaro kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribų. Atsižvelgiant į tai, jog sunkesnis iš R. P. padarytų pažeidimų yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už padarytą administracinį teisės pažeidimą jam buvo paskirta 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, t. y. administracinė nuobauda, lygi sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui, pažeidėjui skiriama minimali nuobauda ir pagal ANK 426 straipsnio 1 ir 7 dalis – 600 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, R. P. veikos perkvalifikuojamos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą:

R. P. administracinius teisės pažeidimus iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skirti 600 (šeši šimtai) Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Kitą 2016 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.