- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-4704-201/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04027-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P., 2016-10-01, apie 10.48 val., Bandužių gatvėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. P. pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad mintu laiku jis buvo minimoje vietoje, tačiau jokiame autoįvykyje nedalyvavo, bent nepajautė kliudęs kitą automobilį. Sulaukęs keleivių, išvažiavo iš Klaipėdos.
Liudytoja D. G. paaiškino, kad apie 10 val. paskambino policija į duris, pranešė, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis. Lauke surašė protokolą, laukė atvykstančio to automobilio vairuotojo. Jos automobilis AUDI A6, stovėjo Bandužių gatvėje, šalia namo ant šaligatvio. Kaimynas vedžiojo šunį, matė ir paskambino policijai. Automobilis buvo apgadintas, tiksliau, jo galinis bamperis.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad datos nepamena, lauke vaikščiojo su šuniuku, pamatė, kaip šioje salėje esantis vairuotojas, vairuodamas autobusiuką, galine jo dalimi kliudė kaimynės mašiną. Jis matė, kad atsirėmė, po to pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir valė jo langus. Nufotografavo automobilio numerius ir iškvietė policijos pareigūnus. Negali pasakyti, ar vairuotojas apžiūrėjo ir tą automobilį į kurį atsirėmė, savo tai tikrai apžiūrėjo. Jis pats stovėjo kitoje gatvės pusėje ir matė viską, net atsitrenkimo garsą aiškiai girdėjo.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad kažkiek pamena įvykį, tai vyko Mogiliovo arba Bandužių gatvėje, tarp Autobusiuko ir AUDI įvyko eismo įvykis. Atvykus į vietą, priėjo liudytojas, kuris paaiškino, kas nutiko. Išsikvietė automobilio savininkę, įformino įvykį. Kolega susisiekė su vairuotoju kaltininku, paaiškino jam aplinkybes, tačiau pažeidėjas teigė, kad neatvyks, nes įvykio nepadarė. Apžiūrėjo automobilį. Galinis bamperis buvo apgadintas. Turėjo jausti vairuotojas, nes, vertinant automobilio apgadinimus, ir garsas turėjo būti.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad žino įvykio aplinkybes. Gavo patrulių surinktą medžiagą, nepasakys datos, nustatė, kad autobuso vairuotojas atsitrenkė kieme į automobilį, išlipo, apžiūrėjo, sėdo į automobilį ir išvyko. Nustatė, kas jį vairuoja, surašė protokolą. Nukentėjusiąją taip pat nustatė per duomenų bazę.
Be liudytojų paaiškinimo, R. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos planu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, M. B. pranešimu, D. G. paaiškinimu, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos planas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, D. G. paaiškinimas, fotonuotraukos, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio galinis bamperis. Minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajai D. G.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl R. P. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, todėl konstatuotina, kad R. P. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad apgadinta viena transporto priemonė, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, R. P. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose, kurios bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsniu,
nutarė:
R. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;
R. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti R. P. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 16062155748, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.