- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-2238-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35386-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-985-862/2015 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių 1995-09-22 Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š., gimusio 2009-02-23, gyvenamąjį vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. Š. naudai 500 Lt kasmėnesinio periodinio išlaikymo iki pilnametystės, paskiriant ieškovę gaunamo periodinio kasmėnesinio išlaikymo tvarkytoja; priteisti iš atsakovo vaiko B. Š., gimusios 1996-02-27, naudai 500 Lt kasmėnesinio periodinio išlaikymo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, t.y., nuo 2013-10-25 iki 2014-02-27, sudarantį 2000 Lt; padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1098-4012-1015:0020, vidutinė rinkos vertė 124 000 Lt, priteisiant ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisiant 62 000 Lt kompensaciją, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, priteisiant atsakovui ir įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 250 Lt kompensaciją. 2014-10-23 atsisakė reikalavimo dėl transporto priemonės; finansinį įsipareigojimą AB DnB Nors bankui pagal 2001-06-21 paskolos sutartį Nr. RMV-0801, sudarantį 29 335 Lt, palikti šalių solidaria prievole; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę „T.“; priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo dukros B. Š. ir sūnaus G. Š. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos 36 000 Lt.
Nurodė, kad šalių santuoka įregistruota 1995-09-22 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 2677. Šalims gyvenant santuokoje 1996-02-27 gimė dukra B. Š., 2009-02-23 sunus G. Š.. Santuokoje šalys gyvena septyniolika metų, per kuriuos buvo stengtasi formuoti šeimą, dirbti jos labui, kol atsakovas nepradėjo smurtauti šeimoje, paliko šeimą ir pradėjo gyventi užsienyje. Atsakovas, neinformuodamas ieškovės apie savo gyvenamąjį vietą ir darbą užsienyje, nesirūpindamas šeimos poreikiais ir neteikdamas nei moralinės, nei materialinės pagalbos ieškovei bei vaikams, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Be to, atsakovas, būdamas Vilniuje piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei ateidamas į namus, be priežasties, naudojo smurtą prieš ieškovė ir prieš dukrą. Ieškovė su vaikais turi didesnį ir glaudesnį psichologinį ryšį, nes sūnus beveik visą laisvą laiką praleidžia su ieškove, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko psichologinį stabilumą, jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Ieškovės paskaičiavimais, siekiant užtikrinti vaikų kasdienius poreikius, per mėnesį vaikų išlaikymui būtina 1 200 Lt suma kiekvienam. Atsakovas pajėgus kiekvienam vaikui skirti po 500 Lt išlaikymui. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikė, todėl yra įsiskolinęs kiekvienam po 18 000 Lt. Šalys santuokos metu įgijo 61,68 m² butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 124 000 Lt. Ieškovė iki santuokos yra įgijusi 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas L. Š. vardu, jo vidutinė rinkos vertė 500 Lt. Šalių kreditoriai yra AB DnB Nord bankas pagal 2001-06-21 paskolos sutartį Nr. RMV-0801. Prievolės suma 11 189,30 JAV dolerių, kas sudaro 29 335 Lt. Nutraukiant santuoką ieškovė siūlo butą, kuris šalims priklausytų po ½ dalį, priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti ½ dalį buto rinkos vertės, nes šio buto padalinimas ir priteisimas natūra šalims didintų konfliktą tarp šalių, o gyvenimą viename bute darytų neįmanomą. Atsakovui priteisi transporto priemonę, o ieškovei iš atsakovo 250 Lt piniginę kompensaciją. Finansinę prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria šalių prievole. Ieškovė mano, kad prašoma priteisti 50 000 Lt suma neturtinės žalos yra protinga ir sąžininga, nes būtent tiek ieškovė įvertina jos sveikatai padaryta žalą, bei asmens pasitikėjimo praradimą, lūkesčių į šeimos gyvenimą praradimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją, sudarančią ½ dalį buto rinkos vertės, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Paaiškino, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra vienpusiškos, neobjektyvios, neatitinkančios tikrovės, nepagrįstos. Ieškovė teigdama, kad santuoka iširo dėl atsakovo smurtavimo, į bylą pateikė teismo medicinos ekspertizės aktus, tačiau pastarieji dokumentai buvo sudaryti byloje, kuri buvo užbaigta šalims susitaikius. Todėl nėra pagrindo teigti, jog šalių tarpusavio konfliktai buvo pagrindas santuokai iširti. Ieškovės pozicija yra nenuosekli - viena vertus, ji teigia, jog atsakovas smurtauja šeimoje ir vartoja alkoholinius gėrimus, kita vertus, tuo pat metu ieškovė teigia, jog atsakovas paliko šeimą ir gyvena užsienyje. Pripažino, kad atsakovas nuolatos važinėja į Ukrainos Respubliką darbo reikalais, tačiau tai daro būtent šeimos interesais, tikslu materialiai aprūpinti šeimą. Atsakovas nuolatos teikė išlaikymą tiek ieškovei, tiek kitiems šeimos nariams. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais neva santuoka turi būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Priešingai nei nurodo ieškovė, jos ir atsakovo santuokos nutraukimas yra judviejų tarpusavio nesutarimų pasekmė ir, atsakovo nuomone, ieškovė siekia nutraukti santuoką ne dėl atsakovo kaltės, tačiau dėl pačios ieškovės asmeninių, subjektyvių priežasčių – išblėsusių jausmų; nenoro būti kartu ir pan. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė niekada nesiekė išsaugoti santuokos su atsakovu, akivaizdžiai siekė vykdyti tėvų pareigas vienpusiškai ir nuolatos nuteikinėjo vaikus prieš atsakovą, nes kas kartą atsakovui išvykus iš Lietuvos darbo reikalais ir grįžus jausdavosi, jog vaikai buvo nuteikinėjami prieš atsakovą. Auginant vaikus, ieškovė niekada nepaisė atsakovo, kaip tėvo valios. Tą patvirtina ieškovės sprendimas sūnų pakrikštyti bažnyčioje, nors šalys buvo sutarę, jog to nedarys. Atsakovas neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šalių dukra bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, atsakovo žiniomis, savarankiškai dirbanti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus subjektyvius asmeninius paskaičiavimus, apie tai, jog sūnaus poreikiai iš tiesų sudaro tokią sumą, kurią nurodo atsakovė. Vaikui penkeri metai, todėl jo poreikių patenkinimui pakankama 800 Lt suma. Atsakovas niekada nevengė išlaikyti ir materialiai remti šeimą, nuolatos teikė ir teikia materialinę paramą šeimos nariams, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pozicija dėl vaikų išlaikymo dydžio ir tariamos skolos yra nenuosekli. Viena vertus, ieškovė teigia, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kita vertus, ji nurodo, jog vaikų kasdieniams poreikiams reikia 2 400 litų per mėnesį. Jei atsakovas iš tiesų nebūtų teikęs išlaikymo savo vaikams ir materialinės paramos šeimai, tai reikštų, jog visą 2 400 litų sumą vaikų išlaikymui ir papildomas mėnesines namų ūkio išlaidas būtų turėjusi apmokėti tik ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Tačiau, ieškovės darbo užmokestis, pagal byloje pateiktus Sodros duomenis yra 2500-3000 litų per mėnesį. Akivaizdu, jog ieškovės pajamos yra per mažos, jog ji savarankiškai būtų galėjusi išlaikyti nepilnamečius vaikus ir namų ūkį ir ši aplinkybė tik patvirtina faktą, jog atsakovas prisidėdavo tiek prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tiek prie namų ūkio išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodyta buto rinkos vertė yra per maža. Atsakovas nurodė, kad pateiks turto vertinimą. (Šis dokumentas teismui nebuvo pateiktas). Atsakovas nurodė, kad automobilis registruotas ieškovės vardu, todėl jai ir turi būti priteistas, kompensacijos už transporto nepageidauja. Ieškovė neturtinės žalos nepatyrė ir jos reikalavimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl kreditorinių įsipareigojimų jam vykdymo po santuokos nutraukimo ir dėl bankui įkeisto turto padalijimo tarp sutuoktinių, kadangi šalys bankui atsako solidariai.
Išvadą duodanti institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimams neprieštarauja, nes jie atitinka vaiko interesus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovės L. Š. ir atsakovo A. Š. santuoką, sudarytą 1995-09-22, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2677, nutraukė dėl atsakovo A. Š. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę T.. Nustatė nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. Š.. Priteisė iš atsakovo A. Š. periodinį 144,81 € dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. Š., mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-25) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę L. Š. nepilnamečiui sūnui G. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo A. Š. periodinį 144,81 € dydžio išlaikymą dukrai B. Š. mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-25) iki dukters pilnametystės. Priteisė iš atsakovo A. Š. 4 691,84 € išlaikymo įsiskolinimą sūnui G. Š.. Priteisė iš atsakovo A. Š. 4 691,84 € išlaikymo įsiskolinimą dukrai B. Š.. Priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei L. Š. 1 448,10 € neturtinės žalos atlyginimą. Santuokos metu įgytą turtą padalino tokiu būdu: ieškovei L. Š. priteisė nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 35 912,88 €. Priteisė iš ieškovės L. Š. atsakovui A. Š. 17 956,44 € piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį. Pripažino ieškovę L. Š. ir atsakovą A. Š. solidariais bendraskoliais pagal su DNB banku sudarytą 2011-08-25 susitarimą Nr. RMV-0638/1 dėl 2001-06-21 paskolos sutarties Nr. RMV-0801 sąlygų pakeitimo. Priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei L. Š. 736,50 € bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 985,86 € žyminio mokesčio ir 12,56 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 998,42 € bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutarė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo, šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas, remdamasis į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, joje esančiais medicininiais dokumentais, liudytojų parodymais padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su sutuoktine, ne vieną kartą prieš ją naudojo smurtą, padarydamas kūno sužalojimus. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė nepaisė jo interesų, nesistengė išsaugoti šeimos ir visaip kitaip nevykdė sutuoktinės pareigų. Todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, kadangi ieškovė nors ir kreipėsi į teisėsaugos institucija, bet iškeltos bylos buvo nutraukiamos šalims susitaikius, ieškovė delsė nutraukti santuoką. Teismas nurodė, kad nagrinėjimo metu atsakovas neišdėstė pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti ieškovės nurodytos nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalingos sumos dydžiu. Baigiamosiose kalbose atsakovas nurodė, kad sutinka teikti nepilnamečiui sūnui 500 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 144,81 € (500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės teismas tenkino. Teismas sprendė, kad nors šalių dukra 2014-02-27 tapo pilnamete tačiau ieškinio padavimo dieną (2013-10-25) šalių dukra buvo nepilnametė, o atsakovas neįrodė, jog jis išlaikymą dukrai nuo 2013-10-25 iki jos pilnametystės teikė, teismas nustatė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės priteisti išlaikymą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2009 metų praktiškai negyveno Lietuvos Respublikoje, o ieškovės pajamos sudaro apie 3000,00 Lt per mėnesį, į tai, kad ieškovė gali skirti kiekvienam asmeniui išlaikyti po 900,00 Lt, taip pat į tai, kad ieškovės pajamos neleido kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 500,00 Lt, ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta šalims priklausančio buto rinkos verte, tačiau įrodymų dėl didesnės vertės nepateikė, todėl teismas vadovavosi ieškovės nurodytu buto rinkos vertės dydžiu. Teismas nustatė, kad sutuoktinių prievolė trečiajam asmeniui yra solidari, nėra įvykdyta ir įvykdymo terminas nėra suėjęs, todėl šios prievolės nedalino, nemodifikavo ir po santuokos nutraukimo paliko solidarią. Teismas sutuoktinių turtą padalino lygiomis dalimis, nesant ginčo dėl šalims priklausančio buto, butą paliko ieškovei, o atsakovui priteisė iš ieškovės kompensaciją.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad:
Teismas priteisdamas iš atsakovo šalių vaikams išlaikymo įsiskolinimą, nevertino aplinkybių, kad atsakovas visą laiką gyvendamas šeimoje rėmė ją, važinėjo dirbti į užsienį ir uždirbtus pinigus atiduodavo sutuoktinei. Šią aplinkybę gali patvirtinti šalių draugai ir pažįstami. Be to, teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nenurodė už kokį laikotarpį tas įsiskolinimas susidarė ir už kokį laikotarpį atsakovas privalo mokėti;Atsakovas nesutinka su šalims priklausančio buto padalijimu, kadangi atsakovas neturi kito būsto ir neturi kur gyventi, todėl butas turi būti padalintas natūra – lygiomis dalimis. Teismas nebuvo aktyvus ir atsakovui nebuvo pasiūlyta pasitelkti nekilnojamojo turto ekspertus nustatyti buto kainos;Teismas taip pat atsakovui nepasiūlė turėti atstovo, todėl atsakovas negalėjo tinkamai gintis. Pirmosios instancijos sprendimą laiko šališku ir tenkinančiu tik ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Atsakovas klaidina dėl jo tariamo išlaikymo šeimai ir vaikams. Pirmosios instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovo įdarbinimą, gautas pajamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsakovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais savo tariamai teikiamą išlaikymą šeimai ir vaikams, nes gyvendamas užsienyje pinigų perlaidų nedarė;Atsakovas negali teisintis tuo, kad jam nebuvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba ir jis nežinojo savo procesinių teisių ir pareigų, kadangi iki parengiamojo teismo posėdžio atsakovas sudarė atlygintinų teisinių paslaugų teikimo sutartį ir proceso metu naudojosi advokato kvalifikuota teisine pagalba iki tol, kol pats neatsisakė advokato. Atsakovui teismas ne tik išaiškino jo procesines teises, bet ir atidėjo teismo posėdį tam, kad pastarasis sudarytų atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Atsakovas atstovavimo sutarties nesudarė, tinkamu atstovavimu nepasirūpino ir niekur nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo bei atstovavimo.Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ilgą laiką nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikyti šeimą ir rūpintis šeima. Teismas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos pagrįstumą išsamiai išanalizavo ir patikrino. Atsakovas neginčija sprendimo dalies dėl pripažinimo kaltu dėl santuokos nutraukimo ir šiuo pagrindu priteistos neturtinės žalos ieškovei, taigi tokiu būdu laikytina, kad atsakovas pripažino savo nesirūpinimą šeima ir savo vaikais. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas ir teisėtas;Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas buvo neaktyvus ir nepasiūlė jam kreiptis į turto vertintoją dėl šalių buto vertės nustatymo, kadangi atsakovo prašymą leisti kreiptis į turto vertintoją teismas tenkino ir nustatė 2 mėnesių terminą tokiai ataskaitai pateikti. Tačiau atsakovas prašymo nerealizavo;Faktas, kad atsakovas neturi kito būsto, savaime negali būti priežastimi ir pagrindu suvaržyti ieškovės bei atsakovo vaikų teisės į saugią, be smurto, aplinką. Atsakovui naudojant smurtą artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę ir vaikus, negali būti įmanomas tolimesnis bendras gyvenimas viename būste. Tai yra pagrindas teismui, užtikrinant ieškovės, nepilnamečių vaikų teisės į saugią aplinką, priimti teisėtą ir pagrįstą, atitinkantį teismo praktiką, teismo sprendimą – nuosavybės teisę į ginčo objektą užtikrinimą ieškovei, įpareigojant atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, nedalint bendrą jungtinę šeimos nuosavybę natūra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinė skundą išnagrinėti savo nuožiūra, kadangi skundžiamas sprendimas nepažeidžia trečiojo asmens interesų. Tačiau esant solidariai sutuoktinių prievolei trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo neprieštarauja dėl kitokio trečiajam asmeniui įkeisto turto padalijimo tarp sutuoktinių, kadangi įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė – hipoteka seka paskui daiktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo įsiskolinimo priteisimą vaikams bei turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas.
Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo iš apelianto priteistas išlaikymas šalių vaikams ir santuokoje įgytas nekilnojamas turtas (butas) priteistas ieškovei natūra, o apeliantui piniginė kompensacija.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kadangi visą laiką gyvendamas šeimoje materialiai rėmė vaikus. Pasak apelianto, teismas nenurodė už kokį laikotarpį apeliantas turi mokėti priteistą įsiskolinimą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad nuolatos išlaikė šeimą materialiai ir į užsienį važinėjo tikslu uždirbti pinigų šeimai, jokių įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Priešingai, iš viešai prieinamų SODROS duomenų matyti, kad apeliantas Lietuvos Respublikoje nedirbo, o nuo 2009 metų praktiškai Lietuvos Respublikoje negyveno, uždirbtų pajamų Ukrainoje nedeklaravo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbdamas Ukrainoje, dalį uždirbtų pinigų gaudavo būsto nuoma ir pan. Be to, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad tarp tėvo ir vaikų santykiai buvo nedraugiški. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog apeliantas neteikė vaikams išlaikymo. Nors apeliantas teigia, kad teismas nenurodė, už kokį laikotarpį susidarė išlaikymo įsiskolinimas, tačiau toks apelianto argumentas yra niekuo nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad nuo 2009 metų apeliantas praktiškai negyvena ir išlaikymo vaikams neteikia, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.200 straipsniu, kuriame nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, pagrįstai išlaikymą priteisė už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už 36 mėnesius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas už 36 mėnesius.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Apeliantas nesutinka su buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, ieškovei priteisiant butą, o apeliantui piniginę kompensaciją. Nesutikimo priežastis apeliantas motyvuoja tuo, kad neturi kur gyventi, o gyvenimas kartu leistų bendrauti su vaikais. Apeliantas taip pat nesutinka su nustatyto buto rinkos verte, pasak apelianto, teismas nepasiūlė jam pasitelkti nekilnojamojo turto ekspertus.
Pirmosios instancijos teismas, nesant ginčo tarp šalių, jog butas natūra turi būti priteistas ieškovei, butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei, o atsakovui 17 956,44 EUR dydžio kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko, kad, dalinant bendrą sutuoktinių butą, šis butas natūra būtų priteistas ieškovei, o atsakovui atitinkamai priteista iš ieškovės pusės buto dalies vertės kompensacija (t.1, b. l. 130-137). Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl turto padalijimo lygiomis dalimis natūra yra naujas reikalavimas, todėl apeliaciniame procese negali būti keliamas (CPK 312 str.). Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo, nekvestionavo teismo nustatytų bylos aplinkybių, jų nepaneigė ir nesuformulavo argumentų, paneigiančių teismo išvadas, o tik išdėstė sau palankią nuomonę dėl buto padalijimo. Apelianto argumentai, jog jis nežinojo apie galimybę nustatyti turto rinkos vertę, pasitelkiant nekilnojamojo turto ekspertus, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių, kadangi apeliantas savo procesiniuose dokumentuose buvo pareiškęs, jog bus pateikti nauji paskaičiavimai dėl turto rinkos vertės (buto), tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė. Apeliantas nenurodė ir nepagrindė pirmosios instancijos teismo klaidų dėl turto padalijimo, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo.
Dėl atstovavimo.
Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas jam nepasiūlė turėti atstovo, todėl apeliantas negalėjo tinkamai gintis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi byloje esantys dokumentai (atstovavimo sutartis su advokatu R. R. (t.1, b. l. 127), patvirtina, kad atsakovas advokatą turėjo. 2014-11-21 teismo posėdžio metu, atsakovo atstovui atsisakius atstovauti atsakovą, atsakovas išreiškė norą turėti atstovą, dėl šios priežasties posėdis buvo atidėtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę turėti atstovą, tačiau pats atsakovas savo teisės nerealizavo ir atstovavimu nepasirūpino.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.