Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Ruslan Mirnyj, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2012 m. balandžio 2 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2. 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nutarimas patvirtintas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. spalio 27 d. apie 20.20 val., Akmenės rajone, kelyje Naujoji Akmenė – Venta 14,5 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „KIA Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. pagal 2025 m. spalio 27 d. 20.39 val. alkoholio kiekio matuoklio „ARKB-0141“ parodymus nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo M. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai M. S. 2025 m. spalio 27 d. 20.39 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,61 promilių neblaivumą, o po 20 minučių, t. y. 20.59 val. M. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 30, 31, 33). Teisiamojo posėdžio metu su nustatytu neblaivumu M. S. sutiko. Aplinkybę, jog M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, neblaivumo nustatymo aktas, foto lentelės, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. M. S. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis dirbantis (b. l. 61-62), darbdavio charakterizuojamas iškirtinai teigiamai (b. l. 129), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs (b. l. 49), teigiamai charakterizuojamas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnijos (b. l. 130). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą leisti laiduoti už M. S. (b. l. 130) pateikusi A. L., yra kaltinamojo M. S. gyvenimo draugė, jie ilgą laiką gyvena kartu, todėl nurodo, jog ji galės daryti teigiamą įtaką M. S., kadangi jis jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, ji turi įtaką jo gyvenimui bei galės jį priversti keistis ir pasitaisyti. A. L. neteista (b. l. 167), administracine tvarka nebausta (b. l. 168), neutraliai charakterizuojama Akmenės rajono savivaldybės administracijos Ventos seniūnijos (b. l. 131). A. L. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo gyvenimo draugui M. S., su kuriuo kartu gyvena apie 8 metus, kuris jos nuomonės įsiklauso. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo gyvenimo draugui kaltinamajam M. S.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį, jo gyvenimo draugės A. L. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos A. L. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog yra dirbanti, tačiau gaunamos pajamos artimos minimalioms, taip pat atsižvelgiant, jog neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos A. L. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis M. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. nėra teistas (b. l. 50-51), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat turi galiojančią nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 53-59), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti (b. l. 38-39), kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 30, 31), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (b. l. 13-14, 17-28). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 28 d., nuo dienos kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 94-96).

Netenkintinas kaltinamojo bei jo gynėjo prašymas skirti minimalų terminą – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nes tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jog ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. nustatyto greičio viršijimą, jog vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti pašaliniai asmenys.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo M. S. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamasis M. S. vairavo automobilį „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2023 m. rugsėjo 9 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2023/09/09 priklauso jam (b. l. 121) bei registruotas M. S. vardu (b. l. 41). Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesutiktina su prokuroro pozicija, kad tikslinga konfiskuoti transporto priemonės vertę – 5540 Eur, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo sugadinta nepataisomai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, darytina išvada, jog turi būti išieškoma tokia transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri atitinka transporto priemonės vertę sprendimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo priėmimo metu, t. y. po eismo įvykio sugadinto, o ne tokio paties nesugadinto automobilio vertė. Teismo nuomone, konfiskuojant nesugadinto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą kaltinamasis nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje lyginant su ta, kuri būtų nusprendus taikyti turto konfiskavimą natūra, nes pastaruoju atveju transporto priemonė būtų konfiskuojama tokios būklės, kokia ji buvo po eismo įvykio, nenustatant kaltinamajam pareigos atkurti jos techninės būklės iki įvykio ar kompensuoti prarastos turto vertės pinigais. Byloje nėra nustatyta automobilio vertė po eismo įvykio, todėl nesutiktina su prokuroro pozicija dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, atsižvelgiant į tai, kad tai pablogintų kaltinamojo padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kaltinamajam 2025 m. spalio 28 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 86-88, 90-92, 94-96), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“ (b l. 34), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, perduotinas AB „Regitra“.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi kaltinamajam M. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 108).

2025 m. spalio 30 d. teisme gautas kaltinamojo gynėjo advokato padėjėjo prašymas bei advokato orderis, iš kurių matyti, jog advokato padėjėjas Ruslan Mirnyj gina M. S. (b. l. 110, 111-114).

2025 m. lapkričio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-12463, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš M. S. (b. l. 123). Iš pridėto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, jog advokatas Algimantas Ruginis nurodė, kad 1 val. rengėsi bylos nagrinėjimui bei 1 val. rinko įrodymus (b. l. 124-125).

Teismas įvertinęs pateiktus duomenis sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš M. S., kadangi advokatas Algimantas Ruginis nepateikė jokių patvirtinančių duomenų, jog rengėsi bylos nagrinėjimui ar rinko kokius tai įrodymus, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymas iš M. S. priteisti 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti M. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymą atmesti ir nepriteisti iš M. S. 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-708-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.