Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-524/2007 pagal ieškovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos sprendimai“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hoja transportas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje konstatavus, jog tretysis asmuo turi įstatyme nustatytą pareigą įvykdyti prievolę ieškovui, tačiau to negali padaryti dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai CK 2.50 str. 3 d. nustatytu pagrindu. Kiekvieno civilinio teisinio santykio dalyvio sąžiningumas vertinamas objektyviąja ir subjektyviąja prasme pagal CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintą sampratą. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.) Ginčo subsidijų suteikimo metu ir vėliau pagal subsidijų sutartis gauto turto perdavimo metu atsakovas buvo vienintelis trečiojo asmens akcininkas. Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų - akcininkų - dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines ir neturtines teises. Šis akcininkų statusas leidžia preziumuoti išvadą, jog akcininkui yra žinoma jo įmonės turtinė padėtis, finansinių įplaukų ir išlaidų judėjimai, jų gavimo šaltiniai. Be to, akcininkas kartu su bendrovės valdymo organais privalo tinkamai vykdyti imperatyvias įstatymų nuostatas, reglamentuojančias bendrovės teises ir pareigas, nes jis įgyvendina dalį bendrovės teisių ir pareigų, todėl akcininkas, priėmęs 2003 m. spalio 27 d. sprendimą, taip pat privalėjo laikytis Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 5 d. įtvirtinto imperatyvo – jei bendrovė per nustatytus terminus yra neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas tokį ieškovo sutikimą buvo gavęs. Paminėti pagrindai prašyti ieškovo sutikimo perkeliant turtą ir veiklą 2003 m. spalio 27 d. sprendimo priėmimo metu buvo, nes 2004 m. vasario 10 d. jam iškelta dėl nemokumo bankroto byla, todėl darytina išvada, kad trečiojo asmens skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o paminėta imperatyvi teisės norma draudė be kreditorių sutikimo perduoti įmonės veiklą ir turtą, kai kreditoriniais įsiskolinimai viršija įmonės 1/20 įstatinio kapitalo. Teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Logistikos sprendimai“ prieš ginčo investiciją privalėjo gauti kreditorių sutikimą. Tokio sutikimo byloje nėra, todėl atsakovo veiksmai neatitiko imperatyvių įstatymo normų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad toks turto ir veiklos perėmimas, nors ir su dalimi skolų, vertintinas kaip akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, viršijantis normalią gamybinę–ūkinę riziką, nes tretysis asmuo visiškai neteko galimybės vykdyti veiklos ir padengti likusias skolas. Teismas įvertino ir tai, kad po šio sprendimo įgyvendinimo praėjus porai mėnesių buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui, todėl tokie juridinio asmens dalyvio veiksmai, kurie nors ir iš dalies sąlygojo trečiojo asmens nemokumą, negali būti vertinami kaip sąžiningi. Šie veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis - būtent dėl šių veiksmų tretysis asmuo nebegali įvykdyti prievolės ieškovui, t. y. tęsti savo veiklos ir jokia forma įvykdytų mokėjimų neperduoti tretiesiems asmenims. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo veikoje yra nustatytos ir įrodytos visos deliktinės civilinės subsidiarios atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.245 str. ir 2.50 str. 3 d.

Teisme neįrodyta, kad atsakovas veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir kad tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Subsidijų sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 str. nurodyta, kad, paramos gavėjui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui) iškėlus bankroto bylą, perkančioji organizacija (šiuo atveju - ieškovas) gali nutraukti sutartį iškart be įspėjimo, tačiau ieškovas nepasinaudojo šia teise. Apie sunkią trečiojo asmens finansinę padėtį ieškovas sužinojo dar prieš bankroto bylos iškėlimą, nes 2003 m. gruodžio 15 d. tuometinis UAB „Hoja transportas“ direktorius raštu pranešė ieškovui, kad tretysis asmuo nepajėgus vykdyti kito projekto (dėl plovyklos), ir paprašė nutraukti sutartį. Tokiu būdu ieškovas jau tada galėjo pasidomėti trečiojo asmens galimybe užtikrinti kitų dviejų projektų įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų tęstinumo galimybėmis. Atsakovas neatsakingas už nepranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, nes informuoti apie tai nebuvo akcininko pareiga, tai turėjo padaryti teismo paskirtas administratorius. Nors administratorius nepranešė ieškovui apie trečiajam asmeniui iškeltą bankroto bylą, tačiau ieškovas apie tai galėjo sužinoti iš kitų šaltinių, kadangi ši informacija yra vieša ir visiems prieinama. Bankroto byla UAB „Hoja transportas“ iškelta dar 2004 m. vasario 10 d., tačiau ieškovas tik 2006 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, o, teismui nepatenkinus prašymo, 2006 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus beveik 3 metams nuo bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į teismą dėl, jo manymu, nesąžiningais atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.CK 2.50 str. 3 d. nustato, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari, o tai reiškia, kad jis atsako papildomai su skolininku. Šiuo atveju ne dėl atsakovo kaltės ieškovas laiku nepareiškė reikalavimo pagrindiniam skolininkui – UAB „Hoja transportas“, todėl nebuvo pripažintas trečiojo asmens kreditoriumi, kuriuo būdamas žalos atlyginimą iš dalies galėjo gauti iš parduoto trečiojo asmens turto.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, kurio veiksmai perimant turtą ir veiklą buvo nesąžiningi, iš dalies sąlygojo trečiojo asmens nemokumą. Kompiuterinės įrangos, kurios vertė sudarė 129 521 Lt, perdavimas tikrai neįtakojo UAB „Hoja transportas“, kurios skolos siekė 4 880 395 Lt, finansinių sunkumų ir nemokumo būsenos. Trečiojo asmens nemokumą lėmė daug faktorių, tokių kaip debitorių atsiskaitymas ne laiku, įvykusios avarijos ir krovinio vagystė, apyvartinių lėšų trūkumas ir t. t. Nesutinka su teismo išvada, kad dėl atsakovo kaltės buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 5 d. įtvirtintas imperatyvas. Įrangos perdavimas nebuvo investicija į kitą įmonę. Investicija reiškia lėšų įdėjimą į ūkį, tuo tarpu įranga buvo perduota pagal skolos padengimo sutartį. Be to, ir esant investicijai, kreditorių sutikimą būtų reikėję gauti trečiajam asmeniui, o ne atsakovui.Įrangos perdavimu buvo padengta dalis skolos, nes, neskaitant perimtos darbo užmokesčio skolos, tretysis asmuo turėjo ir daugiau skolų atsakovui, jo debitorinis įsiskolinimas siekė 218 360,76 Lt. Įrangos priėmimu padengdamas trečiojo asmens skolą, atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, neturėjo iš to jokios ekonominės naudos, todėl negalima teigti, kad jis veikė nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad, pasirašydama su ieškovu paminėtas Subsidijų sutartis, bendrovė ,,Hoja transportas“ prisiėmė daugelį įsipareigojimų, tarp jų pareigą neperduoti sutartinių įsipareigojimų trečiajai šaliai be išankstinio ieškovo sutikimo, užtikrinti projektų įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų tęstinumą bei išlaikyti už projektų lėšas įsigytą įrangos ir veiklos rezultatų nuosavybę.

Todėl 2003 m. lapkričio 6 d. sudarydama su atsakovu skolos padengimo sutartį bei perduodama pastarajam pagal Subsidijų sutartis įsigytą kompiuterinę techniką, bendrovė „Hoja transportas“ neabejotinai pažeidė minėtus sutartinius įsipareigojimus ieškovui, nes tokia sutartis buvo sudaryta net neinformavus ieškovo, o po jos sudarymo tretysis asmuo prarado galimybę vykdyti prievoles pagal Subsidijų sutartis. Nurodyta aplinkybė leido ieškovui, vadovaujantis Subsidijų sutarties 11.3 p., reikalauti grąžinti visą pagal sutartį išmokėtą sumą arba jos dalį.

Remiantis CK 2.50 str. 1 d., juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančia tvarka. Tačiau minėta teisės norma turi išimtį. Taip, CK 2.50 str. 3 d. numato, kad jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad kaip ir sudarant minėtą skolos padengimo sutartį, taip ir 2003 m. gruodžio 8 d., kai trišale sutartimi atsakovas perėmė dalį bendrovės „Hoja transportas“ veiklos ir sertifikuotą kokybės valdymo sistemą (Subsidijos sutarties Nr. LT 00089-01-01-0050 objektas), atsakovas buvo vienintelis bendrovės „Hoja transportas“ akcininkas, turintis 100 proc. šios bendrovės akcijų. Todėl atsakovas, apdairiai bei rūpestingai naudodamasis akcininko teisėmis, kurias jam suteikė Akcinių bendrovių įstatymas bei bendrovės „Hoja transportas“ įstatai, turėjo žinoti apie tai, kokiu teisiniu pagrindu tretysis asmuo įgijo nurodytą kompiuterinę techniką bei įdiegė kokybės valdymo sistemą bei kokių įsipareigojimų dėl to bendrovė „Hoja transportas“ prisiėmė.

Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad nagrinėjamuoju laiku paties atsakovo – bendrovės ,,Logistikos sprendimai“ - akcininkais, turinčiais daugiau negu 50 proc. šios bendrovės akcijų, buvo E. J. ir G. N. , kurie atitinkamai iki 2003 m. birželio 16 d. ir 2003 m. spalio 16 d. dirbo bendrovės „Hoja transportas“ direktoriumi (E. J. ) ir vyr. finansininke (G. N. ) (t. 1, b. l. 102, t. 2, b. l. 100 - 101). Nežiūrint to, atsakovas 2003 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą, kurio pagrindu perėmė Subsidijų sutarčių pagrindu įgytą turtą.

Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai parodo, kad atsakovas, perimdamas nurodytą turtą, veikė nesąžiningai. Būtent šie atsakovo veiksmai, o ne vėlesnis bankroto bylos iškėlimas, bendrovei „Hoja transportas“ neleido pastarajai įvykdyti jos Subsidijų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Pastebėtina ir tai, kad pretekstas perimti nurodytą turtą tapo prieš tai 2003 m. spalio 21 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią bendrovė „Hoja transportas“ perkėlė savo skolą darbuotojams atsakovui.

Pastebėtina, kad minėtoje sutartyje jokių nuorodų į tai, kad ši sutartis yra atlygintino pobūdžio, nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas, perėmęs bendrovės „Hoja transportas“ skolą darbuotojams, šią skolą padengė.

Visa tai leidžia teigti, kad atsakovas sudarė dirbtines sąlygas bendrovės „Hoja transportas“ turtui perimti. Tiesa, apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad „Hoja transportas“ turėjo ir kitų skolų atsakovui, tačiau šiam teiginiui pagrįsti apeliantas jokių įrodymų nepateikė.

Dėl to, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį, vadovaujantis CK 2.50 str. 3 d. nuostata.

Didžiąją dalį apeliacinio skundo atsakovas skyrė argumentams, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad jis nėra atsakingas už tai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei „Hoja transportas“, nes tai turėjo padaryti kiti asmenys. Tačiau nagrinėjamuoju atveju ši aplinkybė negali būti laikoma nulemianti ieškinio nepagrįstumą. Nagrinėjamam ginčui svarbu yra tai, kad dar iki bankroto bylos bendrovei „Hoja transportas“ iškėlimo, kaip jau buvo nustatyta, dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų perimant trečiojo asmens Subsidijų sutarčių pagrindu įgytą turtą, bendrovė „Hoja transportas“ neteko galimybės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

Kaip buvo minėta, CK 2.50 str. 3 d. numato, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio nesąžiningų veiksmų juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės, atsako pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai. Tačiau Klaipėdos apygardos teismui 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimtoje bendrovės „Hoja transportas“ bankroto byloje, atsisakius priimti ieškovo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisinė galimybė išieškoti prašomą sumą iš trečiojo asmens išnyko. Be to, iškeliant bankroto bylą trečiajam asmeniui buvo konstatuota, kad jo skolos daugiau negu du kartus viršija turimą turtą.

Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, tenkindamas ieškinį, prašomą sumą priteisti vien iš atsakovo (CK 1.5 str.).

Dėl to, kas pasakyta, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Logistikos sprendimai“ 9 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.