Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui M. G.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos, įgaliotai atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą dėl 2024 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 24 d. 9.00 val., Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas nusižengimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos (pakartotinis pranešimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 573 straipsnio 1 dalimi, išsiųstas 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti nurodytu direktoriaus A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pirminis pranešimas išsiųstas ir pristatytas 2023 m. lapkričio 27 d. Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti nurodytu direktoriaus A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalies reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2023 m. balandžio 19 d., 11.13 val. (duomenys neskelbtini)) valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, už ką asmeniui paskirta 520 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 24 d. 9.00 val., Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas nusižengimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalies reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2023 m. balandžio 19 d., 11.13 val. (duomenys neskelbtini)) valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, už ką asmeniui paskirta 520 Eur bauda (b. l. 1–2). Atsižvelgiant į tai, kad nepraėjus metams nuo priimto nutarimo pagal ANK 431 straipsnį įvykdymo, nustatyta, kad nusižengimas padarytas pakartotinai ir kvalifikuotas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Iš šių teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę sudaro pareigos, įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, o taip pat ir ANK 611 straipsnyje, nevykdymas. ANK 431 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį. Asmuo už minėtos pareigos nevykdymą gali būti patrauktas atsakomybėn tik esant nustatytoms visoms trims sąlygoms: 1) jam buvo tinkamai pranešta apie reikalavimą pateikti duomenis, kas nustatytu laiku vairavo transporto priemonę, 2) traukiamas atsakomybėn asmuo yra tinkamas šio nusižengimo subjektas, t. y. turėjo tą pareigą vykdyti, 3) šios pareigos įstatyme nustatytu terminu neįvykdė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nurodydamas argumentus, jog administracinis nusižengimas tiesiogiai kyla iš kito administracinio nusižengimo ir yra su juo neatsiejamai susijęs. Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad kitas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Skunde ir teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kito nusižengimo padarymo metu (2023 m. balandžio 19 d.) pareiškėjas turėjo transporto priemonei biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ išduotą leidimą, suteikiantį teisę statyti transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagrįstai manė, kad turi teisę, leidimą statyti transporto priemonę gatvėje prie adresu V. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo.

Teismas pažymi, jog 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas dėl ANK 431 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Institucijai, pareikalavus nepateikė duomenų, kas valdė ar naudojosi transporto priemone pažeidimo fiksavimo metu. Ši nusižengimą padarė pakartotinai. Teismas pabrėžia, kad skundžiamu nutarimu nevertintas ir netirtas 2023 m. balandžio 19 d. nusižengimas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, neturi teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas. Skundo nagrinėjimo ribas šiuo atveju sudaro tik 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir, ar A. P. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalies nusižengimą, t. y. ar jis būdamas juridinio asmens vadovas per įstatyme nustatytą terminą Institucijai pareikalavus pateikė duomenis, kas valdė transporto priemonę, kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas, todėl teismas netiria ir nevertina pareiškėjo ir jo atstovo argumentų dėl užfiksuoto 2023 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo galimo padarymo, kadangi jis nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.

Skundžiamas nutarimas prašomas panaikinti taip pat tuo pagrindu, jog A. P. negavo Institucijos procesinių dokumentų.

Nagrinėjamu atveju skundžiamo 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje pažeidimo padarymo vieta ir laikas nurodyta – (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 24 d. 9.00 val. Iš administracinio nusižengimo medžiagos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija A. P., kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovui siuntė du pranešimus, kuriais per penkias darbo dienas prašė pateikti duomenis, kas valdė ar naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 19 d., 11.13 val. (duomenys neskelbtini). Ginčo byloje, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų siuntimo metu A. P. buvo juridinio asmens vadovas nėra. Taip pat ginčo, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje taip pat nėra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Institucija siuntė 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dviem elektroninio pašto adresais, t. y. Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Duomenų byloje, jog A. P. patvirtino pranešimo gavimo faktą nėra. Pabrėžtina, kad Institucija pranešime nustatytu terminu, negavusi atsakymo pakartotinai A. P. siuntė pranešimą 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti nurodytu direktoriaus A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Esant aplinkybei, kai skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo data ir laikas - 2024 m. sausio 24 d. 9.00 val., darytina išvada, jog Institucija laikė, jog A. P. pranešimas tinkamai buvo įteiktas 2024 m. sausio 16 d., t. y. penkių darbo dienų terminas buvo skaičiuojamas būtent nuo antrojo pranešimo išsiuntimo dienos. Įvertinus tai, kad penkių darbo dienų terminas buvo skaičiuojamas nuo antrojo 2024 m. sausio 16 d. pranešimo išsiuntimo dienos, spręstina, jog Institucija nutarimo priėmimo metu nelaikė 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimo įteiktu tinkamai, kas nesudarė taikyti administracinę atsakomybę už šio pranešimo nevykdymą.

Pabrėžtina, kad nei ANK 431 straipsnyje, nei ANK 611 straipsnio 2 dalyje nenustatyta pareiga siųsti ir įteikti du kartus pranešimus juridinio asmens vadovui, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, todėl Institucijai siunčiant antrą kartą pranešimą, pagrindo vertinti pirmąjį pranešimą ir jo įteikimą nėra pagrindo, kadangi Institucija būtent nuo antrojo pranešimo 2024 m. sausio 16 d. skaičiavo nustatytą 5 darbo dienų terminą.

Bylos duomenimis A. P. 2024 m. vasario 21 d. buvo siunčiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 21 d. protokolas, kuriuo buvo panešta apie padarytą administracinį nusižengimą ir nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, data ir vieta. Protokolas A. P. buvo išsiųstas 2024 m. vasario 21 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu Institucijoje buvo priimtas 2024 m. balandžio 9 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. (b. l. 9–10).

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Iš pažymos apie A. P. turėtą nedarbingumo laikotarpį (b. l. 25) matyti, jog A. P. turėjo tęstinį nedarbingumą nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., t. y. Institucijos 2024 m. sausio 16 d. pranešimo ir 2024 m. vasario 21 d. protokolo surašymo metu, o taip pat 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo priėmimo dieną. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jį ištiko insultas, buvo hospitalizuotas reanimacijos skyriuje, vėliau gydomas stacionariam ligoninės skyriuje, vėliau gydomas reabilitacijos skyriuje. Šias A. P. nurodytas aplinkybes apie sveikatos būklę patvirtina, jo pateikti išduoti pažyma apie nedarbingumo laikotarpius. Teismo vertinimu, esant tokiai A. P. sveikatos būklei, ilgam nedarbingumo laikotarpiui, dėl objektyvių aplinkybių A. P. neturėjo galimybių gauti Institucijos siunčiamų procesinių dokumentų, taip pat tikrinti ir perskaityti elektroninio pašto, taip pat nei Institucijos pranešime, nei po protokolo priėmimo pateikti Institucijai rašomų pateikti duomenų, jų pateikti negalėjo, o taip pat negalėjo teikti paaiškinimų bei dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, priimant skundžiamą 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą. Aplinkybė, jog A. P. nepatvirtino elektroninių laiškų gavimo fakto, patvirtina, jog A. P. nei pranešimas, nei protokolas nebuvo įteikti, o Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą neįsitikino, jog A. P. juos faktiškai gavo.

Kaip nurodė pats Pareiškėjas, jo nedarbingumo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo sustojusi, tačiau dirbo be vadovo. Esant tokiai situacijai, kai A. P. tiesioginių vadovo pareigų negalėjo vykdyti dėl sveikatos būklės, turėjo ilgalaikį nedarbingumą, tai buvo išviešinta Sodros duomenų bazėje, teismas konstatuoja, kad nors administracinis pažeidimas buvo padarytas, kadangi nebuvo Institucijai pranešta, kas valdė ar naudojosi transporto priemone 2023 m. balandžio 19 d., tačiau A. P. kaltės nėra, t. y. A. P. nėra tinkamas šio nusižengimo subjektas, todėl nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas sutikti su pareiškėjo atstovu, kad Institucijai buvo žinoma, kas valdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindo sutikti neturi. Bylos duomenis nustatyta, kad transporto priemonės savininkė ir valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų, jog A. P. AB „Regitra“ įregistruotas šios transporto priemonės valdytoju nėra. Kelių transporto registro duomenis šio automobilio savininkas-valdytojas nurodytas tik juridinis asmuo valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien tai, kad A. P. buvo išduotas leidimas statyti automobilį (duomenys neskelbtini), leidžiant statyti automobilį, nepatvirtina, kad valdytojas buvo A. P., todėl Institucijai užfiksavus administracinį nusižengimą ir pareikalavus, juridinis asmuo turi įstatyminę pareigą pateikti duomenis, kas pažeidimo fiksavimo metu valdė transporto priemonę. Be to, nėra įstatyme įtvirtinta pareiga Institucijai tikrinti visus įmanomus registruos ir išduotus leidimus tam, kad nustatyti, kas galimai galėjo valdyti juridiniam asmeniui priklausantį automobilį.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai, yra buvęs juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas, šiuo elektroniniu paštu juridinis asmuo nesinaudoja, nes yra pakeitęs į (duomenys neskelbtini), o paties A. P. asmeninis bei darbinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat ir patirtino Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartyje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad juridinis asmuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir dabar naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (Institucijos bylos b. l. 21–23, 12–13; 19–22). Esant išdėstytam nustatyta, kad A. P. nebuvo įteikti tinkamai bei 2024 m. sausio 16 d. pranešimas, nei 2024 m. vasario 21 d. protokolas, Institucijos siųsti reikalavimai tikslinio adresato nepasiekė, nes nebuvo laikomasi ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumentų įteikimo būdo.

Pažymėtina, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Šioje administracinio nusižengimo byloje konstatuotina, kad A. P. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų numatyto ANK 431 straipsnio dalyje sudėties, dėl ko skundžiamu nutarimu pradėta teisena, jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai nežinojo, tai, kad A. P. nėra tinkamas subjektas konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena A. P., nutrauktina.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 825 Eur išlaidas. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidas sudaro 225 Eur už atstovavimą 2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, (2024 m. lapkričio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas ADV Nr. 663/24 ir 2024 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas), 300 Eur už 2024 m. liepos 24 skundą parengimas, 300 Eur už atskirojo skundo parengimą (2024 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita ADV Nr. 652/24, 2024 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo dokumentas).

ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusiengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 12.1. punktą už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą taikomas 0,4 koeficientas, 12.5. už atskirojo skundo parengimą – 0,4 (12.5 punktas), o 12.7. už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (12.7 punktas). Analizuojamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė skundą ir atskirąjį skundą, pareiškėjas apmokėjo už jų parengimą 2024 m. rugsėjo 6 d., todėl jų dydžiui apskaičiuoti taikomas bruto sudarė 2161 Eur . Apskaičiuotina, kad prašomos priteisti 600 Eur išlaidos neviršija numatytų rekomendacijose, todėl nėra pagrindo jų dydžio laikyti nepagrįstu. Pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 19 min ( 48 min ir 31 min). Vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių – skaičiuojama nauja valanda. Esant tokiai normai laikytina, kad pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą už vieną atstovimo teisme valandą. Atsižvelgiant į tai, kad už atstovavimą teisme sumokėta 2024 m. lapkričio 6 d., bruto dydis sudarė 2 196,4 Eur, todėl maksimalus priteistinas už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme valandą sudaro 219,64 Eur (2196,4 x 0,1). Šiuo atveju prašomas priteisti 225 Eur dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl sumažintinos iki 219,64 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui iš Institucijos priteistina 819,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. skundą.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, paskirta 520 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Priteisti pareiškėjui A. P. 819,64 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.