- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2-3443-277/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00429-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis (pirm.)
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Turto bankas ieškinį Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė nurodo, kad, atlikdama palikėjos S. R. palikimo perėjimo valstybei procedūrą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Laima Aidukaitė prašymo nepatenkino, nurodydama, kad kol nežinoma, kokia nuosavybės teise palikėjai priklausė nekilnojamasis turto objektas, negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo. Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos palikimą 2018 m. sausio 24 d. priėmė ieškovė. Vykdydama teisės aktų pavestas funkcijas ir ketindama užbaigti palikimo perėjimo valstybei procedūrą, ieškovė, užklausiusi kompetentingas institucijas – valstybės įmonę Registrų centrą, Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, Utenos rajono savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją – apie palikėjos santuoką ir jos sutuoktinį, įsitikino, kad duomenys apie tai Lietuvos Respublikos registruose nebuvo įregistruoti. Atsakydama į ieškovės paklausimą, valstybės įmonė Registrų centras informavo, kad palikėjos duomenys apie šeimyninę padėtį „našlė“ į Gyventojų registrą buvo įrašyti jos prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu, kuriame ji patvirtino jų teisingumą, todėl šio įrašo nėra galimybės išregistruoti. Lietuvos Respublikos piliečio pasas S. R. buvo išduotas 1993 m. rugpjūčio 26 d., o paminėtą butą ji įsigijo 1996 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nebūdama santuokiniuose santykiuose, todėl šis nekilnojamojo turto objektas turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalis).
Pažymi, kad iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 33 straipsnį santuoka pasibaigia vieno iš sutuoktinio mirtimi. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. 1996 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose dėl minėto nekilnojamojo turto objekto pirkimo–pardavimo yra konkrečiai nurodyta, kad buto pirkėja yra S. R.. Pagal šią sutartį ji asmeniškai prisiėmė joje nustatytų įsipareigojimų vykdymą ir už įgyjamą butą atsiskaitė. Duomenų, kad po jo įsigijimo palikėja buvo sudariusi santuoką irgi nebuvo gauta. Be to, kai sutuoktiniai negyvena kartu įsigytame bute, nekuria bendro turto, nesieja bendro gyvenimo su perkamu turtu, teismų praktikoje pripažįstamos aplinkybės, patvirtinančiomis aiškiai išreikštą valia įsigyti turtą vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis civ. byloje Nr. e2A-585-262/2016). Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys taip pat patvirtina, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo įgytas tik S. R.. Šį faktą byloje patvirtina ir su ieškiniu pateikiami kiti rašytiniai įrodymai. Dėl to teigtina, kad yra visi teisiniai pagrindai butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine palikėjos S. R. nuosavybe.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pakartotinai patikrinus santuokos sudarymo įrašus, nustatyta, kad S. R. santuokos sudarymo įrašo nėra. Taip pat nėra jokių duomenų apie sutuoktinį. Dėl ieškinyje nurodytų argumentų siūlo teismui spręsti savo nuožiūra įvertinant faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas. Bylą prašo nagrinėti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio neginčija ir prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Notaras neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, manydamas, kad nepakanka duomenų apie paveldimo turto teisinį statusą (asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), nes pagal Gyventojų registro duomenis S. R. buvo našlė.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir 1996 m . birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad butą S. R. nuosavybės teise įgijo 1996 m. birželio 18 d.
Valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SP-34444(4.55 Mr) patvirtina, kad S. R. duomenys apie šeimos padėtį „našlė“ į Gyventojų registrą įrašyti remiantis jos prašymu išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuris išduotas 1993 m. rugpjūčio 26 d. Duomenų apie pasikeitusią šeimos padėtį nėra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. raštas Nr. A133-2241/18(3.3.5.1-TD1), Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. (19.37)S-119, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 6 d. elektroninis raštas, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį pateikti duomenys ir paminėtas valstybės įminės Registrų centras raštas patvirtina, kad nėra duomenų apie S. R. šeiminės padėties pasikeitimą po 1993 m. rugpjūčio 26 d., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 1996 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) esantį butą S. R. pirko būdama našlė.
Žodžio našlė reikšmė Dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama taip – moteris, kurios vyras miręs. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993, p.415).
Buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 33 straipsnis nustatė ir dabar galiojančio Civilinio kodekso 3.49 straipsnis nustato, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. Pagal SŠK 22 straipsnį ir CK 3.89 straipsnį iki santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė.
Nesant duomenų apie S. R. iki 1996 m. birželio 18 d. naujai sudarytą santuoką, yra pagrindas pripažinti, kad 1996 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas butas buvo asmeninė jos nuosavybė (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.