Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-71-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
A8.-71-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01667-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
K. L.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-71-963/2019
Proceso Nr. 4-06-3-01667-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 18095281475(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018 m. gruodžio 6 d. K. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2018 m. liepos 17 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto Tarnybinį pranešimą Nr. 8D-2416 nustatė, kad 2018 m. liepos 16 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „Centras“ K. L., būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, pateikė išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją MRN 18LTLCI0100IM05FCD7. Deklaruojama prekė - automobilis BMW M3 COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — automobilis) su defektais, deklaruota automobilio statistinė prekės vertė 46 langelyje 4332,68 eurai. Kartu su importo deklaracija buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo N. G. 2018 m. liepos 16 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. BK180001, kurioje apgadintam automobiliui rinkos vertė nustatyta 6430,00 eurai. Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą ir patikrinimo aktą Nr. 18LTLC0100IM1803450. Muitinės posto pareigūnui patikrinus, ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte Nr. 180409 apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių įtrauktos: prietaisų skydelis, grindų kairės pusės apdaila, grindų dešinės pusės apdaila, stogo apdaila, galinės lentynos apdaila, dešiniojo centrinio statramsčio apdaila, kairiojo centrinio statramsčio apdaila. Tikrinimo metu nustatyta, kad nurodytos dalys yra purvinos apkibusios žole, bet vizualiai matomų defektų. Dėl nustatyto neatitikimo importo deklaracija MRN 18LTLC10100IM05FCD7 neįforminta. 20l8 m. liepos 17 d. minėtai transporto priemonei K. L. pateikė naują deklaraciją MRN 18LTLC0100IM06B08 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo N. G. 2018 m. liepos 16 d. patikslinta (pataisyta) turto vertinimo ataskaitą Nr. BKI80001-K. P. ir įformintoje deklaracijoje MRN Nr. 18LTLC0100IM06B08 , lyginant su ankstesniąja, 46 langelyje automobilio statistinė vertė deklaruota 6724,76 eurai ir 47 langelyje priskaičiuota importo mokesčių -672,00 eurai muito ir 1579,00 eurai PVM. Lyginant su deklaraciją MRN 18LTLC10100IM05FCD7, papildomai priskaičiuota 239,00 eurai muito ir 553,00 eurai PVM, iš viso 792,00 eurai. K. L., būdama atsakinga už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdama neteisingus duomenis importo deklaracijoje MRN 18LTLC10100IM05FCD7, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso (toliau - SMK) 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje ir Muitinės departamento 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1026 redakcija) patvirtintų taisyklių „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtino“ 17.1 punktą. Kadangi nustatyta, kad K. L. pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei, automobiliui BMW M3 COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais, turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui ir viršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl buvo nustatyta, kad ši K. L. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 212 straipsnio 4 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas paaiškino, kad K. L. su protokolu nesutinka, nes vykdydama savo darbines funkcijas, pildydama deklaracijas, informaciją apie konkretų automobilį, ji įrašė iš turto vertintoje pateiktos ataskaitos. Paties turto ji neapžiūrėjo, nes tai nėra jos darbo funkcija ar pareiga. Gavusi iš muitinės informaciją, kad deklaracija nepriimta, kreipėsi į tą patį turto vertintoją ir pagal muitinės surašytas pretenzijas ir naujai parengtą turto vertintojo ataskaitą užpildė naują deklaraciją, kurios informacija ir buvo pateikta muitinei. K. L. mano, kad kalta ne ji, o turto vertintojas. Pažymėjo, kad visi mokesčiai buvo sumokėti. K. L. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Įmonės, deklaruojančios transporto priemonių į vežimą į Europos Sąjungos erdvę, samdo turto vertintojus turto vertinimo ataskaitoms parengti. Šiose įmonėse dirba specialistai, turintys tam tikrą išsilavinimą, atitinkantys jiems keliamus reikalavimus. K. L. pasikliaudama turto vertintojo ataskaitoje esančia informacija, perkėlė tą informaciją į deklaraciją, kadangi kiekvienas subjektas atsakingas už savo darbą. Šiuo atveju suklydo turto vertintojas, gal nebuvo visiškai atitus. Pažymėjo, kad K. L. neturi pareigos apžiūrėti turtą ir negali tapti atsakinga už turto vertinimo ataskaitoje pateiktą klaidingą informaciją. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie bylotų, kad K. L. taip pasielgė tyčia, todėl byla jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl neteisingų duomenų deklaracijų atsirado didelė nepriemoka, kuri buvo sumokėta, kai buvo pataisyta deklaracija. Mano, kad tiek turto vertintojas, tiek deklarantas turėtų žinoti, kad jeigu transporto priemonė apgadinta, nustatant tos transporto priemonės vertę, keistinos yra detalės, kurios yra apgadinimo ar autoįvykio pasekmė, o ne natūraliai nusidėvėjusios detalės. Šioje situacijoje matėsi, kad detalės buvo natūraliai nusidėvėjusios. Muitinės tarpininko atstovas visada turi galimybę fiziškai apžiūrėti turtą. Deklarantas turi teisę pasirinkti kokiu būdu deklaruos prekę. Mano, kad deklarantas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Deklaranto kaltė sietina ne su turto vertintojo veiksmais, o su deklaracijoje pateikta informacija, nes ji nepasitikrino turto vertinimo ataskaitos informacijos vizualiai nepatikrinusi, dėl to nepamatė akivaizdžių neatitikimų, kuriuos nustatė muitinė. Atsirado didelė žala valstybei dėl nepriskaičiuotų mokesčių. fiziškai. Deklarantė nebuvo aktyvi. Prašė pritaikyti administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 212 straipsnio tikslus pavadinimas yra „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“, minėto straipsnio 2, 3, 4 dalyse yra sukonstruotos blanketinės teisės normos, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Šiuo atveju tai - 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinė dalis, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. IB-329 (2014 m. spalio 1 d. įsakymo IB-699 redakcija), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. IB-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės.

Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018 m. gruodžio 6 d. K. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad muitinės tarpininko atstovė K. L. 2018 m. liepos 16 d. gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą Nr. BK180001 dėl lengvojo automobilio BMW M3 COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būklės, šio automobilio muitiniam įforminimui užpildė ir pateikė išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją Nr. MRN 18LTLCI0100IM05FCD7, kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita Nr. BK180001. Rizikos valdymo sistema deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą. Muitinio tikrinimo metu nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte Nr. 180409 apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių įtrauktos: prietaisų skydelis, grindų kairės pusės apdaila, grindų dešinės pusės apdaila, stogo apdaila, galinės lentynos apdaila, dešiniojo centrinio statramsčio apdaila, kairiojo centrinio statramsčio apdaila. Tikrinimo metu nustatyta, kad nurodytos dalys yra purvinos, apkibusios žole, be vizualiai matomų defektų. Dėl nustatyto neatitikimo importo deklaracija MRN 18LTLC10100IM05FCD7 buvo neįforminta. Atlikus pakartotinį automobilio BMW M3 COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą, 2018 m. liepos 17 d. pagal patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą Nr. BKI80001-K, K. L. pateikė naują importo deklaraciją MRN Nr. 18LTLC0100IM06B08. Importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLCI0100IM05FCD7 pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, dėl ko susidarė 792 eurų mokesčių nepriemoka.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas paaiškino, kad pildydama importo deklaraciją, K. L. nurodė ir į importo deklaraciją įrašė tuos deklaruojamo automobilio BMW M3 COUPE duomenis, kurie buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje. Paaiškino, kad prieš pildydama importo deklaraciją ji realiai nematė automobilio, dėl kurio yra pildoma importo deklaracija, nes tai nėra jos funkcija ar pareiga. K. L. pasirinko metodą, kai importo deklaracija yra pildoma pagal vertinimo ataskaitą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ji pasirinko būtent šį metodą. Pažymėjo, kad K. L. pasitikėjo jai pateikta vertinimo ataskaita, nes ją atliko specialistas, turintis tam tikrą išsilavinimą ir atitinkantis kitus jam keliamus reikalavimus ir kurio darbo funkcija yra turto vertinimas.

Teismas sutinka su vertinimu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą. Vis dėlto, nepaisant aptarto vertinimo, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, būtina pažymėti, jog tais atvejais, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, nurodytų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar K. L. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jos veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas laikėsi pozicijos, jog klaida, teikiant deklaraciją, įvyko ne dėl K. L. kaltės, o dėl nepriklausomų turto vertintojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad K. L., kaip muitinės tarpininko atstovė, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją Klaipėdos teritorinei muitinei ir buvo įsitikinusi duomenų teisingumu. Klaipėdos teritorinei muitinei nustačius, kad deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys, po gautos naujos patikslintos turto vertinimo ataskaitos, kitą dieną pateikė patikslintą deklaraciją, žala nepadaryta, nes nustatyta 792 eurų mokesčių nepriemoka buvo sumokėta. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Repšo versiją patvirtina ir byloje pateikti dokumentai.

Byloje nustatyta, jog pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą BKI80001-K su priedais K. L. įformino naują 2018 m. liepos 17 d. deklaraciją MRN 18LTLC0100IM06B08, kuri Klaipėdos teritorinės muitinės buvo priimta. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, K. L., net ir esant paminėtuose teisės aktuose griežtam deklaranto atsakomybės reglamentavimui už informacijos deklaracijoje tikslumą ir išsamumą, rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita. Tai ir tolimesni paties muitinės tarpininkės atstovės veiksmai rodo K. L. kaltės nebuvimą. Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų K. L. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės BMW M3 COUPE muitinė vertė 2018 m. liepos 16 d. importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLCI0100IM05FCD7 ir buvo nustatyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo N. G. 2018 m. liepos 16 d. surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. BK180001 (b. l. 30-62), kurioje automobilio rinkos vertė nurodyta 6430,00 eurų, ir pagal kurios duomenis buvo apskaičiuota ir į importo deklaraciją įrašyta statistinė automobilio BMW M3 COUPE rinkos vertė 4332,68 eurų. Ta aplinkybė, jog 2018 m. liepos 17 d. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLC0100IM06B08 tos pačios transporto priemonės statistinė vertė buvo nustatyta, remiantis dar viena turto vertinimo ataskaita Nr. BKI80001-K (b. l. 64-96), kurioje automobilio rinkos vertė nurodyta 9980,00 eurų, ir pagal kurios duomenis buvo apskaičiuota ir į importo deklaraciją įrašyta statistinė automobilio BMW M3 COUPE rinkos vertė 6724,76 eurų, neįrodo, kad K. L. 2018 m. liepos 16 d. importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Neišleidus importo deklaracijoje MRN 18LTLCI0100IM05FCD7 deklaruotos prekės, K. L., norėdama, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis.

K. L. neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas N. G., nustatydamas ginčo transporto priemonės rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, nustatys netikslius automobilio defektus bei jo vertę. K. L. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime/vertinime, deklarantas, neturėdamas specifinių techninių/kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-382/2018).

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad K. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena K. L. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė