Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Y. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autma‘‘ dėl automobilio išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio automobilio atgabenimo kontrabanda į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose, ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis ieškomas kaip vogtas nuo 2013-11-01. Ikiteisminio tyrimo duomenimis grąžintino automobilio techniniame pase Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad šios transporto priemonės pirkėjas yra įmonė „Carlab“. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis „Carlab“ pardavė automobilį įmonei „Luxury Auto Mall“. Atsakovės teigimu ji automobilį įsigijo iš „Baltic Auto Shipping“, o ši - iš įmonės „Carlab“, tačiau minėtoje sąskaitoje esančių duomenų tikrumą bei patikimumą paneigia ir aplinkybė, kad minėtoje sąskaitoje-faktūroje nėra ieškovo, kuris buvo vienintelis „Carlab“ akcininkas, parašo. Dar iki minėtos sąskaitos išrašymo buvo kreiptasi dėl šio automobilio vagystės. Ieškovas jokiems kitiems asmenims, įskaitant UAB „Baltic Auto Shipping“, ginčo automobilio nepardavė ar neperleido kitaip. Abejonių dėl UAB ,,Autma‘‘ automobilio įsigijimo teisėtumo kelia prokuratūros išreikštos abejones dėl itin mažos automobilio įsigijimo kainos. Prokuratūros nutarime nurodoma, kad sąskaitoje, pagal kurią 2013-11-03 automobilį (duomenys neskelbtini) įmonė „Baltic Auto Shipping“ tariamai įsigijo iš įmonės „Carlab“, nurodyta kaina – 39 400 JAV dolerių – yra nereali, nes 2013-09-11 aukcione „COPART“ įmonės „Carlab“ sumokėta automobilio įsigijimo kaina buvo 80 175 JAV doleriai, o ieškovas už minėtą automobilį bendrovei „Luxury Auto Mall“ sumokėjo 115990 JAV dolerių, todėl ši ieškovo sumokėta kaina pagrįstai laikytina ieškinio dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Banko nustatytas oficialus JAV dolerio ir euro kursas ieškinio pateikimo teismui dieną buvo toks, kad 1 EUR lygus 1,1218 USD, ieškinio dydis, apskaičiuotas eurais, yra 103 396, 32 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad nei bendrovė „Baltic Auto shipping“, nei UAB „Autma“ į ikiteisminio tyrimo bylą nepateikė jokių tarp šalių sudarytų galiojančių rašytinių sutarčių, kurių pagrindu automobilis buvo tiekiamas bendrovei „Autma“, o atsakovės atstovo teiginys, kad A. P. pateikta 2013-11-15 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) jau įrodo UAB „Autma“ nuosavybės teises į minėtą automobilį, pagrįstai atmestas. PVM sąskaita-faktūra gali įrodyti šalis siejančius teisinius santykius, bet ne visada gali įrodyti to santykio pobūdį. Vienos iš šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, todėl ji nepatvirtina, kad atsakovė kada nors buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini) A. M. nurodė, jog UAB „Autma“ šio automobilio nenusipirko ir pinigų nemokėjo, pirkimo – pardavimo sąskaita UAB „Autma“ vardu buvo išrašyta todėl, kad automobilis buvo atsiųstas UAB „Autma“ vardu, nes to prašė R. L., tačiau nežinoma, kodėl. Nors atsakovė nurodė, kad įmonių „Carlab“ ir „Luxury Auto Mall“ savininkas yra tas pats - ieškovas, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad minėti juridiniai asmenys ieškovo būtų valdomi neteisėtai, kad jam būtų apribotos teisės sudaryti juridinių asmenų vardu sandorius su fiziniais asmenimis, įskaitant ieškovą, sutartys pasirašytos aiškiai žinomo asmens, minėtame ikiteisminiame tyrime iš Jungtinių Valstijų nėra gauta jokios informacijos, leidžiančios abejoti, kad ginčo automobilio perleidimo sutartys buvo sudarytos turint neteisėtų ar nusikalstamų tikslų. Atsakovė teigia, kad ieškovo parašai ant sutarčių iš esmės skiriasi, nors pardavėjas ir pirkėjas yra tas pats asmuo, pardavėjo ir pirkėjo parašai nesutampa. Jis, kaip ieškovo atstovas, negali paaiškinti šių aplinkybių, tačiau atsakovės samprotavimai apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė ignoruoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus apie tai, kad automobilis JAV buvo ieškomas kaip vogtas, o teiginiu, kad ieškovo įmonė „Carlab“ automobilį pardavė UAB „Baltic Auto shipping Inc“, ignoruoja ikiteisminio tyrimo duomenimis patvirtintą aplinkybę, kad bendrovė „Carlab“ niekada nesudarė jokio sandorio su UAB „Baltic Auto Shipping Inc“. Faktas, kad ieškovas kreipėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl vagystės, yra patvirtintas minėtą ikiteisminį tyrimą organizuojančių prokurorų turima informacija, gauta iš JAV teisėsaugos pareigūnų, tai, kad Lietuvos Respublikoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ginčo automobilio kontrabandos tik patvirtina, kad šis automobilis Lietuvoje buvo sulaikytas, nes ginčo automobilio lydimieji dokumentai sukėlė abejonių dėl šio automobilio įgijimo ir gabenimo teisėtumo. Tai, kad tyrimas dėl automobilio pagrobimo atliekamas ne Lietuvoje, nepaneigia paties tyrimo fakto ir fakto, kad automobilis ieškomas kaip vogtas, o atsakovės į bylą pateiktame 2015-12-30 nutarime dėl atsisakymo patenkinti skundą netgi pažymėta, kad ieškovo parodymai, susiję su nurodytomis aplinkybėmis dėl nuosavybės teisių į šį automobilį, iš esmės sutampa su ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos surinktais duomenimis. 2015-02-04 draudimo kompanijos „Mercury“ rašte, adresuotame E. G. ir A. Y. G., nurodoma, kad draudimo kompanija išmokėjo 78 000 JAV dolerių sumą dėl pretenzijos, susijusios su automobiliu (duomenys neskelbtini), ir kad draudimo kompanija „Mercury“ atsisako savo intereso į šį automobilį. 2014-11-12 raštu Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba persiuntė gautą iš JAV Interpolo biuro 2014-10-27 raštu pateiktą informaciją dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad draudimo bendrovė „Mercury“ nusprendė atsisakyti pateikti ieškinį dėl automobilio, šį automobilį susigrąžinti bandys pats savininkas. Ieškovės atstovas nurodė, kad visus įrodymus teismui pateikė, JAV teisės aktų (atitinkamos valstijos, kurioje ieškovas įgijo ginčijamą daiktą), reglamentuojančių nuosavybės teisės įgijimą į daiktą su vertimais į lietuvių kalbą teismui neteiks.

Automobilio techniniame pase Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra įmonė „Carlab". UAB „Baltic auto shipping Ine" būtent ir įsigijo minėtą automobilį iš įmonės „Carlab", o UAB „Baltic auto shipping Ine" ją perleido atsakovei, t.y. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo įgyta iš teisėto jos savininko. Ieškovas yra vienintelis įmonės „Carlab" akcininkas. 2013-09-11 aukcione COPART ieškovo įmonė „Carlab" įgijo automobilį. Įmonė „Carlab", kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas, transporto priemonę pardavė įmonei „Luxury Auto Mall", vėliau ši įmonė ją pardavė asmeniškai ieškovui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė „Luxury Auto Mall" yra valdoma to paties ieškovo. Automobilio pirkimo - pardavimo sandoriai buvo iš esmės sudaromi su tuo pačiu asmeniu, tiek automobilį „Carlab" parduodant „Luxury Auto Mall", tiek vėliau transporto priemonę parduodant ieškovui, pardavimui vyko tarp to paties asmens, naudojantis ieškovo turimomis įmonėmis dėl nesuprantamų priežasčių. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė „Luxitry Auto Mall" transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pardavė E. G. ir ieškovui. Ieškovas yra įmonės „Luxury Auto Mall" savininkas, minėta sutartimi jis automobilį pardavė asmeniškai sau, prisidengdamas įmonės vardu. Tačiau, minėtos sutarties parašai iš esmės skiriasi - nors pardavėjas ir pirkėjas yra tas pats asmuo, pardavėjo ir pirkėjo parašai nesutampa, nors net ir pardavėjo parašas atitinka ieškovo vardo ir pavardės inicialus. Akivaizdu, kad ieškovo pateikta sutartis nebuvo sudaryta teisėtai, o sukčiaujant, pagal gerai apgalvotą sukčiavimo modelį. Vėliau pardavus minėtą automobilį ieškovui, transporto priemonė neva buvo pavogta, nors ta pati ieškovo įmonė „Carlab" jį pardavė UAB „Baltic Auto shipping Inc." Iš šios situacijos ieškovas gavo nemažai finansinės naudos - gavo draudimo išmoką už vagystę, kurios pagrįsti negali jokiais faktiniais duomenimis ar JAV institucijų dokumentais, be kita ko, tą pačią, neva vogtą transporto priemonę pardavė UAB „Baltic Auto shipping Inc." Šiuo ieškiniu ieškovas taip pat siekia papildomai neteisėtai praturtėti, susigrąžindamas neva ieškovui priklausančią transporto priemonę, kurią pats pardavė UAB „Baltic Auto shipping Inc." Atsižvelgiant į nurodytą aiškiai matyti, kad ieškovo pateikta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepatikimas įrodymas šioje byloje, sutartis galimai yra fiktyvi, sudaryta siekiant neteisėtai praturtėti, neatmetama ir tai, kad gali būti sudaryta atgaline data, sutarties kopija nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas teigia, kad sutarties jis nespėjo įregistruoti, nes automobilis 2012-11-01 buvo pavogtas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Automobilis buvo neva pavogtas ieškovui vykstant nuo pardavimo iki jo paties gyvenamosios vietos, todėl atsižvelgiant į tai, toks laikotarpis, t. y. 10 dienų, yra pakankamai ilgas laiko tarpas nuosavybės teisei į transporto priemonę registruoti. Tokie prieštaravimai tik pagrindžia ieškovo nurodytų aplinkybių prieštaringumą viena kitai. Kaip tik kelių dienų laikotarpiu nuo neva minimos vagystės ta pati ieškovo valdoma įmonė „Carlab" pardavė automobilį UAB „Baltic Auto shipping Inc.", tuo pačiu buvo perduoti transporto priemonės nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai bei pats automobilis. Ieškovas negali pateikti jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo nuosavybės teisę į automobilį, išskyras sutartį, kurią sudarė tarp jo paties valdomų įmonių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad draudimo bendrovė ieškovui yra sumokėjusi 78 000 JAV dolerių dydžio draudimo išmoką, tačiau vėliau buvo gautas JAV draudimo bendrovės „Mercury insurance company" įgaliotos įmonės UAB „Alfa Baltic" 2015-04-22 prašymas, kuriame nurodyta, kad JAV draudimo bendrovė „Mercury insurance company" yra teisėta automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė, o buvęs automobilio savininkas arba kiti asmenys galimai sukčiauja, bandydami susigrąžinti automobilį. Draudimo bendrovė įvardino būtent „Carlab" ir „Luxury Auto Mall" neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo nuosavybės teisė į automobilį nebuvo nustatyta, ieškovas nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra teisėtas automobilio savininkas, todėl negali teikti vindikacinio ieškinio išreikalauti daikto iš sąžiningo valdytojo.

Ieškovo reikalavimas pagal šį ieškinį gali būti pagrįstas tik ieškovui įrodžius, kad automobilis buvo iš jo pagrobtas. Tačiau aplinkybės, susijusios su vagyste, nėra įrodytos, bet ir yra prieštaraujančios viena kitai. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis buvo pavogtas jam nespėjus grįžti iš automobilio pardavimo vietos į jo gyvenamąją vietą, tačiau nuo automobilio pirkimo - pardavimo sutarties (2013-10-20) iki vagystės (2013-11-01) buvo praėjęs ilgas laiko tarpas - daugiau nei 10 dienų. Iš JAV institucijų nebuvo gauta jokių oficialių dokumentų, pagrindžiančių automobilio vagystės faktą, vagystės aplinkybių ar duomenų, patvirtinančių, jog apskritai buvo pradėtas tyrimas dėl minėtos transporto priemonės vagystės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kontrabandos pagal BK 199 str., todėl vagystės faktas pats savaime ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatlieka ir negali atlikti tyrimo dėl vagystės, įvykusios JAV, be kita ko, negali konstatuoti tokios vagystės fakto. Nesant jokių įrodymų, kad iš ieškovo automobilis buvo pagrobtas, nėra ir ieškinyje nurodyto pagrindo išreikalauti jį iš sąžiningo įgijėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013m. gruodžio 12d. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (kontrabanda). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015-10-29 nutarimo dėl daiktų grąžinimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas automobilis (duomenys neskelbtini), ir paimtas transporto priemonės techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu nutarimu taip pat buvo nuspręsta automobilį ir techninį pasą grąžinti turto savininko – ieškovo - įgaliotam asmeniui UAB ,,Pamario dvaras‘‘. Nutarime nurodoma, kad šis automobilis nuo 2013-11-01 JAV yra paieškomas kaip vogtas, pretenzijas dėl vogto automobilio yra pareiškęs ieškovas, kuris teigia, jog yra jo savininkas. Tačiau 2016-08-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi minėtas automobilis su dokumentais buvo grąžintas atsakovui UAB ,,Autma‘‘, kuri teigia teisėtai įsigijusi automobilį ir yra jo savininkė.

Ieškovas A. Y. G. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jam automobilį ir jo dokumentus. Ieškovas pateikė teismui 2013-10-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad „Carlab“ pardavė automobilį įmonei „Luxury Auto Mall“, bei 2013-10-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Luxury Auto Mall“ pardavė šį automobilį jam bei E. G.. Ieškovo teigimu, automobilio techninės registracijos atlikti jis nespėjo, nes gabenant automobilį jis buvo netrukus pagrobtas Kalifornijos valstijoje JAV, kur jis kreipėsi dėl automobilio vagystės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą su tarptautiniu elementu, būtina išsiaiškinti, kokia teisė taikoma ginčo teisiniam santykiui. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus CK numatytas išimtis. CK 1.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę. Daiktas pripažįstamas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju pagal jo buvimo vietos valstybės teisę. Tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiškiamas vindikacinis ieškinys dėl kilnojamojo daikto, pavogto ar kitaip neteisėtai pasisavinto užsienio valstybėje, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Lietuvoje, šio daikto savininko daiktinių teisių gynimui turi būti taikoma užsienio valstybės, kurioje tas daiktas buvo pavogtas, teisė. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai daikto perdavimas (perėmimas) įvyksta kitais teisėtais ar neteisėtais būdais, o savininkas Lietuvoje pareiškia ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010). Į nuosavybės teisės turinį patenka ir savininko teisių gynimas, todėl atitinkami savininko teisių gynimo būdai turėtų būti nustatomi pagal byloje taikomą teisę. Sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsauga, kai daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo negalimas, yra savininko teisių ribojimas. Savininko teises ribojančios nuostatos taip pat yra nuosavybės teisės sudedamoji dalis ir analogiškai turėtų būti nustatomos pagal byloje nuosavybės teisei taikytinas užsienio valstybės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-706/2016).

Sąžiningo daikto įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui. Todėl kai reiškiamas vindikacinis ieškinys, turint tikslą sugrąžinti kilnojamąjį daiktą, esantį kitoje valstybėje, įrodinėjama nuosavybės teisė į tą kilnojamąjį daiktą. Ieškovas teigia, kad automobilis buvo pavogtas JAV, Kalifornijos valstijoje, o šiuo metu yra atgabentas į Lietuvą. Automobiliai yra kilnojamieji registruojamieji daiktai Lietuvos daiktinės teisės prasme (CK 4.2 straipsnio 3 dalis). Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuosavybės teisė į ginčo automobilį turi būti nustatoma pagal JAV Kalifornijos valstijos teisę. Sprendžiant, ar atsakovė yra sąžininga įgijėja, taip pat ar yra pagrindas šioje byloje atsakovei išsireikalauti daiktą, turi būti remiamasi imperatyviąja Lietuvos teisės norma (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

CK 1.12 straipsnio 1 dalyje, CPK 808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Nagrinėjamoje byloje taikytina CPK 808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nes užsienio valstybės teisės taikymas nustatytas įstatymu (CK 1.10 straipsnio 1 dalis, 1.48 straipsnio 1 dalis). Teismas siūlė ieškovui teikti įrodymus apie JAV Kalifornijos valstijos teisės turinį dėl nuosavybės teisių ir vindikacijos sąlygų, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Kadangi su JAV nėra sudaryta dvišalių ar trišalių sutarčių dėl informacijos apie užsienio teisę, teismas neturi galimybės nustatyti JAV Kalifornijos valstijos teisės turinį dėl nuosavybės teisių ir vindikacijos sąlygų. CK 1.12 straipsnio 3 dalyje, CPK 808 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Viena iš sąlygų pareikšti vindikacinį ieškinį yra fakto nustatymas, kad ieškinį reiškia ginčo daikto savininkas. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio vindikacijos pagrindo. Atsakovė ginčija ieškovo reikalavimą grąžinti jam automobilį ir įrodinėja, kad ji yra teisėta ginčo automobilio savininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB ,,Autma‘‘ ir įmonė ,,Baltic Auto Shipping Inc.‘‘ 2009m. gegužės 21d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo bendradarbiauti perkant automobilius JAV aukcionuose ir transportuojant juos į Lietuvos Respubliką. Iš atsakovo UAB ,,Autma‘‘ pateiktų įmonės sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė pervesdavo pinigines lėšas į įmonės ,,Baltic Auto Shipping Inc‘‘. sąskaitą. Iš byloje pateiktos įmonės ,,Baltic Auto Shipping Inc.‘‘ informacijos matyti, kad bendrovė 2013m. lapkričio 3d. iš ,,Carlab‘‘ kompanijos atstovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) k/n (duomenys neskelbtini), kurį perleido UAB ,,Autma‘‘. Bendrovė pažymėjo, kad automobilis iš JAV teritorijos buvo išgabentas laikantis visų muitinės patikros procedūrų, priešingu atveju išsiųsti automobilio iš šalies bendrovė nebūtų galėjusi. Kad minėtą automobilį Baltic Auto Shipping Inc. įsigijo iš ,,Carlab‘‘, patvirtina 2013m. lapkričio 3d. sąskaita faktūra. Automobilio perdavimo faktą patvirtina 2013m. gruodžio 30d. deklaracija, iš kurios matyti, kad atsakovas iš siuntėjo Baltic Auto Shipping gavo automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui taip pat pateikė transporto priemonės techninis pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,salvage certificate‘‘). Iš transporto priemonės laikinos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2015-09-14 transporto priemonė yra registruota atsakovo UAB ,,Autma‘‘ vardu, registracija galiojo iki 2016-10-14. Laikinajame registracijos liudijime nurodyta žyma, kad transporto priemonės atitiktis neįvertinta, identifikavimo numeris pažymėtas tik ant rėmo arba kėbulo.

Ieškovas nurodė, kad automobilis iš jo buvo pavogtas JAV (duomenys neskelbtini) valstijoje. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad jis kreipėsi dėl automobilio vagystės, nepatvirtina aplinkybės, kad automobilis buvo pavogtas – duomenų apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės šiuo metu nėra. Ieškovas savo nuosavybės teisę į automobilį įrodinėja 2013-10-10 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Carlab“ pardavė automobilį įmonei „Luxury Auto Mall“, bei 2013-10-20 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Luxury Auto Mall“ pardavė šį automobilį jam bei E. G.. Tačiau ieškovas pripažįsta, kad tiek įmonė ,,Carlab‘‘, tiek „Luxury Auto Mall“ priklauso jam. Nors šioje byloje nėra ginčijamas sudarytas sandorių teisėtumas, teismui kyla abejonių dėl tokių sandorių egzistavimo apskritai - 2013-10-20 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Luxury Auto Mall“ pardavė šį automobilį ieškovui bei E. G., ieškovo, kaip atstovaujančio įmonę „Luxury Auto Mall“ , ir jo, kaip pirkėjo, parašai vizualiai skiriasi. 2013-10-10 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Carlab“ pardavė automobilį įmonei „Luxury Auto Mall“ , ieškovo parašai taip pat neatitinka jo asmens dokumente nurodyto parašo pavyzdžio. Ieškovas buvo pateikęs informaciją iš draudimo bendrovės apie tai, kad jam buvo išmokėtas draudimas dėl automobilio vagystės, tačiau šis faktas nepatvirtina ieškovo nuosavybės fakto į automobilį.

Kadangi dėl nurodytų priežasčių teismui kyla abejonių dėl ieškovo pateiktų automobilio įsigijimą patvirtinančių dokumentų tikrumo, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės nėra baigtas, teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo automobilis. Neįrodžius ieškovui nuosavybės teisės į ginčo automobilį, nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir grąžinti jo ieškovo nuosavybėn.

Kadangi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinį atmestus jos naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos ir nepriteistinos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bus pateikti vėliau, tačiau į bylą įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. Y. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autma‘‘ dėl automobilio išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016m. spalio 18d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.