Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui R. S. (toliau ­ir – pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1062-2024, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1062-2024 R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad jis 2023 m. gruodžio 1 d. 15.45 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu įvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.5, 140.7 punktus. Jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 6-7).

2. Pareiškėjas R. S. iš dalies nesutikdamas su Institucijos nutarimu pateikė skundą, prašydamas jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį be administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Savo skundą argumentavo tuo, kad:

2.1. jis jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažino. Nurodė, kad penktadienį po darbo skubėjo paimti sūnų iš darželio ir sukdamas į kairę sekundei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dėl pažeidimo gailisi ir supranta padaryto nusižengimo pavojingumą. Pripažino, kad pasielgė kvailai ir neatsakingai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors jo poelgis buvo kvailas ir neatsakingas, tačiau nesukėlė pavojaus aplinkiniams. Į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo sekundei, šviesiu paros metu, aiškiai matydamas, kad priekyje nebuvo transporto priemonių. Baudą už padarytą nusižengimą sumokėjo. Nėra kelių chuliganas, vairuoja didelį šeimyninį universalą;

2.2. atkreipė dėmesį į tai, kad neturi jokių KET pažeidimų, o šis nusižengimas yra pirmas per daugelį metų. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., o darželis, kurį lanko vaikas, yra (duomenys neskelbtini) g. Atstumas nuo namų iki darželio 10 km. Negali dirbti iš namų, todėl šį atstumą tektų kiekvieną dieną įveikti viešuoju transportu, iki ir nuo stotelės reikėtų eiti pėstute ir važiuoti su persėdimais. O tai būtų praktiškai neįmanoma su dviejų metų dar sunkiai vaikštančiu vaiku. Sūnus taip pat lanko ir baseino užsiėmimus (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisės vairuoti, vaikas negalėtų lankyti užsiėmimų. Sūnaus mama nevairuoja automobilio. Taip pat jis turi darbinį borderkolį, su kuriuo lanko žmonių paieškos treniruotes, kurios vyksta vis kitoje Vilniaus vietoje ir kurių nelankymas tris mėnesius, nubrauktų didelę dalį dviejų metų progreso. Automobilį dažnai tenka naudoti ir darbo reikalais, dažnai tenka aplankyti klientus, vežti dokumentus. Šiuo atveju, teisių atėmimas būtų ypatingai griežta bausmė, stipriai griaunanti gyvenimą (b. l. 2).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodyta, kad vyriausioji tyrėja, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjui skyrė minimalią 170 Eur dydžio baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Pažymėjo, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjas nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų atlikimą automobiliu. Vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, bet jų nepaisė. O tai, kad jis galisi, yra dirbantis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. Pareiškėjui dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai ir suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė (b. l. 25-28).

4. Teisme pareiškėjas R. S. savo skundą palaikė, prašė jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį bei netaikyti jam administracinio poveikio priemonės bei paaiškino, kad buvo įvykis, kad važiavo su išjungtomis žibintų šviesomis, tačiau tada jį policija tiesiog sustabdė ir paprašė įjungti šviesas (baudos negavo) ir gali būti, kad buvo dar vienas atvejis, kai sustojo draudžiamoje vietoje, tačiau iš esmės jis per beveik 20 metų vairavimo stažą neturi nuobaudų, nėra pažeidėjas, nėra kelių chuliganas, automobiliu važinėja kiekvieną dieną. Nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo praėjo 4 mėnesiai ir per tą laiką nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Pripažino, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą tikrai padarė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Priešpriešais nebuvo jokių automobilių. Tai buvo trumpalaikis, neatsakingas veiksmas, kuris nesukėlė pavojaus kitiems. Teisių netekimas yra kritinis dalykas, tiek šeimos, tiek darbo atžvilgiu. Darželis yra toliau nuo namų, vaikas nevaikšto, todėl reikėtų vaiką nešioti į stotelę, o tada nuo stotelės į darželį ir tai reikėtų daryti tris mėnesius. Jam tai neįsivaizduojamas dalykas. Jo sutuoktinė nevairuoja, ji dirba iš namų arba į darbą važiuoja autobusu. Sutuoktinė dirba prie (duomenys neskelbtini). Už nagrinėjamo nusižengimo padarymą yra du ANK straipsniai. Vienas, pagal kurį jis nubaustas – ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir kitas, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pastarasis apibrėžia tą patį, kaip įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET, o ir tas straipsnis neužtraukia privalomo administracinio poveikio priemonės skyrimo. O pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ši administracinio poveikio priemonė skiriama privalomai. ANK 420 straipsnyje nurodyta, kad tai pažeidimas, kai kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai keisti kryptį, greitį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, kelias buvo tuščias, šviesus paros metas, važiuota ne dideliu greičiu, o „nukertant“ kelio kampuką. Jis pro ten važiuoja du kartus per dieną ir ten visada ta vieta kertama, nes vieni žmonės nori važiuoti teisiai, o kiti sukti ir gaunasi, kelias būna užblokuotas.

5. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė, jog byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

6. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. Skunde pareiškėjas sutinka su institucijos išvadomis, kad jis padarė KET pažeidimus, bet prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį arba neskirti administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones.

8. Teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog pareiškėjas R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Tačiau tenkina pareiškėjo skundą dėl švelnesnės, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje, administracinio poveikio priemonės paskyrimo.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

10. Iš skundžiamo nutarimo, jame nurodytų pažeistų KET punktų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas nubaustas už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

11. KET 140.5 punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

12. KET 140.7 punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės ir 1.15.

13. KET 3 priede 1.3. punkte nurodyta dviguba ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

14. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu įvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą. Šias aplinkybes patvirtina pats pareiškėjas ir vaizdo medžiaga. Vaizdo įraše pavadinimu „V1742-231201-154100-154300-20010200.mp4“ užfiksuota kaip pareiškėjas važiuodamas kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, vėliau kirsdamas dvigubą ištiesinę liniją grižo į savo krypties važiuojamą kelio eismo juostą, iš kurios galimą sukti į kairę. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad tokie pareiškėjo manevrai nebuvo netyčiniai, nes vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėjas priartėjo prie stovinčios automobilių kolonos, tačiau nesustojo, o kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, išvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, aplenkė automobilių koloną ir įvažiavo į eismo juostą, iš kurios galima pasukti į kairę. O tai rodo, kad pareiškėjas nenorėdamas laukti automobilių spūstyje pasirinko atlikti nutarime nurodytus manevrus. Šias vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes užfiksavo pareiškėjui iš paskos važiavę pareigūnai automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.

16. Tačiau pareiškėjo manymu, jo padarytas administracinis nusižengimas turi būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes ANK 417 straipsnio 3 dalis taip pat užtraukia administracinę atsakomybę už įvažiavimą priešpriešinę kelio eismo juostą, pažeidžiant KET, tačiau neužtraukia privalomo administracinio poveikio priemonės skyrimo. Tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

17. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia <...> įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; <...>. O ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti <...>.

18. Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas nubaustas už lenkimą sankryžoje (KET 140.1 punktas) ir už lenkimą kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (KET 140.7 punktas), t. y. KET pažeidimo esmė yra pavojingos situacijos sukėlimas lenkiant vieną ar kelias transporto priemones vietose, kuriose lenkti draudžiama. Nagrinėjamu atveju – lenkiant transporto priemones kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria horizontalusis ženklinimas — dviguba ištisinė linija). Todėl pareiškėjo teisei priešingi veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 420 straipsnio 1 dalį. Toks pareiškėjo neteisėtų veiksmų kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. nutartis 2AT-67-387/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

19. Kaip pirmiau minėta, pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Iš nutarimo matyti, jog institucija, skirdama nuobaudą, įvertino tai, kad yra viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo juos išaiškinti) bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

21. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019).

22. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisme, savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, tai įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pareiškėją, jis jam paskirtą baudą sumokėjo. Iš byloje esančių duomenų, t. y. 2024 m. vasario 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog per penkerius metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą (2019 m. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), paskirta bauda apmokėta. Taigi, matyti, kad pareiškėjas paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2019 metais, per pakankamai ilgą laikotarpį (5 metus) padarė vieną administracinį nusižengimą. Taigi, visa tai, kas išdėstyta, rodo, kad pareiškėjas linkęs laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

23. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisme nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai reikalinga, nes sūnus mažas, nevaikšto, todėl reikia jį vežti į darželį, kuris yra pakankamai toli nuo namų, taip pat vaiką reikia vežti į baseiną. Šeimoje jis vienintelis vairuoja automobilį, todėl netekęs teisės vairuoti, bus labai sudėtinga vaiką nuvežti į ugdymo įstaigą bei užsiėmimus. Taip pat pažymėjo, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiek darbo reikalais, tiek su šuniu lankant žmonių paieškos treniruotes, kurios vyksta įvairiose Vilniaus vietose. Byloje taip pat pateikta R. S. charakteristika iš darbovietės, kurioje nurodyta, kad jis įmonėje dirba nuo 2018 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) ir yra atsakingas už tarptautinių krovinių pervežimą. Nurodyta, kad R. S. pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su transporto organizavimu, dokumentų tvarkymu, yra kruopštus ir pareigingas, imlus įvairioms naujovėms bei pasiūlymams (b. l. 12).

24. Teismo vertinimu, aptarti pareiškėją teigiamai charakterizuojantys duomenys, padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Taip pat, teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas apmokėjo jam paskirtą baudą ir tai, jog nagrinėjamu atveju pats procesas jau turėjo auklėjamąjį pobūdį pareiškėjui bei išties yra aplinkybių, dėl ko administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimas varžys asmens teises labiau nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, visuomenės interesui dėl saugaus eismo užtikrinti. Taigi, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, R. S. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė švelninama, sutrumpinant jos taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 11 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1062-2024.

R. S., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.