- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-776-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- I. S., A. S.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10900-777/2011 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams A. S. ir I. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 9278,79 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-14 tarp A. S. ir AB SEB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.0450818052322-18, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6661,26 EUR kreditas, nustatant galutinį jo grąžinimo terminą iki 2013-08-13. 2008-08-14 tarp I. S. ir AB SEB banko buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr.04/08053, pagal kurią atsakovė prisiėmė solidarią atsakomybę vykdyti A. S. įsipareigojimus pagal kredito sutartį, jei pastarasis negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų ir netesybų. Atsakovas pagal kredito sutartį prievolių nevykdo, kredito raginama negrąžina ir I. S.. 9278,79 EUR skolą bankui sudaro 6572,71 EUR kredito, 1193,27 EUR palūkanų, 1512,81 EUR delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-03 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir I. S. 9278,79 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9278,79 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2011-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš A. S. 690,50 Lt, o iš I. S. - 480,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB SEB bankas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju (laiduotoja) I. S. nesutiko su jai ieškovo pareikštu ieškiniu motyvuodama tuo, kad pagrindinio skolininko A. S. buvo apgauta, nežinojo, kad pasirašo būtent laidavimo sutartį, kurios kaip tokios niekada nebūtų pasirašiusi ir bankui už A. S. laidavusi, tačiau laidavimo sutarties neginčijo. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti sandorio sudarymo aplinkybių, kurias nurodo atsakovė. Laidavimo sutartis bylos nagrinėjimo metu yra galiojanti, todėl turi būti vykdoma. A. S. nustatytais terminais prievolės nevykdžius atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą kyla ir laiduotojai I. S., o ieškovas (kreditorius) įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.).
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi, kuria iš jos, kaip solidarios atsakovės, buvo priteista skola, nesutinka. Šią pirmosios instancijos sprendimo dalį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji su kredito sąlygomis nebuvo supažindinta, sutartys buvo surašytos lietuvių kalba, kurią ji nepakankamai supranta. Pasirašant sutartis vertėjas nedalyvavo ir sutartys nebuvo jai išverstos. Atsakovė nurodo, jog A. S. kalbėjo apie įgaliojimą, ir ji galvojo tokią sutartį pasirašant. Tuo tarpu A. S. pasinaudojo šiomis aplinkybėmis ir gavo nemažą kredito sumą, kurios neketino grąžinti. Pasak atsakovės, banko administracija, suteikdama kredito dalį, nesiaiškino skolininko asmenybės, jo turtinės padėties ir galimybės grąžinti kreditą. Kaip nurodo atsakovė, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog jis nepagrįstas. atsižvelgdamas į tai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda iš sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Ja laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju asmuo, už kurį laidavo atsakovė, savo prievolės kreditoriui neįvykdė, dėl to kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ji buvo apgauta, o sutartys jai nebuvo išverstos į jai suprantamą kalbą, ir vertina kaip siekį išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, atsakovė, nurodydama aplinkybes, kurios sudaro pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu, priešieškinio nereiškė, laidavimo sutarties neginčijo, į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir prisiimdami pareigas, privalo veikti protingai (CK 1.5 str. 1 d.). Atsakovė, nurodydama, jog jai pasirašomų sutarčių turinys buvo neaiškus, turėjo teisę pareikalauti jas išverti į jai suprantamą kalbą. Neišvertus pasirašomos sutarties į jai suprantamą kalbą ji turėjo teisę atsisakyti ją pasirašyti ir neprisiimti įsipareigojimų, kurių, kaip teigia atsakovė, ji nesuprato. Taip pat atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad banko administracija, suteikdama kredito dalį, nesiaiškino skolininko asmenybės, jo turinės padėties ir galimybės grąžinti kreditą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos laidavimo sutarties galiojimui, kuri buvo pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovės I. S.. Skolininko mokumo įvertinimas turėjo būti aktualus ir pačiai atsakovei, kadangi būtent ji prisiėmė pareigą įvykdyti prievolę už skolininką, jeigu šis jos neįvykdys kreditoriui (CK 6.76 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.