Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksaja“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-167-217/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksaja“ skundą suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Achempak“ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, plačiai analizavo ir pasisakė dėl dalykų, kurie nėra skundo esmė ir nagrinėjimo dalykas, t. y. analizavo suinteresuotų asmenų Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. ir UAB „Achempak“ atsiliepimų motyvus dėl tarp UAB „Achempak“ ir UAB „Aksaja“ sudarytų vežimo sutarčių. Teismas analizuodamas šiuos suinteresuotų asmenų argumentus ir jais vadovaudamasis pažeidė dispozytiviškumo ir rungimosi principus, todėl pareiškėja UAB „Aksaja“ neturėjo galimybės atsikirsti ir pasisakyti dėl UAB „Achempak“ ir notarės argumentų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2014-10-10 raštas Nr. S225/2014 nelaikytinas atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, o pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą yra suprantamas kaip garantas šalims vykdant įsipareigojimus. Tai, kad notarės G. P. atsakymas neatitinka Notariato įstatymo 40 str. teisinio reglamentavimo, atsisakyme nėra nurodyti teisiniai atsisakymo motyvai ir pagrindai, o svarbiausia atsakymo apskundimo tvarka, nėra pareiškėjos UAB „Aksaja“ kaltė. Kadangi pareiškėja UAB „Aksaja“ kreipėsi į notarę, prašydama atlikti notarinį veiksmą įstatymų numatyta tvarka, o notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą tai padarė netinkamai, todėl pareiškėja UAB „Aksaja“ neturėjo kito pasirinkimo, kaip minėtą 2014-10-10 raštą Nr. S225/2014 laikyti atsisakymu atlikti notarinį veiksmą.UAB „Aksaja“ tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „Achempak“, todėl UAB „Achempak“ taip pat įgijo prievolę tinkamai atsiskaityti su pareiškėja. Dėl šios priežasties, atsiskaitymui skirtas lėšas pervedus į notaro depozitinę sąskaitą, būtent notaras turi užtikrinti tinkamą atsiskaitymą su pareiškėja.Notarė, atsisakydama išmokėti pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, vykdo jos kompetencijai nepriskirtinas funkcijas. Skolininkei pervedant pinigus už pareiškėjos suteiktas paslaugas į notaro depozitinę sąskaitą neegzistavo jokios aplinkybės, kurios atitiktų CK 6.56 straipsnyje nurodytus imperatyvius reikalavimus. Be to, vadovaujantis 2008 m. vasario 11 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo sprendimu Nr. 11 patvirtintų pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo taisyklių 8 p., prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę santykiai buvo įteisinti ir galioja nesant notarinio patvirtinimo bei tarp šalių sudarytoje sutartyje ir kitu pagrindu to nereikalaujant. Vadinasi, notaras neturi įgaliojimų, kuriais remiantis jis galėtų teisėtai atsakyti pervesti depozitinėje sąskaitoje esančias pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Aksaja“ skundas dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylos dėl notaro veiksmų apskundimo, vadovaujantis CPK 442 str. 6 punktu, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Asmens teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka realizuojama skundo (pareiškimo) institutu. CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Kitaip tariant, civilinio proceso tvarka teismas nagrinėja skundus dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo notarinius veiksmus atlikti (CPK 511 str. 1 d.).

Pagal Notariato įstatymo 26 str. 11 p. piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „Achempak“ 2013-07-12 prašymais (b. l. 36–39) kreipėsi į notarę ir 2013-07-17 pervedė į notaro depozitinę sąskaitą pinigų sumas su sąlyga, kad lėšos pareiškėjai UAB „Aksaja“ bus pervestos, kai ji atsiskaitys su kitais tiekėjais: „SILA TRADING & TRANSPORT LTD“ ir SIA „Itella Logistics“. Notarė, vykdydama procesinius veiksmus dėl depozitinėje sąskaitoje esamų lėšų, siuntė UAB „Aksaja“ informacinius laiškus, tačiau jie sugrįžo atgal su nuoroda „neatsiėmė“ (b. l. 40–43). Pareiškėja 2014-09-10 kreipėsi į notarę su prašymu dėl informacijos apie notaro depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas pateikimo (b. l. 11), o 2014-10-10 dėl depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų pervedimo (b. l. 7), tačiau notarė 2014-10-10 raštu Nr. S-225/2014 atsisakė išmokėti UAB „Aksaja“ depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos išmokėjimo už įvykdytas prievoles (b. l. 9, 10). Skųsdama notarės veiksmus, pareiškėja prašė įpareigoti Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. P. išmokėti skolininko UAB „Achempak“ į depozitinę sąskaitą įmokėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, sprendė, jog Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2014-10-10 Nr. S-225/2014 raštas nelaikytinas atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, kadangi minėtu raštu notarė, atsakydama į pareiškėjos UAB „Aksaja“ 2014-10-10 prašymą, tik informavo apie tai, kad UAB „Achempak“ 2013-07-17 pervedė į notaro depozitinę sąskaitą lėšas už vykdomą pervežimo prievolę kaip skolininkas, siekdamas ateityje išvengti aplinkybių, kurios apsunkintų pinigų išmokėjimą kreditoriui jį identifikuojant, nurodė, kad pervesti pinigai iki šiol yra notaro depozitinėje sąskaitoje, nes pagal pateiktus šalių dokumentus iki dabar vyksta ginčas dėl skolos išmokėjimo už įvykdytas prievoles, o šalims išsprendus ginčus įvykdys prievolę ir perves depozitinėje sąskaitoje esamas skolininko lėšas kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo antspaudu. Pagal CPK 511 straipsnio 1 dalį apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje užfiksuota nuostata, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, lemia išvadą, jog teisme gali būti skundžiamas ir toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuris nėra išreikštas materialiąja forma – raštu, bet kuris aiškiai parodo notaro nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ir tokia nuostata gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek neveikimu (2007 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007).

Iš byloje esančio Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2014-10-10 Nr. S-225/2014 rašto matyti, jog jis neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų turinio reikalavimų, tačiau jame išdėstyti esminiai rekvizitai: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, taip pat atsisakymo išmokėti depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas motyvai, t. y. vykstantys ginčai dėl skolos išmokėjimo už įvykdytas prievoles, notaro parašas, antspaudas. Kadangi šiame dokumente (Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2014-10-10 Nr. S-225/2014 rašte) buvo nurodyti atsisakymo išmokėti depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas motyvai, kurie aiškiai parodo notarės nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, bei kiti pagrindiniai Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyti rekvizitai, pagal teisines pasekmes šis notarės raštas prilygintinas atsisakymui atlikti notarinius veiksmus.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-2052-814/2013 2013-07-10 priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės UAB „Aksaja“ pareiškimą dėl 22 431,12 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 168 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Achempak“. 2013-08-26 teismo nutartimi buvo priimti skolininkės prieštaravimai, kuriuose ji nurodė, kad gavus iš Latvijos vežėjo SIA „ITELLA LOGISTICS“ ir Turkijos vežėjo „SILA TRADING & TRANSPORT LTD UK“ informaciją, jog už faktiškai atliktas prekių pervežimo paslaugas maršrutu Turkija–Lietuva pagal tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį Nr. 011189 iki šiol neatsiskaityta, buvo išsiaiškinta, kad kreditorė UAB „Aksaja“, kuri privalėjo organizuoti prekių atvežimą pagal sudarytas su skolininke UAB „Achempak“ sutartis, persamdė kitą ekspedijavimo įmonę UAB „RMG TRANSPORT“, kuri iki šiol neatsiskaitė su aukščiau išvardintais vežėjais. Kadangi už atvežtas į UAB „Achempak“ prekes ekspedijavimo įmonė(-ės) neatsiskaito su vežėjais, aukščiau išvardinti vežėjai reikalauja, kad UAB „Achempak“ apmokėtų tiesiogiai jiems už suteiktas paslaugas. Iškilus ginčui tarp kreditoriaus ir skolininko, esant vežėjų reikalavimams tiesiogiai apmokėti jiems už prekių atvežimą, siekiant, kad skolininkė kuo mažiau turėtų nuostolių dėl susidariusios nepalankios jai situacijos, 22 431,12 Lt buvo pervesta į Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi buvo panaikintas teismo įsakymas, kreditorei nepateikus ieškinio (b. l. 22). 2014-10-22 UAB „Achempak“ raštas patvirtina, jog UAB „Achempak“ kreipėsi į notarę G. P. su prašymu, atsižvelgiant į tai, jog su krovinių vežėjais, realiai vežusiais krovinį, nebuvo tinkamai atsiskaityta, notarės depozitinėje sąskaitoje laikomas pinigines lėšas pervesti UAB „Aksaja“ tik gavus iš Latvijos vežėjo SIA „ITELLA LOGISTICS“ ir Turkijos vežėjo „SILA TRADING & TRANSPORT LTD UK“ informaciją, jog už faktiškai atliktas prekių pervežimo paslaugas yra atsiskaityta. Byloje esanti 2014-08-27 pretenzija (b. l. 17–19) ir 2014-09-09 UAB „Achempak“ atsakymas į pretenziją (b. l. 20–21) taip pat patvirtina tarp šalių vykstantį ginčą. Kaip matyti, ginčas, kilęs dėl tų pačių reikalavimų, iki šiol neišspręstas. Be to, byloje esantis UAB „Achempak“ prašymas dėl pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą patvirtina, jog UAB „Achempak“ juo įpareigojo notarę pervesti UAB „Aksaja“ pinigines lėšas tik gavus iš Latvijos vežėjo SIA „ITELLA LOGISTICS“ ir Turkijos vežėjo „SILA TRADING & TRANSPORT LTD UK“ ir/arba UAB „Achempak“ patvirtinimą, jog su minėtais vežėjais yra atsiskaityta (b. l. 36–39).

Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog notarei atsisakant atlikti notarinį veiksmą, t. y. išmokėti UAB „Aksaja“ depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, jai buvo žinoma apie vykstantį ginčą tarp šalių dėl prievolės įvykdymo, skolininkė UAB „Achempak“, pateikdama prašymą dėl piniginių lėšų priėmimo į notarės depozitinę sąskaitą bei 2014-10-22 raštu įpareigojo notarę G. P. pinigines lėšas pervesti UAB „Aksaja“ tik gavus iš Latvijos ir Turkijos vežėjų informaciją, jog už faktiškai atliktas prekių pervežimo paslaugas yra atsiskaityta, todėl notarė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti UAB „Aksaja“ depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Kadangi skolininkui UAB „Achempak“ buvo abejonių dėl kreditoriaus, nes vyko ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, galimai prievolės įvykdymas buvo atliktas būtent skolininkui sumokant skolą į notarės depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad notaras, remiantis CK 6.56 straipsnio 3 dalimi, tik turi per protingą terminą apie tai (pinigų įnešimą) pranešti kreditoriui, ką notarė šiuo atveju įvykdė, o CK 6.56 straipsnis nenumato, kaip turi elgtis notaras, kai vykstant ginčui kreditorius pareikalauja jam sumokėti į depozitinę sąskaitą įneštas pinigines lėšas, tačiau akivaizdu, kad notaras turi veikti pagal pinigus įnešusio asmens nurodymą arba kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo jis turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y ginčo teisenos tvarka.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) – nagrinėjamu atveju pareiškėjai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Aksaja“, kreipdamasi į notarę dėl piniginių lėšų, esančių notarės depozitinėje sąskaitoje, išmokėjimo, turėjo pateikti duomenis apie tai, jog ji yra atsikaičiusi su Latvijos ir Turkijos vežėjais, kas būtų suteikę notarei pagrindą išmokėti pinigines lėšas, esančias jos depozitinėje sąskaitoje, kadangi skolininkė UAB „Achempak“, pervesdama lėšas į notarės depozitinę sąskaitą ir taip įvykdydama savo prievolę pagal vežimo sutartis, nurodė, jog piniginė prievolė vykdytina tik gavus patvirtinimą, jog yra atsiskaityta su Latvijos ir Turkijos vežėjais. Tačiau tokie duomenys notarei nebuvo pateikti, o notarė pagal savo kompetenciją negalėjo nuspręsti, kas kilusiame ginče yra teisus, nes viena šalis reikalavo sumokėti pinigines lėšas, o kita buvo nustačiusi tam tikras pinigų sumokėjimo sąlygas, todėl pagrįstai atsisakė pervesti pinigines lėšas pareiškėjai.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su tinkamu/netinkamu UAB „Achempak“ prievolės įvykdymu nagrinėjamu atveju nevertintini, kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nagrinėti tik skundą dėl notaro veiksmų, o visas aplinkybes, susijusias su sutartinių santykių vykdymu, būtų galima aiškintis ir nagrinėti ginčo teisenos tvarka, padavus ieškinį ir apmokėjus jį žyminiu mokesčiu. Atskirojo skundo argumentai dėl prievolės įvykdymo įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą taip pat nenagrinėtini, kadangi tai nėra apeliacijos dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo atlikti notarinius veiksmus įforminimą, tačiau teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su notarų veiksmų instituto reglamentavimu, ir priėmė pagrįstą nutartį, kuria atmetė pareiškėjos skundą, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.