Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma, pranešimų apie galimus šioje šeimoje vaikų teisių pažeidimus nebuvo gauta. Duomenų apie atsakovą neturi. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti. Vaikams išlaikyti tėvų skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaikų poreikių tenkinimo užtikrinimu. Kadangi atsakovas gera valia neprisideda prie papildomų vaikų poreikių tenkinimo, teismo priteista suma bus vienintelė suma atsakovo teikiama vaikų išlaikymui, todėl teismas turėtų priteisti ieškovės prašomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – sūnų An. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą D. D., gimusią (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir apsaugos principų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2008).

Iškovė pareiškė ieškinį dėl tėvų susitarimu nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais bei pasikeitusia ekonomine situacija šalyje, tai yra ženkliai išaugusiomis maisto produktų ir paslaugų kainomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 688,60 Eur suma, dukros poreikiams tenkinti 703,20 Eur suma, įvertinusi gaunamą valstybės išmoką vaikams po 85,75 Eur, iš atsakovo prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Eur, dukters išlaikymui po 308 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka, kad jo teikiamas išlaikymas vaikams būtų padidintas, sutinka kiekvienam vaikui mokėti po 250 Eur kas mėnesį.

Įvertinus tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo šalių susitarimu buvo nustatytas tėvo teikiamas išlaikymas vaikas, priėmimo šalyje ženkliai pakito maisto produktų, paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, taip pat neginčytina aplinkybė, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, todėl nors ir vienerių su puse metų laikotarpis, įvertinus vaikų amžių, nėra ženklus, darytina išvada, kad tėvo, kuris negyvena kartu su vaikais, teikiamas išlaikymas vaikams po 170 Eur kiekvienam kas mėnesį yra per mažas. Nors atsakovas ir pripažįsta, kad reikalingas didesnis išlaikymas vaikams, tačiau savo iniciatyva didesnio išlaikymo neteikia, todėl jis priteistinas teismo sprendimu.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus vieno mėnesio poreikius sudaro: maistas 300 Eur, avalynė 20 Eur, drabužiai 30 Eur, akiniai ir jų priežiūros išlaidos 20 Eur, higienos priemonės (šampūnai, prausikliai, skalbikliai) 15 Eur, komunaliniai mokesčiai 48 Eur, ugdymo, lavinimo priemonės (knygos, piešimo, rašymo ir kt. kanceliarinės priemonės) 20 Eur, išlaidos sūnaus augintinio priežiūrai 10 Eur, telefono sąskaitos papildymas 10 Eur, kirpykla ir kosmetinės priemonės 15 Eur, šventės (Kalėdos, gimtadieniai ir t.t.) 20 Eur, kišenpinigiai 30 Eur, autobuso bilietas 5,60 Eur, ekskursijos mokykloje 10 Eur, pramogos (kinas, boulingas, biliardas) 35 Eur, kaupiamasis draudimas 45 Eur, gyvybės draudimas 5 Eur, atostogoms 30 Eur, vaistai, vitaminai 20 Eur. Dukros mėnesio poreikius sudaro: maistas 300 Eur, avalynė 20 Eur, drabužiai 30 Eur, higienos priemonės (šampūnai, prausikliai, skalbikliai) 20 Eur, komunaliniai mokesčiai 48 Eur, ugdymo, lavinimo priemonės (knygos, piešimo, rašymo ir kt. kanceliarinės priemonės) 20 Eur, išlaidos dukros augintinio priežiūrai 20 Eur, telefono sąskaita 7 Eur, planšetės sąskaita 32 Eur, kirpykla 5 Eur, šventės (Kalėdos, gimtadieniai ir t.t.) 20 Eur, kišenpinigiai 30 Eur, autobuso bilietas 5,60 Eur, ekskursijos mokykloje 10 Eur, pramogos (kinas, muziejus, boulingas) 35 Eur, kaupiamasis draudimas 45 Eur, gyvybės draudimas 5,6 Eur, atostogoms 30 Eur, vaistai, vitaminai 20 Eur.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečių vaikų gabumai. Vaikui augant, atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikams patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaikų išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Ieškovė pagal galimybes teismui pateikė prekių įsigijimo kvitus, sąskaitas, į bylą pateikė detalius vaikų poreikių paskaičiavimus. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems poreikiams, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Akivaizdu, kad ieškovės nurodytos vaikų išlaikymui reikalingos sumos, yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaikų išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvieną mėnesį sūnui skirti 688,60 Eur, dukrai 703,20 Eur.

Įvertinus ieškovės nurodytus poreikius, darytina išvada, kad ji nepagrįstai prie vaikų poreikių priskiria augintinių priežiūros išlaidas. Augintiniais turėtų pasirūpinti suaugę šeimos nariai, kurių namuose augintiniai auga, o ne vaikai, kurie savarankiškų pajamų ir lėšų nei augintinio įsigijimui, nei jo priežiūrai ir auginimui neturi. Vertinant ieškovės nurodytus poreikius pramogoms, šventėms, ekskursijoms, susidaro, kad per metus vieno vaiko pramogoms būtina skirti 780 Eur ir papildomai atostogoms 360 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atostogoms skirtos lėšos taip pat faktiškai skiriamos pramogoms, todėl kas mėnesį skiriamų 65 Eur (35+20+10) šventėms, ekskursijoms, pramogoms yra užaukštintos. Tačiau visos kitos išlaidos, nurodytos ieškovės, reikalingos augančių vaikų maistui, rūbams, mokymuisi, sveikatai, poilsiui yra realios. Šalys pripažino, kad jų vaikai stambaus sudėjimo, jų rūbų, avalynės dydžiai atitinka suaugusių dydžius. Kaip nurodė ieškovė, sūnaus ūgis apie 170 cm, batų dydis 41-42, dukrai tinka jos pačios nešiojami rūbai ir avalynė.

Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 633 Eur. Ieškovės gaunamas vidutinis mėnesio atlyginimas apie 800 Eur, atsakovo vidutiniškai 987 Eur. Šalys nekilnojamojo ar kitokio vertingo turto neturi, ieškovė gyvena tėvams priklausančiame name, atsakovas – nuomojamame būste. Šalys, gaudamos ne daug didesnį nei minimalų atlyginimą, neturėdamos turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų, faktiškai neturi realių galimybių vaikų išlaikymui skirti tiek lėšų, kad būtų patenkinti visi jų poreikiai, todėl vaikų poreikių tenkinimas yra apribotas tėvų galimybėmis.

Šalių vaikai gyvena su ieškove. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, jiems susirgus – slaugyti, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Atsakovas pripažino, kad su vaikais bendrauja minimaliai, vos kelias dienas per metus pasiima pasisvečiuoti į savo namus, nes ilgesniam vaikų buvimui jo namuose nėra sąlygų – gyvena viename nuomojamame kambaryje, turi tik vieną lovą. Atsakovas pripažino, kad ieškovei prašant neprisidėjo prie sūnaus naujų akinių įsigijimo, yra buvę atvejų, kai sūnus prašė pinigų, tačiau jis jų vaikui duoti negalėjęs, nes neturėjęs. Akivaizdu, kad ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Atsakovas, gyvenantis atskirai nuo vaikų ir neprisidedantis prie kasdienio rūpinimosi vaikais, turi rasti galimybių teikti kuo didesnį materialinį išlaikymą vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Tai, kad atsakovui atostogas užsienio šalyje, advokato, teikusio jam teisinę pagalbą šioje byloje, išlaidas apmokėjo kitas asmuo, kaip jis nurodė, A. V., iš kurios jis nuomojasi būstą, kuriai jis padeda buities ir ūkio darbuose, nesumažina atsakovo galimybių teikti didesnį išlaikymą vaikams, priešingai, parodo, kad atsakovas geba gali rasti būdų ir galimybių savo gyvenimo pagerinimui. Atsakovas jaunas, darbingas žmogus, neturintis sveikatos sutrikimų, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo vaikams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybių kiekvieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 270 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus. Priteisus mažesnes nei 270 Eur periodines išmokas, kaip to prašo atsakovas, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaikų poreikių tenkinimas. Nors atsakovas bendravimui su vaikais skiria nedaug laiko, tačiau bendravimo nevengia, vaikams nupirko dviračius, parvežė lauktuvių iš užsienio. Atsakovas, mokėdamas vaikams kas mėnesį 540 Eur (po 270 Eur kiekvienam), turės galimybių rasti lėšų nenumatytoms, papildomoms išlaidoms – dovanoms švenčių ir gimtadienio progomis, laisvalaikio praleidimui su vaikais ir pan.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena vaikai.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. balandžio 20 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 54 Eur ((270-170) x 2 x 12 x 3% x 75 % = 54) už reikalavimą dėl padidinto išlaikymo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį dėl išlaikymo padidinimo patenkinus iš esmės, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 13,28 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš atsakovo priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos. Iš pateiktos sutarties dėl teisinių paslaugų, sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 630 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, renkami įrodymai, ieškovę atstovaujanti advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai, padidinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13503-251/2021 nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymą.

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams An. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. balandžio 20 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad An. D. ir D. D. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaikų motina I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovei I. D. 630 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D. 67,28 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 28 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.