- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-15-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10023-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. S. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2018 m. vasario 23 d. apie 02:00 val., naktiniame klube „Cocain“, esančiame Gedimino pr. 2A, Vilniuje, smogdamas nukentėjusiajam E. B. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį, sukėlė E. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pakaušio, kairio skruosto poodinių kraujosruvų, juosmens dešinės pusės poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį, kuriuo S. S. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. S. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant S. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
3. Nurodo, kad visų aplinkybių bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismo esminis argumentas, kuriuo remiamasi, yra tai, jog nukentėjusysis ir liudytoja T. B. nurodo skirtingas sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Sutinkama, kad skirtingu proceso metu nukentėjusiojo ir T. B. duotuose parodymuose yra tam tikrų netikslumų, tačiau nukentėjusiojo ir T. B. parodymai iš esmės neprieštarauja dėl fakto, kad S. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis ir liudytoja T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, abu nurodė, jog yra tikri, kad šį smūgį sudavė būtent S. S.. Atpažinimo iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis nurodė, kad atpažino S. S., kaip asmenį, kuris klube sudavė jam kelis smūgius. Akistatos su S. S. metu nukentėjusysis E. B. nurodė, kad lenkėsi pakelti stiklinę ir pajuto smūgį į galvos sritį, į galvą jam smogė būtent S. S., kai dar gulėjo ant grindų, pajuto daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, bet kas smūgiavo negali pasakyti. Nukentėjusysis nurodė, kad yra tikras, kad į galvą smūgiavo būtent S. S.. T. B. akistatos metu taip pat nurodė, kad atpažįsta S. S. kaip apsaugos darbuotoją, kuris klube smogė jos vyrui į galvos sritį.
5. Aplinkybė, jog T. B. apklausiama teisme nurodė tik vieną smūgį iš nugaros į veidą ir nenurodė, jog nukentėjusysis buvo nukritęs ir mušamas, spardomas gulintis, neleidžia daryti išvados, kad kiti smūgiai jam išvis nebuvo suduoti. T. B. neteigė, kad kitų smūgių išvis nebuvo, tačiau nupasakojo tai, ką tikrai matė, t.y. vieną smūgį nukentėjusiajam, kuris buvo suduotas per ją. Tačiau iš teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 759/2018 (01), aiškiai matosi, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis. Remiantis išvada, E. B. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.
6. Nors S. S. neigia sumušęs nukentėjusįjį, tačiau aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo pargriuvęs ant grindų, nepaneigė. Jo teigimu nukentėjusysis šoko iš savo kėdės ginti draugo, tačiau nespėjo nieko padaryti, kadangi S. S. šį pačiupo ir stumdamas atgal pasodino, nukentėjusysis E. B. dar buvo nugriuvęs, gal ir susižalojo, tačiau S. S. jam nė karto nesmogė. Iš teismo posėdžio metu apklausto liudytoju specialisto O. D. parodymų matyti, kad visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai skirtingi, vienmomentiniu griuvimu negalėjo atsirasti. Taigi, objektyvūs duomenys - specialisto išvada bei pateikti paaiškinimai, leidžia pagrįsti nukentėjusiojo parodymus, jog šiam buvo suduotas ne vienas smūgis. Kadangi nukentėjusysis po klubo iš karto važiavo į policijos komisariatą, po to į greitosios pagalbos centrą, versija, kad šis susižalojo kažkur kitur, atmestina.
7. S. S. versija, jog jis nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, atsižvelgiant į kitų byloje esančių duomenų visumą, vertintina kritiškai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo paaiškinimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes nėra teisinga. Natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl tokiu atveju įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo parodymai vertintini kitų objektyvių nagrinėjamoje byloje esančių duomenų kontekste. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo, kuris įvykio metu nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, parodymais. Nenustatyta, kad nukentėjusysis ar liudytoja T. B., kuri įvykio metu buvo visiškai blaivi, turėtų pagrindą apkalbėti S. S.. Be to teismas nurodo, kad niekas iš baro darbuotojų (barmenas K. J. A., apsaugos darbuotojai E. J. ir N. T.) nepatvirtino, kad jie matė, kaip S. S. sudavė smūgį ar kitaip mušė E. B.. Minėti liudytojai parodė, kad jie nematė, kad S. S. muštų E. B., tačiau jie kategoriškai nenurodo, kad smūgių nebuvo, jie tiesiog paaiškino, kad smūgio nematė.
8. Taip pat pirmosios instancijos teismas remiasi ir tuo, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja T. B. nenurodė, kad buvo dar vienas konfliktas tarp nukentėjusiojo kompanijos ir kitos klubo lankytojų kompanijos, tačiau ši aplinkybė nesudaro jokių prielaidų teigti, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti minėto konflikto metu, kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusysis būtų jame dalyvavęs. Teismas, darydamas prielaidas, jog galimai nukentėjusysis buvo sužalotas kito konflikto metu, nenurodo jokių objektyvių duomenų, kuriais remdamasis daro tokias išvadas.
9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis S. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Išnagrinėjusi bylą bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje ištirtų įrodymų vertinimą bei papildomai atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, jog panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
11. Išteisindamas S. S., teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog įvykio analizė ir aptartų įrodymų visuma leidžia manyti, kad S. S. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
12. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2013 ir kt.).
13. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. S., nurodė, kad kaltinimas S. S. iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės liudytojos T. B. paaiškinimais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių skiriasi. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo pozicijai. Nukentėjusiojo E. B. 2018 m. kovo 2 d. pasirašytame protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 00:00 val. naktiniame klube „Cocain“ jį sumušė apsaugos darbuotojai (b.l. 16). Apklaustas 2018 m. kovo 2 d., t.y. praėjus savaitei nuo įvykio, nukentėjusysis parodė, kad jis pasilenkęs kėlė stiklinę ir vėliau ją pakėlęs ir padėjęs ant staliuko, atsistojo. Jam atsistojus, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris buvo žemo ūgio, apie 165 cm, griebė už megztinio ir jį pargriovė. Jam pargriuvus, pajuto daugybę smūgių, buvo suduota rankomis ir kojomis. Jį mušė 3 ar 4 apsaugos darbuotojai (t. 1, b.l. 28). Vertinant pirminius nukentėjusiojo parodymus, nėra pagrindo sutikti su prokurorės skunde plačiai analizuojamomis aplinkybėmis, susijusiomis su nukentėjusiojo ir liudytojos T. B. parodymais dėl vienintelio smūgio į pakaušį sudavimo nukentėjusiajam. Įvykio vietoje buvusi liudytoja T. B. buvo apklausta 2018 m. rugsėjo 27 d., t.y. praėjus septyniems mėnesiams po įvykio ir parodė, kad jos vyrui E. B. pasilenkus pakelti stiklinės, prie jų staliuko atsirado dar vienas apsaugininkas ir ranka bei koja, pasilenkusiam jos vyrui smogė į galvos sritį, gal smogė ir daugiau kartų, gerai neįsidėmėjo (t. 1, b.l. 47). Apklausus teismo posėdyje nukentėjusįjį, taip pat liudytoją T. B., ištyrus byloje užfiksuotus jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir kitus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nukentėjusysis ir liudytoja kiekvienoje apklausoje nurodė skirtingas sužalojimų atsiradimo aplinkybes. S. S. pirmosios instancijos teisme teigė, kad buvo klube prie stalo, nukrito stiklinė, jis lenkėsi jos paimti ir pajautė, kad pasipylė smūgiai, buvo parkritęs, atsikėlęs matė iš galo stovintį kaltinamąjį. Kėlė stiklinę ir gavo smūgį iš galo, kas jį sudavė nematė, bet jautė, kad kaltinamasis, nes jis stovėjo iš galo. Kai gavo pirmą smūgį iš galo, nukrito ant grindų ant šono prie staliuko, dengėsi galvą, pasipylė smūgiai iš kojų, žmona jam dengė galvą. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pakėlė stiklinę ir atsistojo, tada prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, griebė už megztinio ir jį pargriovė, pargriuvus pajuto daugybę smūgių, smūgiuota buvo kojomis ir rankomis, jį mušė 3-4 apsaugos darbuotojai, gulėdamas spėjo užsidengti galvą, viskas vyko apie 1 min., vėliau jis atsistojo ir su žmona išėjo (b. l. 28). Atpažinimo iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis nurodė, kad atpažino S. S., kaip tą asmenį, kuris klube sudavė jam kelis smūgius į veido sritį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-37). Minėtame atpažinimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis atpažįsta asmenį apie kurį davė parodymus, t.y. S. S. iš veido bruožų, t.y. veido formos, akių, nosies, lūpų, smakro ir labai trumpų tamsių plaukų, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis nurodė, kad jį mušė 3-4 apsaugos darbuotojai, kuriuos galėtų atpažinti, jokių apsaugos darbuotojų požymių nukentėjusysis nenurodė. Be to, atpažinimas buvo atliktas tik su S. S., kai tuo tarpu, nukentėjusysis nurodė, kad jį mušė 3-4 apsaugos darbuotojai. Akistatos su S. S. metu, E. B. nurodė, kad lenkėsi pakelti stiklinę ir pajuto smūgį į galvos sritį, į galvą jam smogė būtent S. S., kai dar gulėjo ant grindų, pajuto daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, bet kas smūgiavo negali pasakyti, įsitikinęs, kad į galvą smūgiavo būtent S. S. (b. l. 39). Specialisto tyrimo metu, E. B. nurodydamas įvykio aplinkybes specialistui nurodė, kad buvo stvertas už megztinio, tada trenkė per kojas, po ko griuvo ant nugaros, gulintį mušė į veidą, galvą, nugarą, šonus, nuo smūgių dengėsi rankomis, sąmonės praradęs nebuvo (b. l. 42). T. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad kai vyras pasakė, kad geriau pakels tą stiklinę ir pasilenkė, iš karto atsirado apsauginis ir koja ar ranka pasilenkusiam vyrui smogė į galvos sritį, gal smogė ir daugiau kartų, bet gerai neįsidėmėjo, po ko ji išsigandusi pripuolė prie vyro, išsigandusi jį apglėbė ir pažiūrėjusi į apsaugininką pasakė jam, kad jis nedaužytų (b. l. 47). Akistatos metu yra užfiksuoti tokie patys T. B. parodymai kaip ir apklausos metu (b. l. 50). 2018 m. vasario 23 d., t.y. iš karto po įvykio, rašytame pareiškime T. B. nurodė, jog klube sumušė jo vyrą už nieką, puolė kaip žvėris, užsidėjo pirštines ir pradėjo jos vyrą E. B. daužyti kaip kriaušę, spardyti kojomis, nežiūrint kad muša į galvą (b. l. 44). Apklausiama teismo posėdyje T. B. nurodė, kad ji su vyru sėdėjo ant minkštasuolio kampo prie staliuko, nukrito stiklinė, vyras lenkėsi jos paimti, ji taip pat pasilenkė ir pajuto smūgį pro ją, taip lyg jai trenktų, smūgis buvo pro nugarą, pataikė vyrui į skruostą, į kurią pusę neprisiminė, atsisukusi pamatė stovintį kaltinamąjį. Vyras gal buvo nugriuvęs, gal paslydo. Ji dengė jo galvą, kad tik nesumuštų. Taigi, nukentėjusysis ir liudytoja T. B. ne tik kaskart skirtingai aiškino sužalojimų atsiradimo aplinkybe, bet jų parodymai nesutampa ir tarpusavyje. T. B. teisme tvirtino, kad jam buvo suduota į galvą iš nugaros, tada jis nukrito ant šono ant grindų prie staliuko, dengėsi galvą, į jį smūgiavo iš kojos, buvo apie 10 smūgių į šonus nugarą, į visą kūną, o žmona jo galvą dengė nuo šių smūgių. Tuo tarpu liudytoja T. N. nurodė, kad jautė, net nematė, vieną smūgį, kuris buvo suduotas iš nugaros pro ją T. B. į veidą, kažkur į skruostą. Pradžioje parodė, kad kitų smūgių ji nematė, matė tik vieną smūgį, vėliau teigė, kad gal vyras buvo nugriuvęs, gal paslydo, dengė jo galvą, kad tik nemuštų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų yra esminiai, jie visiškai skirtingai teisme nurodė įvykio aplinkybes – nukentėjusysis nurodė, kad po pirmo smūgio nugriuvo ir po to apie 10 smūgių buvo suduota jam gulint į įvairias kūno vietas, jis buvo spardomas. Liudytoja tuo tarpu nurodė tik vieną smūgį iš nugaros į veidą, nenurodė jog buvo nukritęs ir mušamas, spardomas gulintis ant žemės.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, t.y. pašalinti prieštaravimus išteisintojo, nukentėjusiojo bei liudytojos T. B. parodymuose, atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu atlikta įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo E. B., liudytojos T. B. parodymų patikrinimas vietoje (t. 2, b.l. 17-25, 27-33, 35-40), taip pat papildomai apklausti išteisintasis, nukentėjusysis bei liudytoja T. B..
15. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas išteisintasis S. S. parodė, kad nukentėjusysis teisingai nurodė vietą, kur jis sėdėjo - prie minkštasuolio krašto. Jo žmona sėdėjo beveik prie kito staliuko. Nukentėjusysis sėdėjo arčiau išėjimo, o žmona - tarp antros ir trečios pagalvės. Tarp jų niekas nesėdėjo, jie buvo dviese, nes kiti iš jų kompanijos konfliktavo, nuo ko viskas ir prasidėjo. Nuotraukos dešinėje (b. l. 37) matyti arka eiti link išėjimo. Konfliktas vyko prie rūkyklos. Iš jų kompanijos kažkas pradėjo smaugti panelę. Jie atvedė neblaivų Ž. ir paprašė susirinkti daiktus ir išeiti iš klubo. Tuo metu B. ir jo sutuoktinė sėdėjo tokiose pozicijose kaip prieš tai nurodė. Jie suprato kad reikia išeiti, bet Ž. pradėjo kumščiais mosikuoti prieš jų apsaugos darbuotoją, buvo neblaivus. Apsaugos darbuotojas norėjo jį išvesti. Tada pašoko nukentėjusysis, su kumščiu į N. T., jis (išteisintasis) griebė nukentėjusiajam už peties ir pasodino jį atgal ant to paties minkštasuolio, į tą pačią vietą, bet jis paslydo ir nukrito. Kai nukentėjusysis ruošėsi pulti, jis nebuvo nulipęs nuo pakylos. Jis tik pakilo ir atsistojo, nežengė žingsnio. Tada atsistojo ir pradėjo rėkauti. Tada jo žmona pradėjo šaukti, kad nereikia čia muštynių klube, po to iš klubo išėjo. Jo ūgis yra 172 cm., jam dar reikėjo pasiekti nukentėjusiojo petį maždaug 2 m. aukštyje. Nukentėjusysis atsisėdo, kai jis jį sodino. Dėl stiklinės neprisimena, nes ne nuo jos viskas prasidėjo. Jis tik paėmė jį už peties ir pasodino atgal kad netrenktų N. T.. Jis paslydo nuo minkštasuolio ir nukrito ant žemės, bet po 1-2 sekundžių atsikėlė. Ten nebuvo kažkoks smūgis, kad jis nukristų ir gulėtų. Po to žmona pribėgo. Tuo momentu kiti apsaugininkai buvo prie Ž., jis juos matė. Fotonuotraukoje t. 2, b.l. 25, dešiniame apatiniame nuotraukos kampe matosi staliukas, prie kurio viskas vyko. Jis stovėjo prie pakylos krašto. Apsaugininkas su Ž. stovėjo už pusantro metro nuo jo, netoli antro staliuko. Čia stovėjo E., Ž. ir N.. B. nuslydo, minkštasuolis yra ant pakylos, galima susižeisti. Ž. su visa kompanija išėjo kartu, nes B. norėjo kelti muštynes su apsaugos darbuotojais, bet kylantį konfliktą sutramdė žmona. Jie išvedė Ž. iki rūbinės. Kai jie ėmė savo striukes, grasino, keiksmažodžiais, rodė vaizdo įrašą, kuris yra prijungtas prie bylos. Tada jie jau išvedė juos į apačią prie įėjimo (t. 2, b.l. 47-50).
16. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. B. įvykio vietoje – klube „Cocainn“ parodė vietą salėje, t.y. minkštasuolį, ant kurio sėdėjo jis su žmona T. B., taip pat parodė vietą ant grindų šalia minkštasuolio, kur nukrito stiklinė netoli jo ir jis pasilenkė pakelti stiklinę ir pasilenkęs gavo smūgį į galvą, atsisukęs pamatė pliką neaukšto ūgio apsaugos darbuotoją, kuris atėjo iš kitos šalia esančios baro salės (t. 2, b.l. 35-36).
17. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis E. B. parodė, kad klube sėdėjo arčiau minkštasuolio krašto. Stiklinei nukritus ant žemės, norėjo ją pakelti, atsikėlė iš tos vietos, kur sėdėjo, paėjo, kad ją pakeltų. Pajuto, kad kažkas prisilietė už megztinio ir gavo į pakaušį smūgį, nuo kurio nukrito ant šono. Neprisimena, ant kurio šono nukrito, viskas greit įvyko. Buvo smūgiai kojomis, atrodo. Girdėjo kad žmona šaukia, pribėgo, apglėbė. Neatsimena nuo kurio staliuko nukrito stiklinė, greičiausiai, kad nuo to, kuris buvo arčiau jų, kurioje vietoje nukrito stiklinė, ar nukrito nuo pakylos neprisimena. Jis atsistojo, gal nepilnai atsistojo, kad pakeltų stiklinę. Kai stojosi, pajuto smūgį iš nugaros į pakaušį ir nukrito ten, kur stovėjo žmona. Neprisimena ar tiesiai į pakaušį gavo smūgį. Neprisimena ar nuo pakylos nukrito. Kiek atsimena, krito šonu, ant šono. Tikrai atsimena, kad buvo nukritęs prie pakylos, bet neatsimena, ar stovėjo ant pakylos, ar buvo nulipęs. Neprisimena ar krito visu ūgiu, ar atsiklaupė. Kai nukrito ir gulėjo, greičiausiai ant šono, tačiau neatsimena, buvo dar smūgiai į nugarą ir tada žmona pribėgo ir apglėbė. Nematė kaip žmona stojosi, ėjo, tik jautė, kad apglėbė, girdėjo, kad kažką šneka šalia. Neatsimena, ar jis sėdėjo, kai žmona apglėbė. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Negali pasakyti, kada atsirado sužalojimai ant veido. Gal, kai krito. Neatsimena, ar buvo suduotas smūgis į veidą. Krisdamas nejautė, kad užsigavo juosmenį. Atsimena tik, kad buvo nukritęs prie pakylos. Kažką jautė, kad už megztinio griebė ar negriebė, bet kai atsikėlė, matė tą apsaugos darbuotoją, kuris buvo iš nugaros. Parodymai, kuriuos duoda šiandien, yra tikslesni. Neatsimena ar pakėlė stiklinę. Tiksliai nepamena kiek žmonių buvo toje vietoje, kur jis sėdėjo prieš įvykį, pamena, kad dešiniau, toliau sėdėjo 1 ar 2 žmonės. Nematė, kas traukė jį už megztinio. Tas apsauginis buvo vienintelis žmogus jam iš nugaros. Nebendravo su tuo žmogumi, nieko jam nesakė. Negirdėjo, ar ką sakė tas asmuo prieš suduodamas smūgį ar po to. Nebeatsimena ar buvo daugiau apsaugos darbuotojų prie staliuko. Nematė, kad kažkas būtų aiškinęsis konfliktą prie jų staliuko. Apsaugos darbuotojai neturėjo skiriamųjų ženklų. Negali pasakyti, kodėl nurodė būtent į apsaugos darbuotoją. Neatsimena, kokioje padėtyje buvo kūnas kai nugriuvo, susirietęs ar išsitiesęs. Nematė, kur buvo žmona, kai griuvo. Prieš tai ji buvo prie staliuko. Yra tikras, kad S. S. po smūgio stovėjo jam už nugaros šalia - už metro, gal truputį toliau negu per ištiestą ranką. Neatsimena, ar prie staliukų sėdėjo žmonės. Jo ūgis 186 cm, žmonos ūgis 160 cm. Parodymų patikrinimo vietoje tyrėja fotografavo, rašė ir fiksavo. Nežino, ką ji rašė. Buvo dar 2 pareigūnai. Nežino, kas užrašyta virš nuotraukų, nuotraukas gavo praėjusio posėdžio metu. Pasirašė tik protokolą. Buvo šalia, kai vyko žmonos parodymų patikrinimas vietoje. Tyrėja klausė, kur sėdėjo, kur baras buvo, prašė parodyti, į kurią pusę buvo atsisukęs nugara. Patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolą pagal tai ką parodė, nematydamas nuotraukų (t. 2, b.l. 47-50).
18. Liudytoja T. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė greta esančią salę, iš kurios pribėgo plikas apsaugos darbuotojas ir smogė jos vyrui į galvą, po ko šis toje vietoje ir nugriuvo. Ji atsistojo ir pasilenkusi nugara į minėtą apsaugos darbuotoją, kuris smogė vyrui į galvą, vyrą apkabino, po ko atsisukusi atgal, pamatė tą patį apsaugos darbuotoją, kuris jau koja vyrui kėsinosi dar spirti, tačiau ji pradėjo šaukti, kad jis daugiau vyro nemuštų. Už nugaros buvo tik vienas apsaugos darbuotojas, kuris smogė pirmą kartą, kiti apsaugos darbuotojai, jų buvo du ar trys, stovėjo šone, jie jos vyro nemušė (t. 2, b.l. 27-28).
19. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja T. B., atsakinėdama į klausimus, fotonuotraukoje (t. 2, b.l. 29) prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nurodė staliuką kur ji sėdėjo ir parodė, kad sėdėjo tarp pirmos ir antros pagalvės, arčiau antros pagalvės. Prie krašto sėdėjo jos vyras, jai iš kairės pusės. Stiklinei nukritus, kur ji nuriedėjo nematė, vyras atsistojo, nužengė nuo pakylos, paėmė stiklinę, ją pastatė ir stovėjo nugara į barą, jis buvo atsisukęs į ją. Matė kai aiškinosi apsauginiai, bet ten su jais ne jos vyras buvo. Tuomet pripuolė S. ir nesiaiškindamas trenkė jos vyrui per galvą ir pastarasis nukrito. Ji tuo metu sėdėjo, po smūgio pašoko, matė kaip S. pripuolė vyrui iš nugaros ir trenkė į pakaušį kumščiu. Jis buvo su pirštinėmis, kurios atvirais pirštais. Sudavė vieną kartą, matė kaip vyras nukrito, tada pašoko, apglėbė vyrą ir prašė S. jo nemušti, nes matė, kad ruošėsi smūgiuoti koja. Vyras nukrito nuo vieno smūgio. Krito lyg šonu, kai stovėjo prie pakylos, priešais barą. Ji atsistojo, kai S. pripuolė, bet dar nebuvo sudavęs smūgio. Ji stovėjo, o kai sudavė, pribėgo ir vyrą apglėbė, pritūpė ir nugara atsisukusi į S., prašė vyro daugiau nemušti. Vyrą apglėbė iš šono, tai jei S. būtų sudavęs smūgį, tai būtų pataikęs jai. Vyrui apglėbė galvą, nes S. buvo pasirengęs spirti į galvą, buvo labai įniršęs. Kai bėgo prie vyro, S. stovėjo sugniaužęs kumščius ir vis kartojo -„kam trenkti“. Pribėgo prie vyro iš kairės pusės, jai niekas nekliudė, buvo laisvas kelias. Kas vyko aplinkui, nematė, tik buvo apglėbusi vyro galvą ir matė tik S.. Vyro pakaušis jai buvo ties krūtine. Viskas vyko labai greitai. Ji pasakė S., kad kreipsis į teismą, kad jis neturi teisės jų daužyti, kad jie tuoj išeis iš klubo. Apsaugininkai juos palydėjo iš klubo, S. ėjo tokioje pozoje lyg norėtų muštis. Jis pastoviai buvo įniršęs, agresyvus. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvykusi policija. Liudytoja T. B. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teisme davė parodymus būdama pirmą mėnesį nėščia, grėsė persileidimas, todėl kalbėjo tik ką prisiminė. Kai sėdėjo prie staliuko, smūgių nebuvo, ji pasilenkusi nebuvo. Aplinkybes geriau prisiminė, kai nuėjo prieš kelias dienas į klubą atlikti papildomus veiksmus. Klubo aplinka nepasikeitė, viskas taip pat, kaip įvykio dieną. Ką darė kiti apsaugininkai, negali pasakyti, nematė. Ar nukrito vyras prie pakylos, negali pasakyti, bet jis staliukų nekliudė. Kur nuriedėjo stiklinė, nematė. Ji S. už megztinio netampė. Ji matė vieną smūgį į galvą ir vyras nukrito. Vyrui buvo ištinęs kairės pusės skruostas, svaigo galva, sakė, kad skauda labai nugarą. Smūgio į skruostą ji nematė, matė tik į pakaušį. Matė, kad vyro veidas ištinęs, kai ėjo link automobilio. Vyras skundėsi galvos skausmais, todėl iš policijos nuvažiavo į ligoninę. Po kelių dienų matėsi guzas galvoje, ant veido buvo patinimas, nugaroje, žemiau pečių matėsi nubrozdinimai. Iki įvykio pas vyrą jokių sužalojimų nebuvo. Po S. smūgio vyras nukrito, kokia kūno vieta, nepamena, susmuko po smūgio ir buvo sėdimoje padėtyje, šonu į pakylą, veidu į kitus apsaugininkus. Vyras buvo sėdimoje padėtyje, ištiesęs kojas, nebuvo nukritęs, kad trenktųsi galva į žemę, ji tai matė. Patikslino, kad vyras negulėjo, o buvo sėdimoje pozoje, o ji jį apkabino, dengė nuo S.. Kai buvo apsikabinusi vyrą, nematė kas vyko priekyje. Matė tuo metu S., jis jokių fizinių veiksmų tuomet neatliko. Vyras susmuko po smūgio, sėdėjo ir buvo ištiesęs kojas. Ji savo kūnu uždengė jo galvą nuo S., kad nespirtų koja. Vyras pozos nekeitė, kai buvo apglėbusi jo galvą. Dėl veido patinimo negali spėlioti, gal trenkė kiti apsauginiai. Sumuštą skruostą pastebėjo, kai išėjo iš klubo. Tikrai atsimena, kad nukentėjusysis sėdėjo. Gal ji ir nematė to viso kritimo, bet kai pribėgo, vyras buvo sėdimoje padėtyje. Gal kažkokio momento ir nepamena, bet kai vyrui trenkė į pakaušį, ji matė. Galėjo kažkuriuo momentu vyro ir nematyti (t. 2, b.l. 41-43).
20. Prokurorė skunde sutinka, kad skirtingu proceso metu nukentėjusiojo ir T. B. duotuose parodymuose yra tam tikrų netikslumų, tačiau nurodo, kad nukentėjusiojo ir T. B. parodymai iš esmės neprieštarauja dėl fakto, kad S. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Sprendžiant klausimą, kieno duoti parodymai turi būti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi būti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į parodymų nuoseklumą ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Vertinant nukentėjusiojo E. B. bei liudytojos T. B. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, jais nepavyko pašalinti prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių. Tokiu būdu, byloje lieka abejonės dėl to, kaip atsirado ant nukentėjusiojo kūno sužalojimai, taip pat nėra patikimų įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, kad šiuos sužalojimus padarė išteisintasis S. S..
21. Nors prokurorė skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytoja T. B. siekia S. S. apkalbėti ir turėtų tam pagrindą, tačiau esant prieštaravimams dėl esminių įvykio aplinkybių, neaišku kuriais nukentėjusiojo bei liudytojos T. B. parodymais teismas turėtų vadovautis spręsdamas, jog išteisintasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
22. Natūralu, kad praėjus po įvykio tam tikram laikui, galimi neesminiai parodymų kitimai ir tai yra logiškai paaiškinama bei suprantama. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai asmenų parodymuose gali būti, tačiau, nagrinėjamu atveju, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos T. B. parodymuose netikslumai ir nesutapimai yra esminiai. Jokie kiti byloje surinkti duomenys nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei liudytojos T. B. parodymų, kurie dėl esminių faktinių aplinkybių, kaip minėta, skiriasi. Visi neaiškumai, netikslumai bei abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog S. S. 2018 m. vasario 23 d. apie 02:00 val., naktiniame klube „Cocain“, esančiame Gedimino pr. 2A, Vilniuje, smogdamas nukentėjusiajam E. B. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį, sukėlė E. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.