Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 m. sausio 12 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g. esančio pastato Nr. 8, tarpusavio konflikto metu, iš pykčio kumščiu suduodamas D. Č. ne mažiau, kaip tris smūgius į veidą bei padarydamas kraujosrūvą dešinėje kaktinėje srityje, kraujosrūvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, kraujosrūvą ir paviršutines muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, kojomis suduodamas ne mažiau, kaip šešis smūgius į krūtinės sritį ir padarydamas dešinės pusės IV – X bei kairės pusės IV – V šonkaulių lūžius, kraujosrūvą plonųjų žarnų pasaito šaknų srityje bei, suduodamas ne mažiau, kaip tris smūgius kirviu į galvą nuo anksčiau suduotų smūgių pargriuvusiam nukentėjusiajam, tuo padarydamas jam muštines žaizdas kaktos srityje su aplinkine kraujosrūva minkštuosiuose audiniuose, įspaustinė daugiaskeveldrinį kaktikaulio lūžį su kietojo ir minkštojo galvos smegenų dangalų plyšimais, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje – momeninėje, kairėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose pakaušinėse skiltyse ir dešinėje smilkininėje skiltyje pamatiniame paviršiuje, dešinės kaktinės skilties suardymą, skystą kraują abiejuose šoniniuose skilveliuose, daugiaskeveldrinius abiejų akiduobių viršutinių sienelių ir akytkaulio lūžius, dėl ko nuo galvos sumušimo D. Č. mirė, taip tyčia jį nužudė.

D. Č. lavono tyrimo metu kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. D. Č. lavono kraujyje rasta 4,23, o šlapime – 4,39 promilės etilo alkoholio (1 t., 63–73 b. l.).

Iš asmens blaivumo tęsto matyti, kad R. J. 2014-01-14 07.39 val. nustatytas 1,27 promilės girtumas (2 t., 63 b. l.).

Iš 2014-04-23 teismo psichiatro eksperto išvados matyti, kad R. J. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., 85 b. l.).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato KPS specialisto D. dervinio tarnybiniame pranešime nurodyta, kokiais telefono numeriais 2014-01-12 – 13 dienomis skambino D. Č., D. L. ir R. J. (2 t., 94, 95, 96 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – nužudė D. Č..

Kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino. Pripažino, kad galėjo suduoti tris smūgius į veidą, tačiau tvirtino koja spyręs tris kartus, o kirviu sudavęs tik vieną kartą. Tačiau kaltiname nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

R. J. parodymai nebuvo nuoseklūs nuolat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Pirmos apklausos metu 2014-01-14 R. J. nurodė tik vieną kartą sudavęs kumščiu D. Č. į veidą bei vieną kartą spyręs į pilvą. Antrą kartą apklausiant įtariamuoju 2014-02-04 jis parodė, kad tyčia sudavė kirvio pentimi besistojančiam D. Č. į kaktos sritį, o vėliau – 2014-03-27 apklausos metu, kaip ir duodamas parodymus teisme, jis tvirtino, jog kirviu sudavė D. Č. atžagaria ranka, instinktyviai, tuo metu, kad D. Č. iš nugaros jį patraukė už striukės. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja objektyviems byloje nustatytiems duomenims. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad muštinės žaizdos D. Č. galvoje padarytos tribriaunio kampo savybių turinčiu daiktu ar įrankiu ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Tokiu būdu nustatyta, kad specialisto išvadoje nurodytu daiktu ar įrankiu D. Č. į galvą buvo suduota tris kartus. Pagal kaltinamojo R. J. bei liudytojos N. L. parodymus, tie smūgiai galėjo būti suduoti kirviu.

Liudytojos N. L. parodymai, nors jie irgi nebuvo nuoseklūs, iš esmės patvirtina, jog D. Č. nužudė R. J.. N. L. apklausų metu nurodė skirtingas įvairias aplinkybes. N. L. tvirtino, jog jai dėl šio įvykio buvo stresas, ją kamavo įtampa ir ji buvo susijaudinusi, todėl galėjo netiksliai nurodyti kai kurias aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal pačios N. L. bei R. J. parodymus, galėjo būti išgertas nemažas kiekis alkoholio, kuris, kartu su galimai patirtu stresu, taip pat galėjo įtakoti atskirų aplinkybių suvokimą bei jų vertinimą. Tačiau, nežiūrint kai kurių prieštaravimų, ši liudytoja nuo pat pirmų apklausų iš esmės vieningai parodė, kad R. J. jos įvykio vakarą paprašė paskolinti kirvį, o vėliau grįžęs pasakė, kad tuo kirviu nužudė D. Č..

Tas aplinkybes, kad R. J. prašė N. L. duoti kirvį, patvirtina ir mažamečio liudytojo J. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šis liudytojas parodė, kad apie 22 val. nuėjo miegoti, o po to atsibudo nuo labai smarkaus beldimo. Mama dar nemiegojo ir žiūrėjo per televizorių koncertą. Mamai atidarius duris, įėjo R. J., kuris paprašė kirvio. O po to girdėjo, kaip R. J. išėjo. Iš ryto mama jam papasakojo, kad R. J. pasakė, kad nužudė D..

Tiek iš liudytojos N. L., tiek iš paties kaltinamojo, bei iš dalies – iš mažamečio liudytojo parodymų matyti, kad R. J. kirvį iš N. L. namų pasiėmė, turėdamas tikslą jį panaudoti prieš D. Č.. Atsižvelgiant į byloje apklaustų liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus, D. Č. buvo visiškai neagresyvus, smulkaus kūno sudėjimo, bei, kas objektyviai nustatyta – sunkaus girtumo laipsnio, todėl kaltinamajam jokios grėsmės nekėlė ir negalėjo kelti. Dėl šių priežasčių imti kaltinamajam kirvį, kaip jis pats parodė – savigynai, nebuvo jokio pagrindo. Be to, kaltinamasis R. J. ir pats parodė, kad kai sudavė smūgius D. Č. į veidą bei kojomis į šoną ir krūtinę, nukentėjusysis visiškai nesipriešino. Iš teismo medicinos specialisto išvados taip pat matyti, jog D. Č. lavono tyrimo metu kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Ant R. J. rankų buvo rasti sužalojimai, tačiau kaltinamasis parodė, kad tie sužalojimai atsirado dar iki įvykio, jam skutant žuvį.

Dėl aptartų motyvų, teismas atmeta R. J. parodymus apie tai, kad jis D. Č. sudavė kirviu į galvą tik vieną kartą ir tai padarė tik instinktyviai. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad R. J. kumščiu suduodamas D. Č. ne mažiau, kaip tris smūgius į veidą, ne mažiau, kaip šešis smūgius į krūtinės sritį bei, ne mažiau, kaip tris smūgius kirviu į galvą, nužudė D. Č.. Kaltinamojo veiksmai iki įvykio – kirvio paėmimas, suduotų smūgių skaičius ir pobūdis, apribotos nukentėjusiojo galimybės pasipriešinti kaltinamajam dėl girtumo ir menkesnių fizinių duomenų, duoda visiškai pagrįstą pagrindą teigti, kad šį nusikaltimą R. J. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal šį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių – mirties yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad D. Č. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio žaizdomis, kraujosrūvomis, daugybiniais kaulų lūžiais ir kitais daugybiniais sužalojimais. Muštinės žaizdos galvoje padarytos tribriaunio kampo savybių turinčiu daiktu ar įrankiu ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Tokiu būdu teismas visiškai atmeta tikimybę, kad šiuos sužalojimus D. Č. galėjo pasidaryti pats griūdamas ant kieto paviršiaus. D. Č. sužalojimai buvo padaryti trumpu laikotarpiu iki jo mirties, savigynai ar kovai būdingų sužalojimų nenustatyta. Taigi, pagal teismo medicinos specialisto išvadą smūgiai į galvą turėjo reikšmės gyvybei pavojingiems sužalojimams atsirasti ir lemti D. Č. mirtį.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog D. Č. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo susižaloti pats ar būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. Č. mirtinai sužalojo suduodamas į galvą kirviu ne mažiau, kaip tris smūgius būtent kaltinamasis R. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir R. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip paminėta aukščiau, R. J. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

R. J. parodė, kad motyvas dėl ko jis atliko smurtinius veiksmus prieš D. Č. buvo tai, jog nukentėjusysis paėmė jo vyno butelį. Bet ir dėl to kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad paimtas vyno butelis priklausė N. L., kuri ir pastebėjo, jog tas butelis dingo iš dėžės. N. L. tvirtino, jog po to, kai D. Č. išėjo, ji jokių daiktų nepasigedo ir alkoholinių gėrimų namuose neturėjo. Vėliau kaltinamasis teigė, kad vyno butelis priklausė jam ir jis buvo tą butelį atsinešęs bei palikęs maišelyje. Tokiu būdu kaltinamojo motyvas kelia tam tikrų abejonių, kurių pašalinti nėra galimybės, tačiau byloje ištirti bei įrodymai patvirtina, jog konfliktas galėjo įvykti tik dėl menkavertės priežasties ir jį sukėlė pats kaltinamasis. Todėl, net ir tiksliai nenustačius nusikaltimo padarymo motyvo, keisti veikos kvalifikaciją nėra jokio pagrindo.

R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl mažareikšmės priežasties padarytas nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. R. J. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). R. J. neteistas (teistumas išnykęs), tačiau buvo baudžiamas administracine tvarka (2 t., 70–72 b. l.), išsituokęs, niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą, nors charakterizuojamas kaip darbštus, tačiau ūmaus būdo (2 t., 75 b. l.), psichikos sutrikimų neturi, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu dėl ko ir buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika (2 t., 85 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena sunkinanti aplinkybė, į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., R. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Z. D. pareiškė civilinį ieškinį 6132 Lt turtinei žalai ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 22–30 b. l.). Posėdžio metu Z. D. ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 5132 Lt, nes ji gavo laidojimo pašalpą apie 1000 Lt.

Z. D. 5132 Lt ieškinys dėl padarytos turinės žalos yra pagrįstas todėl tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo R. J., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta. Nors Z. D. nepateikė dokumentų, pateisinančių jos nurodytas išlaidas už kunigo paslaugas, giesmininkams, bei duobkasiams sumokėtas sumas bei išlaidas gedulingiems pietums, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nes pagal paprotines normas ir susiklosčiusias tradicijas, laidotuvių metu dalyvauja tiek kunigas, tiek giesmininkai. Be to, nukentėjusioji motyvuotai nurodė, jog ji realiai turėjo dar didesnes išlaidas bei patvirtino, jog duobės kasimas kainuoja 400 Lt vasarą, o žiemą, kuomet buvo laidojamas D. Č., 500 Lt. Taip pat ji duobkasiams ruošė maistą ir pan.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250straipsnio 2 dalis).

Byloje civiliniu ieškovu dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinta žuvusiojo motina. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ją su žuvusiuoju siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, žuvusysis nuolat gyveno su motina, padėdavo jai ūkio darbuose, kai gaudavo pajamų, dalį duodavo motinai. Akivaizdu, kad žuvus sūnui, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes. Nekelia abejonių, kad tos žuvus sūnui, motinai pasekmės yra skaudžios, nežiūrint to, kad D. Č. buvo apibūdinamas, kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, tai nesumenkina nukentėjusiajai padarytos žalos, tuo labiau, kad D. Č. visi apibūdina, kaip ramų ir nekonfliktišką asmenį. Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą bei, atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, taip pat į tai, kad D. Č. buvo gana jauno amžiaus, buvo nužudytas dėl menkavertės priežasties, teismas konstatuoja, kad šioje byloje dėl D. Č. nužudymo, nukentėjusiosios pareikštas 80000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. J. priklausantys daiktai ir rūbai – grąžintini teisėtam savininkui, o D. Č. priklausę rūbai – sunaikintini, jei nebus prašymų juos grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2014 m. liepos 25 d.

Į bausmės laiką R. J. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-01-13 iki 2014-07-24 įskaitytinai.

Priteisti iš R. J. Z. D. 5132 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du litus) padarytai turtinei ir 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK (2014-06-17 kvitas BBB Nr. 058176 (1 t., 107, 108 b. l.)):

1) R. J. priklausančius daiktus ir rūbus: juodos spalvos odinius pusbačius, odinę rudos spalvos striukę, sportinio tipo kelnes ir džemperį, du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ su SIM kortelėmis – grąžinti teisėtam savininkui – R. J..

2) D. Č. daiktus: sportinio tipo džemperį „NICE“ ir kelnes, džemperį, žieminius batus ir juodos spalvos pūkinę striukę, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant prašymų grąžinti, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos nuteistajam, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.