- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 1-120-491/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00006-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Jolanta Raščiuvienė, Artūras Ridikas
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas :
Žemesnės instancijos teismas
1) 2001-07-03 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d., pritaikius BK 45 str., laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
2) 2003-02-24 to paties teismo pagal 112 str. 2 d., 128 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams; pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, bausmę atlikęs;
3) 2007-01-10 to paties teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; bausmę atlikęs;
4) 2011-11-14 to paties teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat paskiriant BK 72¹ str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusios A. P., ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo motinos A. P.;
5) 2012-01-06 to paties teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-14 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;
6) 2012-05-03 to paties teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; bausmę atlikęs 2013-05-09; teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. P. 2014 m. sausio 3 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia rankomis, kojomis bei metaliniu žarstekliu suduodamas R. P. ne mažiau 44 smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai kūno sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, krūtinės ląstoje, kairiame petyje, nugaroje, rankose, sėdmenyse, klubuose, kojose; odos nubrozdinimais veide, kairiajame sėdmenyje, dešiniame klube, kairiame kelyje; muštinėmis žaizdomis momenyje, pakaušyje, lūpose, kairiame sėdmenyje; masyviomis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose išorinių poodinių kraujosruvų srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešinėje užpakalinėje duobėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kas komplikavosi progresuojančiu trauminiu šoku, dėl ko nukentėjusioji mirė, taip tyčia padarydamas daugybinius kūno sužalojimus bei suvokdamas, kad taip sukelia R. P. dideles fizines kančias, itin žiauriai ją nužudė.
ĮRODYMAI
Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su R. P. susipažino 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ir nuo tol gyveno drauge pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Iki motinos A. P. mirties 2013-12-12 sugyveno gerai, nors abu oficialiai niekur nedirbo, uždarbiavo pinigus rinkdami uogas, dirbo miške. Gautus pinigus dažniausiai pragerdavo. Po motinos mirties jis ištisai gėrė, dažniausiai – drauge su R., tapo piktas, agresyvus, ėmė prieš ją smurtauti. 2014-01-03 nuo pat ryto drauge su R. gėrė alų ir „samanę“. Buvo labai girtas, todėl ne viską tiksliai pamena. Pamena, kad buvo atėjęs kaimynas R. B., girtavo drauge. Tiksliai nepamena dėl ko, tačiau ėmė R. mušti iš pradžių virtuvėje, kiek vėliau – kambaryje, kuriame ji miegojo : daužė ją kumščiais, spardė kerziniais batais apautomis kojomis, galėjo mušti žarstekliu, nors to neprisimena. Pamena, kad smūgius sudavė visur kur papuolė, vaikėsi ją po namus, mušė daug, todėl galėjo suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Po to iš virtuvės ją, gulinčią ant grindų, nutempė į kambarį ir paliko prie lovos ant kilimo. Tuo metu ji dar kvėpavo, manė, kad prasimiegos ir viskas bus gerai. Pats išėjo į parduotuvę, tačiau iš sutiktų vaikinų gavęs alaus, netrukus grįžo į namus. Kambaryje matė R. gulint taip pat, kaip paliko, išjungė šviesą ir atsigulė į sofą lovą. 2014-01-04 ryte pamatė, kad R. jau mirusi. Užklojo ją antklode, išgėrė likusią „samanę“ ir pats paskambino į policiją bei pranešė apie nužudymą. Anksčiau nebuvo sukūręs šeimos, R. laikė savo sugyventine.
Savo parodymus A. P. pilnai patvirtino ir atlikus jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje (1 t., 121 – 129 b.l.).
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jo motina R. P. iš namų išėjo 2013 m. vasarą. Ji valkatavo, smarkiai girtavo, todėl iš tėvų buvo atimtos tėvystės teisės, mažesnieji jo brolis ir seserys augo vaikų globos namuose. Motinos neieškojo, nes tai buvo ne pirmas kartas, kuomet ji išeina iš namų ir negrįžta ilgesnį laiką. Ji kelis kartus skambino, dažniausiai girta, sakė, kad gyvena kitur, su jaunesniu. Kaltinamojo nepažinojo. Apie įvykį jam pranešė vaikų globos namų administracija. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas R. B. parodė, kad 2014-01-03 apie 16 – 17 val. nuėjo pas A. P. pabendrauti, išgerti. Jis namuose buvo su R., girtavo. Matė, kaip kaltinamasis virtuvėje R. sudavė kelis smūgius į veidą. Po to apsiramino, tačiau netrukus jis vėl ėmė ją mušti. Mušė rankomis, kumščiais, nematė, kad būtų spardęs. Pabuvęs apie pusvalandį išėjo. Išeidamas matė R., ji nebuvo sužalota. A. R. mušdavo išgėręs, blaivūs jie gyveno gražiai, kartu uogaudavo, rinkdavo grybus.
Liudytojas L. V. parodė, kad 2014-01-04 ryte su kolega gavę pranešimą apie galimą nužudymą nuvažiavo į įvykio vietą. Juos pasitiko pats A. P., buvo išgėręs, elgėsi ramiai, nuvedė į namus. Kambaryje ant grindų rado gulintį pusiau nuogą moters kūną, atpažino R. P.. Kaltinamasis prisipažino, kad nužudė jis. Matė, kad moteris buvo labai smarkiai sumušta, ant sėdmenų daug įvairių žaizdų, buvo kraujo ant grindų.
Liudytojas A. J. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir L. V..
Liudytojas S. P. parodė, kad R. P. buvo jo žmona, kartu augino keturis vaikus. Abu girtavo, todėl vaikai buvo paimti į globos namus. R. dažnai išeidavo iš namų. Apie jos nužudymą sužinojo 2014-01-04, kur ji gyveno nežinojo.
Liudytojas H. K. parodė, kad 2014 m. sausio pradžioje, ryte pas jį atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad užmušė savo sugyventinę. Su R. kaltinamasis gyveno apie pusę metų, dažnai girtaudavo, ir anksčiau ją mušė.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paaiškinimas įrodo, kad R. P. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dauginėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, krūtinės ląstoje, kairiame petyje, nugaroje, rankose, sėdmenyse, klubuose, kojose; odos nubrozdinimais veide, dauginiais kairiame sėdmenyje, dešiniame klube, dauginiais kairiame kelyje; muštinėmis žaizdomis momenyje, pakaušyje abipus, lūpose, kairiame sėdmenyje; masyviomis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose išorinių poodinių kraujosruvų srityse; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje užpakalinėje duobėje; kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kas komplikavosi progresuojančiu trauminiu šoku. R. P. lavono kraujyje rasta 1,73 ‰, šlapime – 2,34 ‰, etilo alkoholio. Sužalojimai R. P. galėjo būti padaryti mažiausiai 44 trauminiais poveikiais, iš jų : 12 trauminių poveikių į galvą, 6 trauminiai poveikiai į rankas, 13 trauminių poveikių į liemens sritį ir 13 trauminių poveikių į kojas. Jai galėjo būti suduoti ne mažiau 5 smūgiai metaliniu žarstekliu (1 t., 45 – 54 b.l.).
Iš 2014-01-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Namo koridoriuje ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės – lašai, virtuvėje – baltos spalvos spintelė ištepta raudonos spalvos skysčiu, ant grindų gulintis maišas, ant jo gulintis metalinis žarsteklis ištepti raudonai. Kambaryje, ant grindų rastas pusiau nuogas moters lavonas (1 t., 5 – 24 b.l.).
2014-05-26 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. P. pranešimas apie nužudymą (1 t., 101 – 102 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS, VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Virš išvardintais įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis nužudė R. P. – tai jis pripažino ir pats, apie tai jis kitą dieną pranešė savo kaimynui H. K., telefonu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusioji mirė dėl daugybinių kūno sužalojimų, nuo ko išsivystė trauminis šokas, kas ir buvo jos mirties priežastimi. Kaltinamasis neneigė smurtavęs prieš R. P. iš pykčio – mušęs ją rankomis, spardęs, mušęs metaliniu žarstekliu. Šie faktiniai duomenys sutampa, jie laikytini įrodymais, kurie kategoriškai patvirtina A. P. kaltę padarius šį nusikaltimą.
Specialistas nustatė, jog R. P. betarpiškai prieš jos mirtį buvo suduota ne mažiau kaip 44 smūgiai į įvairias kūno vietas – galvą, liemenį, kojas, rankas, tame tarpe – net 12 smūgių į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Vien tik nustatyta jos mirties priežastis – trauminis šokas, kuris gavosi po daugybinių jos beveik viso kūno sužalojimų leidžia tvirtinti, kad prieš mirtį ji juto didžiulį skausmą, kurį gal kiek galėjo malšinti išgertas alkoholis. Matyti ir tai, kad kaltinamasis mušė mirusiąją ir metaliniu žarstekliu (tai rodo žaizdos jos sėdmenyse), mušė ją įvairiose namo vietose ir pakankamai ilgą laiką – pagal paties kaltinamojo bei liudytojo R. B. parodymus, smurtauti prieš P. jis ėmė dar jiems girtaujant su B., po to po kurio laiko ji vėl buvo mušama iš pradžių kambaryje, lovoje, po to – virtuvėje iki tol, kol atsipeikėjęs rado ją ant grindų. Kaltinamasis pripažino, jog iš virtuvės į kambarį prie lovos jis R. P. nutempė dar jai esant gyvai – anot A. P., ji tuomet dar kvėpavo. Ir nors ji buvo iki pusės nuoga, sausio mėnesį, kuomet lauke yra pakankamai šalta, jis ją paliko gulėti ant kilimo prie lovos ir išėjo į miestelį, vėliau, grįžęs atsigulė ir užmigo, net nepasidomėjęs jos sveikata ir nepabandęs suteikti jai pagalbos ar pagalbą iškviesti. Tai rodo itin cinišką jo požiūrį ir patvirtina žiaurų jo elgesį prieš moterį, su kuria kartu paskutinį laiką gyveno. Įvertinus didžiulį kiekį R. P. suduotų smūgių; jos mirties priežastį, t.y. trauminį šoką, kas neabejotinai sukėlė jai didelį fizinį skausmą; jos mušimo trukmę – mušama su pertraukomis buvo keletą valandų nuo pietų iki vakaro; tai, kad smūgiai buvo suduoti ne tik kumščiais, tačiau ir kerziniais batais bei žarstekliu; kad po to pusnuogė ji buvo palikta ant grindų per naktį – kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis R. P. nužudė itin žiauriai. Nors A. P. tvirtino dėl girtumo nesuvokęs ką daro, tačiau jis pats pripažino, jog nutempė R. P. į kambarį, ją matė sužalotą kai buvo uždegęs šviesą, tačiau nekreipė į tai jokio dėmesio tikėdamasis, kad ji tiesiog „prasimiegos“. Be to, pagal duomenis byloje jis smurtauja ne pirmą kartą, už ką jau kelis kartus teistas, todėl neabejotina, kad jis suprato ne tik savo veiksmus, tačiau ir itin žiaurų jų pobūdį. Kolegijos vertinimu jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip padaryta itin žiauriai.
V. P. kaltinamas tyčia nužudęs savo šeimos narį, t.y. su juo bendrai gyvenusią sugyventinę R. P., su kuria jis nebuvo įregistravęs santuokos (BK 129 str. 2 d. 3 p). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str. nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. BK 248 str. 2 d. nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 str. str. 2 d. 3 p. numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, turėtų būti remiamasi BK 248 str. pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, būdingą šeimos santykiams. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2013).
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino laikęs R. P. savo sugyventine, t.y. sau artimu šeimos nariu. Anot jo, drauge jie gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, t.y. iki įvykio apie keturis su puse mėnesio. Tiek pagal paties kaltinamojo, tiek pagal liudytojų H. K. ir R. B. parodymus, jiedu sutarė gerai kol būdavo blaivūs, o ėmę girtauti – kivirčydavosi, A. P. prieš ją smurtaudavo, ji buvo palikusi kaltinamąjį, tačiau grįžo pas jį atgal. Kaltinamasis taip pat parodė, kad gyvenant drauge pinigus daugiausia uždirbdavo jis rinkdamas uogas, grybus, dirbdamas padienius darbus miške. Už juos kaltinamasis pirkdavo maisto, likusius – pragerdavo drauge su R.. Kad jie abu girtavo betarpiškai ir prieš nusikaltimą jokių abejonių nekyla – tai matyti iš paties A. P. parodymų, tai patvirtino liudytojas R. B.. Be to, tiek pas nužudytąją, tiek ir pas kaltinamąjį po įvykio buvo rasti pakankamai dideli kiekiai etilo alkoholio. Vertinant, ar R. P. laikytina kaltinamojo šeimos nariu, svarbus yra ir tas faktas, kad įvykio metu nužudytoji buvo teisėtoje santuokoje su S. P. – tai šis liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. ketino šią santuoką nutraukti dėl jos gyvenime atsiradusio naujo vyro – kaltinamojo V. P.. Pagaliau, nukentėjusysis A. P., liudytojas S. P. parodė, kad atvejai, kuomet R. P. iš namų išeina ir girtauja svetimose vietose, buvo nereti, todėl ir šįkart jie į tai nekreipė didesnio dėmesio. Anot liudytojų, R. P. iš namų išėjo be jokių savo asmeninių daiktų, savo namuose per keturis mėnesius nepasirodė ir nepranešė, jog ketina išsikraustyti gyventi pas kaltinamąjį ar sies su juo savo tolimesnį gyvenimą. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nužudytosios ir kaltinamojo A. P. ryšys buvo ir trumpalaikis, ir labiau atsitiktinis, jis neturėjo jokių realių perspektyvų ir nebuvo tiek artimas, kad būtų jį laikyti atitinkančiu šeimos sampratą. Tai buvo labai formalus jų gyvenimas kartu, lydimas nuolatinių išgertuvių ir didesnių ar mažesnių barnių, ir nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų jų šiltesnį bei betarpiškesnį tarpusavio santykių turinį negali būti laikomas šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimu (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012). Todėl, iš kaltinimo A. P. šis nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 str. 2 d. 3 p., šalinamas.
Kolegijos vertinimu, A. P. R. P. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas jai daugybę smūgių ir padarydamas daugybinius sužalojimus įvairiose kūno vietose, jis, nors ir būdamas pakankamai girtas, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to R. P. gali mirti, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis, veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytosios mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, šiuo atveju byloje nėra.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis R. P. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) – tam neprieštaravo ir pats kaltinamasis. A. P. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės nebepataisomos – jo veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, tame tarpe – buvo teisiamas už smurtinius nusikaltimus prieš jam artimus žmones (sugyventinę bei motiną), nusikalto neišnykus teistumams. Gyvenamojoje vietoje jis apibūdinamas blogai kaip girtaujantis ir smurtaujantis. Kaltinamasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis taip pat už girtavimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje, nors yra pakankamai jaunas ir darbingas, niekur oficialiai nedirbo ir darbo neieškojo. Neabejotina, kad prie šio nusikaltimo kaltinamąjį ir privedė jo girtavimas bei dėl to susiformavęs jo polinkis į smurtą. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę bei sankcijoje numatytas jos vidurkis.
A. P. anksčiau teistas 6 kartus, teistumai už tyčinius nusikaltimus, jie nėra išnykę. Pagal BK 27 str. 2 d. 2 p., formaliai yra pagrindas jį pripažinti pavojingu recidyvistu. Tačiau, pagal BK 27 str. 3 d., sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis iš tiesų yra labiau neigiama, linkusi į smurtą, asmenybė, visi nusikaltimai, už kuriuos jis buvo anksčiau teistas, buvo baigti, jis buvo aktyvus vykdytojas. Tačiau, už labai sunkų nusikaltimą jis vis tik teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas net už sunkų nusikaltimą (vertinant anksčiau jo padarytus nusikaltimus pagal dabar galiojantį BK), todėl jis nelaikytinas pavojingu visuomenei tiek, kad būtų besąlygiškai pripažintas pavojingu recidyvistu.
Civilinių ieškinių, proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., kolegija
NUSPRENDĖ:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 5 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
Prie bylos esančius lyginamuosius pavyzdžius, A. P. ir R. P. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.