Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-225-544/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-05
Bylos Nr.
e2-225-544/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00194-2021-42
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
T. E.
Civilinė byla Nr. e2-225-544/2021Proceso Nr. 2-55-3-00194-2021-42Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.2.; 3.1.18.2.13
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas T. E., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją R. P. nuo civilinės bylos Nr. e2-1719-803/2021 nagrinėjimo.

2. Nurodo, kad šiuo metu neturi galimybės pateikti ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo, nes tebeskaičiuojamas padarytos žalos dydis.

3. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. P. priėmė nagrinėti pareiškėjo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1719-803/2021, tačiau CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais ir tvarka neišsprendė prašymo skubiai, nepranešant atsakovams bei tretiesiems asmenims, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir uždrausti šias patalpas perleisti, įkeisti, nugriauti, priimti kitus sprendimus dėl šio turto. 2021 m. vasario 17 dienai minėtos patalpos nebuvo sugriautos. 2021 m. vasario 17 d. paprašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovus nevykdyti jokių statybos, tame tarpe ir griovimo darbų, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau ir šis prašymas įstatymo nustatytu terminu nebuvo išspręstas. Teisėja ėmėsi neprocesinių ir įstatyme nenumatytų veiksmų: 2021 m. vasario 19 d. teismo pranešimu nustatė trijų dienų terminą atsiliepimams į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, nors toks atsiliepimas nėra numatytas įstatymo, o trijų dienų termino pradžios skaičiavimo momentas nebuvo nurodytas; atsakovai teismo pranešimą gavo 2021 m. vasario 17 ir 18 dienomis, todėl terminas pateikti atsiliepimą baigėsi 2021 m. vasario 22 d., bet prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo vis neišspręsti; 2021 m. vasario 16 d. teismui surašytą skundą dėl minėtų pažeidimų teisėja be pagrindo persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, nors jame nebuvo suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui remiantis CPK 72 straipsnio 3 dalimi nustatyti terminą klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui. 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl neprocesinio skundo neteismingumo šiam teismui. 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti skundą ir grąžino jį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui konstatavęs, kad pareiškėjo skundas, adresuotas Vilniaus apygardos teismui, buvo perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui nesant tam teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

4. Matydamas tokį abejonių keliantį galimą teisėjos šališkumą, pasireiškiantį neprocesinių, įstatymo nesureguliuotų veiksmų vykdymu ir įstatyme numatytų veiksmų neatlikimu, pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 17 d. ir 19 d. pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, tačiau, nors jau buvo žinoma 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti skundą, nepagrįstai persiųstą apeliacinės instancijos teismui, ir grąžino jį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės G. Č. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo tenkintas. Vertina, kad pirmininkė net iškraipė apeliacinės instancijos teismo nutartį, teigdama, kad neprocesinis skundas buvo grąžintas pirmos instancijos teismui ne todėl, kad jis buvo neteismingas Lietuvos apeliaciniam teismui, bet todėl, kad toks buvo ieškovo prašymas.

5. Paaiškino, kad aptarto neveikimo rezultate daugiamilijoninės vertės turtas, kuriam buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo sugriautas (sunaikintas), dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tapo beprasmis. Jam, pareiškėjui, buvo padaryta ir toliau daroma didelė turtinė ir neturtinė žala. Todėl kreipiasi į teismą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašo nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją R. P. nuo civilinės bylos Nr. e2-1719- 803/2021 nagrinėjimo.

6. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas jo ketinamų pareikšti ieškinio reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka, todėl, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą bei vadovaujantis CPK 144 – 145 straipsniais, atsakovei būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo suma bus itin didelė ir reikšminga ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, o tai pagal teismų praktiką yra pakankamas pagrindas ieškinio užtikrinimo priemonių taikymui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės būtų maksimaliai užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nereikėtų bijoti, kad, priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, ji imsis kokių nors priemonių prieš priverstinį jo įgyvendinimą. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Todėl laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015 ir kt.).

10. Susipažinus su pareiškėjo pareiškime formuluojamu ketinamo pareikšti ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu bei argumentais, pareiškimo priedų duomenimis, kuriais pareiškėjas galimai sieks pagrįsti savo reikalavimus, teismas šioje bylos stadijoje vertina, kad bendrąja prasme ieškinys dėl žalos atlyginimo galimas ir, jei pareiškėjas teisus dėl neteisėtų teismo veiksmų atlikimo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, gali būti preliminariai tikėtinai pagrįstas. Pabrėžtina, kad ieškinio, jei jis bus pareikštas, pagrįstumas bus įvertintas tik iš esmės išnagrinėjus bylą ir atlikus detalų visų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą; prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nepagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis; ieškinio priėmimo stadijoje jau aišku, kad reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl visiškai akivaizdaus jo nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-827-370/2015, Nr. e2-208-178/2018, Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

12. Taigi, pagal kartu su pareiškimu pateiktus duomenis akivaizdus galimo ieškinio nepagrįstumas nenustatytas, todėl svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo iki ieškinio pareiškimo teisme.

13. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo negali pareikšti, nes tebeskaičiuojamas padarytos žalos dydis. Teismo vertinimu nurodyta ieškinio nepateikimo priežastis šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui pagrįsti. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ketinamu pareikšti ieškiniu. Priešingai, vien iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas vertina, kad neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, įrodo pridėti procesiniai dokumentai. Taigi, buvo ir yra galimybė pareikšti norimą ieškinį, o papildomus įrodymus dėl žalos dydžio, jeigu tokių bus, galima pateikti nagrinėjant bylą teisme, taip pat ieškovui priklauso teisė padidinti, sumažinti, patikslinti ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

14. Minėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams. Iš pareikšto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį su turtiniais reikalavimais atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją R. P. nuo kitos teisme jau nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1719-803/2021 nagrinėjimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusios su ketinamais reikšti materialiniais reikalavimais atsakovei, nes pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, jis galėtų būti įgyvendintas nepriklausomai nuo to, ar minėta laikinojo apsaugos priemonė bus pritaikyta ar nepritaikyta. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) turtinius ieškinio reikalavimus. Todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, negali būti taikoma, nes pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją R. P. nuo civilinės bylos Nr. e2-1719-803/2021 nagrinėjimo yra nepagrįstas ir todėl, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas remiasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuris numato, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, tačiau nenurodo, koks įstatymas pareiškėjo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę numato.

16. Nustačius, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų (priežasčių, kliudančių pareikšti ieškinį, ir aplinkybių, patvirtinančių ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos poreikį) ir kad prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kurios nenumato nei CPK 145 straipsnio 1 dalis, nei kitas įstatymas, teismas daro išvadą, jog nėra objektyvaus pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo teismui, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 147 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais

nutaria:

prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pateikimo teismui dienos netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui ir (ar) jo atstovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė