Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, ne kartą teista užsienyje, taip pat Lietuvoje:

1) 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., paskirta 8 MGL dydžio bauda;

2) 2016-09-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – 168 MGL dydžio bauda;

3) 2016-12-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 16 MGL dydžio bauda;

4) 2016-12-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 16 MGL dydžio bauda;

5) 2018-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., galutinė bausmė 12 MGL dydžio bauda;

6) 2023-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas, kurios vykdymas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., atidėtas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir paskiriant įpareigojimus: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau 0,00009 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2023-02-14 17.40 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Akropolis“, kai (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas apžiūros metu pas ją minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Tokiais veiksmais I. R. įvykdė BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamoji I. R. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą, taip pat pačios nusikalstamos veikos padarymo bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Iš BK 259 str. 1 d. nuostatų matyti, kad joje numatyto nusikaltimo sudėtis objektyviai apibrėžiama alternatyviomis veikomis, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009 ir kt.). Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad alternatyvios BK 259 str. numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Byloje esantys įrodymai – pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; liudytojų A. B. ir D. P. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2023-02-14 tarnybinis pranešimas; Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2023-03-01 išvados – patvirtina, kad I. R. iki 2023-02-14 17.40 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Akropolis“, laikė prie savęs ne mažiau 0,00009 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kai (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas apžiūros metu pas ją minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 45 p.), karfentanilis priskiriamos narkotinėms medžiagoms. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 155¹ p., nedideliu karfentanilio kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 0,00006 g šios medžiagos kiekis, dideliu – 0,0006 g karfentanilio kiekis. Pas I. R. buvo rasta 0,00009 g karfentanilio, t. y. daugiau negu nedideliu laikytinas šios psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau nesiekia dideliu laikytinu šio narkotiko kiekio.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. R. turėtą narkotinę medžiagą norėjo platinti. Vertinant, I. R. teismo posėdžio metu teiktus parodymus, kad pas ją rasti narkotikai buvo laikomi sau, pirmiausiai pažymėtina, kad kaltinamoji patvirtino, jog karfentanilį vartoja, turėjo priklausomybę nuo narkotikų, kurią bandė gydytis. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023-02-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad jos šlapime, be kita ko, rasta karfentanilio. Be to, kaltinamoji Lietuvoje ir užsienyje ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat tai, jog nagrinėjamu atveju pas I. R. rasto karfentanilio kiekis neženkliai (1,5 karto) viršijo nedideliu laikytiną šios narkotinės medžiagos kiekį, darytina išvada, kad kaltinamosios paaiškinimai, jog šią narkotinę medžiagą laikė sau ir jos platinti tikslo neturėjo, yra įtikinantys, taip pat nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. R. su savimi laikytos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybės, t. y. tai kada, kokiu būdu kaltinamoji ją įsigijo (pirko, gavo, rado ar pan.), nebuvo nustatinėjamos. Todėl I. R. pareikšti kaltinimai tikslintini šalinant iš jų nurodytas aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įsigijimu, nurodant, kad minėtus narkotikus kaltinamoji įgijo nenustatytomis aplinkybėmis. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia I. R. įvykdytos veikos kvalifikavimo.

Aptartų įrodymų visumą patvirtina, kad I. R. nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – karfentanilį – neturėdama tikslo jos platinti ir taip įvykdė BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas kaltinamajai I. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. R. įvykdė nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą.

I. R. savo kaltę pripažino, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Čia pastebėtina, kad kaltinamoji buvo ne kartą teista, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu jos teistumas buvo išnykęs.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – Lietuvoje teisiama 7 kartą, anksčiau teista už įvairaus pobūdžio nusikaltimus (vagystes, sukčiavimą, viešosios tvarkos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), taip pat buvo teisiama užsienyje (Prancūzijos Respublikoje, Didžiojoje Britanijoje); per pastaruosius 3 metus ne kartą bausta administracine tvarka už nusižengimus, taip pat ir šiukštaus nusižengimo (pavojaus sukėlimą išplisti COVID-19) įvykdymą; (duomenys neskelbtini); registruota Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti geriausiai pasiekti I. R. už jos įvykdytą ir BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskiriant sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra artima įstatyme numatytai vidutinei, t. y. 54 parų areštą.

Atsižvelgus į tai, kad I. R. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 36 parų arešto.

I. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-04 baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, todėl juo ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrintinos.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 d. nustatytas pareigas.

Kaip minėta, nagrinėjamos veikos padarymo metu I. R. nebuvo teista, ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-04 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista jau po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo. Taigi, kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo. Todėl laikytina, jog ji atitinka formalias BK 75 str. 1 d. įtvirtintas arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. R. teisiama 7 kartą (nevertinant teistumų užsienyje), 2 kartus yra teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą; buvo baustas administracine tvarka. Taigi, kaltinamoji baudžiamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą. Kita vertus, I. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nevengė, prisipažino įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji pripažįsta, jog anksčiau turėjo priklausomybę nuo narkotikų, baigė reabilitaciją, tačiau, galimai tinkamai neišsigydžiusi, ir vėl pavartojo narkotikų. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu kaltinamoji neradusi darbo savo gyvenamojoje vietoje, t. y. Varėnoje, darbą rado Vilniuje, važinėdavo į darbą dideliu atstumu. Taigi, pripažintina, kad iki nagrinėjamos veikos įvykdymo po paskutinio jos atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-31 nuosprendžio, I. R. siekė pakeisti gyvenimo būdą, stengėsi laikytis teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas, įvertinęs tai, kad I. R. būdama jauno amžiaus, nuoširdžiai prisipažino savo kaltę ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastį –priklausomybę nuo narkotikų, nori ir sutinka šią priklausomybę gydytis, kad toks elgesys nepasikartotų, vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant jai paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą ir BK 75 str. 5 d. 3, 5, 10 p.. 6 d. numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 4.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba vykimu į gydymo įstaigas; 2) per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba nedirbant būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo priklausomybės narkotikams.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgus į kaltinamosios padarytos nusikalstamo sveikos pobūdį, taip pat ją charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

I. R. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2023-02-14 18.15 val. iki 2023-02-15 12.01 val. (1 para). Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., šis I. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 arešto parai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokas, kuriame yra paketas, trys vokai, du folijos lankstinukai, plastikinis maišelis, pirštinė ir plastikinis indelis su mediniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

2) kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

I. R. paskirta kartomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 54 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., I. R. paskirtą 54 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 d., t. y. iki 36 parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 3, 5, 10 p., 6 d., I. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – ir tokius įpareigojimus ir draudimus:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 4.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba vykimu į gydymo įstaigas;

2) per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba nedirbant būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) gydytis nuo priklausomybės narkotikams.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į I. R. paskirtą galutinę 54 parų arešto bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme nuo 2023-02-14 18.15 val. iki 2023-02-15 12.01 val. išbūtą laiką, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 arešto parai.

I. R. paskirtą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką, kuriame yra paketas, trys vokai, du folijos lankstinukai, plastikinis maišelis, pirštinė ir plastikinis indelis su mediniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. R., kad jai paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Varėnoje – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, esantis Aušros g. 15, Vilniuje), į kurią ji turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.