Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Alba prima“, atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovės kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ramūnui Džiugui, trečiajam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-346-839/2021 pagal ieškovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei ,,( duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo - A. V., dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir pervestų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Vadovu ir akcininku nuo (duomenys neskelbtini) buvo trečiasis asmuo A. V. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas suteiktas medienos apdirbimo įrenginiams pirkti, prievolės įvykdymas užtikrintas (duomenys neskelbtini) Sutartiniu įkeitimu. 2016-05-15, 2016-06-06, 2016-07-17, 2016-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus atsakovei iš viso 2500 EUR sumai. Mokėjimų paskirtis nurodyta „Paskolos dengimas A. V.“. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjo nutartimi iškelta bankroto byla trečiajam asmeniui A. V.

Nors patikslintame ieškinyje nurodant pavedimų datas įrašyti tik 2016-05-15, 2016-06-06, 2016-11-08 atlikti pavedimai, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, nes pirminiame ieškinyje ir bendra ieškinio suma patvirtina, jog ginčijami 2016-05-15, 2016-06-06, 2016-07-17, 2016-11-08 pavedimai.

Kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nenustatyta, jog skolą atsakovei kaip kreditorei galėjo sumokėti tik trečiasis asmuo, todėl prievolę atsakovei galėjo įvykdyti ir ieškovė. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui (CK 6.50 str. 2 d.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės skolininkas A. V. būtų prieštaravęs dėl to, jog dalį paskolos padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai, trečiasis asmuo tik patvirtino, jog jo įsigyti medienos apdirbimo įrenginiai buvo naudojami įmonės veikloje ir jie buvo reikalingi įmonės veiklai vykdyti ir tęsti, todėl jis pats kaip įmonės vadovas priėmė sprendimą apmokėti kredito dalį įmonės lėšomis.

Tokiu atveju, kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-151/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad trečiajam asmeniui įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymą, trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtą dėl sumokėtos skolos išieškojimo dalies bei atitinkama pagrindinę prievolę užtikrinančių hipotekos ir įkeitimo teisių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vykdė prievolę už trečiąjį asmenį ir mokėjo įmokas pagal trečiojo asmens pasirašytą su atsakove sutartį. Įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog trečiasis asmuo grąžino ieškovei jos sumokėtas kredito įmokas, nėra pateikta, dalyvaujantys byloje asmenys tokių aplinkybių taip pat nenurodė, todėl laikytina, kad už trečiąjį asmenį sumokėtos kredito įmokos įmonei iš trečiojo asmens nėra grąžintos.

Reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu ieškovė nereiškia, nors jai 2021 m. sausio 27 d. nutartimi bei bylos nagrinėjimo metu (2021-03-02 10:28, 2021-04-15 14:05) buvo siūlyta spręsti dėl atsakovės tinkamumo ir atsakovės bei trečiojo asmens procesinių padėčių šioje byloje. Ieškovės atstovas nurodė, kad trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla ir iš jo išsireikalauti skolos nematoma galimybės. Duomenų, jog reikalavimai trečiajam asmeniui dėl ieškovės apmokėtos kredito dalies būtų reiškiami A. V. fizinio asmens bankroto byloje, nėra.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui (kokiems subjektams) pareikšti reikalavimą (reikalavimus), o teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (CPK 13 straipsnis).

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Esant tokioms aplinkybėms byla nagrinėtina pagal ieškovės pasirinktą ieškinio pagrindą bei dalyką atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kaip minėta, įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už kitą skolininką. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, jog ieškinys pagal formuluojamą ieškinio pagrindą dėl pervestų piniginių lėšų grąžinimo pareikštas netinkamam atsakovui, nes (duomenys neskelbtini) yra gavusi lėšas ir jas užskaičiusi trečiojo asmens kredito grąžinimui. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini) suteikto kredito įmokas gavo teisėtai pagal sudarytą kredito sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris sutiko ir pats priėmė sprendimą apmokėti kredito dalį įmonės lėšomis, o ieškovė, įgijusi regreso teisę į trečiąjį asmenį, jo atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškia ir kaip galima suprasti iš ieškovės nurodytos pozicijos neplanuoja reikšti.

Pagal byloje pateiktus duomenis nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog lėšas atsakovė gavo be pagrindo (CK 6.237–6.242 str.). Kaip minėta, lėšos gautos teisėtai pagal kredito sutartį kredito grąžinimui, nebuvo pervedimų klaidos ar apsirikimo, pervedimų paskirtis nurodyta aiškiai, pervedimai atlikti įmonės vadovo ir trečiojo asmens sprendimu, kuris priimtas įvertinus tuo metu susiklosčiusias aplinkybes.

Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Aukščiau minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei (duomenys neskelbtini) buvo nesąžininga, nes kaip minėta sprendimas dėl pavedimų atlikimo priimtas vienasmeniškai įmonės vadovo, atliktiems pavedimams ir jų užskaitymui kreditui dengti prieštaravimų nebuvo, nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo žinoma ir ji turėjo bei galėjo žinoti apie įmonės veiklą bei kreditorius.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog buvo pažeistos kreditorių teisės. Nors byloje pateikti duomenys, kad įmonė turėjo kitų kreditorių pateiktų sąskaitų, kurios nebuvo apmokėtos, tačiau tokie ieškovės teiginiai, nagrinėjamu atveju, pernelyg formalūs ir neįrodo konkrečiai kaip ginčijamu sandoriu kreditorių teisės buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti kreditoriai reiškė kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl atliktų mokėjimų. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo manyti, jog po ginčijamų pervedimų atlikimo ieškovė neteko galimybės vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Priešingai, byloje esantis sąskaitos išrašas, avansinės apyskaitos patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu (2016 m.) atsiskaitinėjo su tiekėjais, už įsigytas medžiagas, paslaugas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Pateiktais duomenimis skola SODRAI susidarė nuo 2017-06-01, VMI nuo 2017-11-01. Taip pat, nagrinėjamu atveju, reikšmingos Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas taip pat atsirado tik nuo 2017 metų birželio mėnesio bei tai jog nebuvo nustatyta tyčinio bankroto. Ieškovės teigimu, 2016 m. įmonė nebuvo apmokėjusi UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų iš viso 7449,53 EUR sumai, tačiau iš pateiktos 2016 m. įmonės kasos knygos suvestinės matyti, jog 2016-12-29 įmonės lėšų likutis 8276,23 EUR, taigi daugiau nei neapmokėtos sąskaitos. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo - buvęs įmonės direktorius staklės buvo būtinos įmonės tolesnei veiklai, taigi jų išsaugojimas įmonės žinioje buvo svarbus. Taigi, atlikti pavedimai labiau yra įprasta įmonės veiklos rizika dėl susiklosčiusių aplinkybių, bet ne interesas pažeisti kitų įmonės kreditorių interesas.

Teiginiai dėl atsakovės nesąžiningumo ir įtakos gaunant kredito įmokas objektyviais duomenimis nepagrįsti. Juos paneigia trečiojo asmens parodymai, jog sprendimas dengti kredito įmokas įmonės lėšomis priimtas jo pačio siekiant užtikrinti įmonės tolesnę veiklą, nes įsigytos staklės buvo įkeistos, todėl nemokant įmokų turtas galėjo būti priverstinai parduotas dėl įmonė neabejotinai būtų susidūrus su sunkumais vykdant tolimesnę veiklą. Kredito sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini), duomenų, jog 2016 metais įmonė turėjo itin didelių finansinių sunkumų ir negalėjo vykdyti įprastos veiklos nėra pateikta, taigi visiškai nepagrįsti argumentai, jog atsakovė siekė naudos savo atžvilgiu pažeidžiant kitų galimų kreditorių interesus. ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. V. bankroto byla iškelta (duomenys neskelbtini), t y. praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metams po ginčijamų pervedimų atlikimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovei buvo žinoma ir ji turėjo bei galėjo žinoti apie įmonės veiklą bei kreditorius.

Pažymėtina, kad nagrinėtoje civilinėje byloje ((duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. nustatyti tokie prejudiciniai faktai: „Kaip byloje paaiškino atsakovas A. V. jis paėmęs paskolą iš (duomenys neskelbtini) nupirko įmonei reikalingas stakles darbui ir jomis įmonė vykdė komercinę ūkinę veiklą. Už staklių nuomą nebuvo mokamas joks nuomos mokestis. Paskolą iš trečiojo asmens vadovas ėmė savo vardu tik todėl, kad būdamas dar ir (duomenys neskelbtini) gavo didesnes nuolaidas ir paskolos palūkanos buvo minimalios. Todėl jam asmeniškai nebegebant dengti paskolos už stakles ir buvo padaryti pavedimai iš įmonės, nes staklėmis naudojosi tik įmonė“.

Todėl pagal pateiktus duomenis negalima konstatuoti nei trečiojo asmens nei atsakovės nesąžiningumo.

Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56 punktą; pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 30 punktą).

Be to, teismo vertinimu, yra paleistas nustatytas 1 metų terminas pareikšti ieškiniui actio Pauliana pagrindu. Pagal pateiktus duomenis ieškovei, t.y. paskirtam bankroto administratoriui apie visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, debitorines skolas turėjo būti žinoma (duomenys neskelbtini) mėnesį, kuomet (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procedūrą (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo nurodė, kad jis perdavė bankroto administratoriui visus turimus duomenis ir prisijungti prie banko sąskaitos, ją peržiūrėti, gauti išrašus galėjo tik administratorius. Taigi, net nesant apskaitos dokumentuose fiksuotų pavedimų (duomenys neskelbtini), juos buvo galima rasti įmonės sąskaitos duomenyse. Kada ir kaip šie duomenys buvo peržiūrimi ieškovė objektyvių duomenų neteikė, todėl tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog šis 1 metų terminas prasidėjo ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos, nes visiškai tikėtina, kad būtent tada administratorius buvo pakankamai gerai susipažinęs su įmonės duomenimis, kadangi priėmė sprendimą dėl tolimesnės bankroto procedūros. Ieškinys atsakovei pateiktas 2020-12-21, taigi terminas praleistas daugiau kaip metus, jo atnaujinti nėra prašoma, objektyvių priežasčių, įtakojusių termino praleidimą, nėra nurodyta, todėl taikant ieškinio senatį ieškinys sandoriams ginčyti actio Pauliana pagrindu atmestinas.

Patikslintame ieškinyje nurodytas galimas sandorių negaliojimo pagrindas pagal 1.91 str. 1 d. dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo. CK 1.91 str. 1 d. numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Byloje pateikti duomenys neleidžia konstatuoti šio pagrindo buvimą. Kaip minėta sprendimą atlikti pavedimus priėmė įmonės vadovas, kuris nurodė, jog galėjo nuspręsti pavedimų neatlikti, tačiau pačiai įmonei buvo naudinga ir reikalinga turėti veiklai reikalingas stakles, todėl susiklosčiusioje situacijoje buvo priimtas toks sprendimas. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo piktavališkai susitarė, buvo spaudimas ar kitos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės.

Remiantis nurodytais motyvais, teismo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas.

Pateiktais duomenimis atsakovė patyrė 1150 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.15., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. I ketvirčio iki 2021 m. I ketvirčio kilo nuo 1381 EUR iki 1517,40 EUR, todėl priteistinos. Atstovas rengė procesinius dokumentus, kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. Taigi, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1150 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės KB „(duomenys neskelbtini)“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), 1150 EUR bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.