- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-408-579/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. L. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, o būtent:
ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijęs ne mažiau kaip 0,332 g narkotinės medžiagos – kokaino, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino platino, t. y. neatlygintinai davė vartoti (uostyti) nepilnamečiui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), likusią dalį – 0,332 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., kol kratos ir įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Šiaulių apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo, nes yra nuteistas už nepadarytą nusikaltimą. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, liudytojas G. G., kurio parodymais išimtinai grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, kiekvienos iš apklausų metu davė skirtingus parodymus, netgi buvo pripažinęs, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė pačiam liudytojui, o ne L. V., bet pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nuteistajam nepalankiais įrodymais.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. V. ir jo gynėja advokatė Elena Šajaukaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatos sistemiškai aiškintinos kartu su BPK 255 bei 256 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis nagrinėjimo teisme ribas bei kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis L. V., prašydamas priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kitų apeliacinių skundų, kuriais būtų prašoma L. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir taip pabloginti nuteistojo L. V. teisinę padėtį, byloje nėra gauta.
5. Nuteistojo L. V. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apygardos teismas vadovavosi tik tais liudytojo G. G. parodymais, kurie yra nepalankūs L. V., nepagrįstai atmesdamas nuteistojo parodymus.
6. Tačiau įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl L. V. kaltės platinus narkotines medžiagas nepilnamečiui. Vertindamas įrodymus Šiaulių apygardos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Nusikaltimui konstatuoti užtenka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo nepilnamečiui faktą – nesvarbu, atlygintai, neatlygintinai, jam naudoti ar toliau platinti. Aptariama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., atliekant kratą L. V. bute, šalia gyvenamojo namo, ant žemės po nuteistojo buto langais buvo rastas užspaudžiamas permatomas maišelis su trimis folijos lankstinukais, kuriuose esančių miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,332 g (2020 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai, 2020 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2856839-20 (1 t., b. l. 34-41, 138-140; 2 t., b. l. 130-134)).
9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo, laikymo ir išplatinimo nepilnamečiui G. G., nepripažino ir tvirtino, kad rasta narkotinė medžiaga – kokainas buvo G. G., kuris jį (L. V.) ir pavaišino, o ne atvirkščiai. Nuteistasis apklausiamas parodė, kad G. G. pas jį gyveno apie savaitę iki kratos, kartu šventė ir L. V. gimtadienį (rugsėjo 16 d.), todėl G. G. galėjo ateiti diena anksčiau. Nuteistojo teigimu, vieną dieną liudytojas G. G. į butą grįžo su juodu maišeliu, pasiėmė bute buvusias svarstykles, susvėrė maišelyje buvusius miltelius (kokainą) bei supakavo juos į atskirus folijos lankstinukus, iš viso galėjo pasidaryti penkis lankstinukus. L. V. nurodė, kad neatsimena, ar kokainą vartojo tą pačią dieną, kai G. G. šią narkotinę medžiagą parsinešė ir susvėrė, ar kitą dieną, bet nuteistojo tvirtinimu, rugsėjo 23 d. jis (L. V.) buvo mieste, kartu buvo P. P. ir M. P.. Kai visi kartu grįžo pas nuteistąjį į butą, G. G. davė pavartoti kokaino L. V. ir P. P.. Tos pačios dienos vakare nepilnametis liudytojas išėjo kažkam parduoti kokaino, o L. V. su P. P. ir M. P. automobiliu nuvažiavo iki skundo autoriaus dėdės, paskui L. V. vėl susitiko su G. G., kuris paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini), kur, kaip suprato skundo autorius, nepilnametis liudytojas taip pat kažkam pardavė kokaino. Grįžę namo L. V. ir G. G. nuėjo miegoti, o kitos dienos ryte juos pažadino beldimas į duris. Jis išgirdo kaip brolis A. V. pasakė, kad atvyko svečiai. Iš tokio pasakymo suprato, jog tai – policija. Kaip apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino nuteistasis, G. G. staiga paėmė iš spintelės maišelį su kokainu ir numetė po spinta, bet jis (L. V.) paėmė tą maišelį ir išmetė per langą.
10. Nors nuteistasis L. V. taip pat nepripažino savo kaltės ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet jo parodymai 2020 m. rugsėjo 24 d. iš karto po kratos vykusios pirmos apklausos metu (4 t., b. l. 50-51) ir 2021 m. sausio 27 d. papildomos apklausos metu (4 t., b. l. 59-60), juos lyginant su parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, dėl bylai reikšmingų aplinkybių keitėsi.
10.1. 2020 m. rugsėjo 24 d. pirmos apklausos metu L. V. parodė, kad kokainą su G. G. vartojo rugsėjo 22 d. vakare, taip pat ir papildomos apklausos metu teigė, kad nepilnametis liudytojas kokainą atsinešė ir L. V. pavaišino dvi dienos iki sulaikymo, t. y. rugsėjo 22 d., tuo tarpu apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu L. V. tvirtino, kad su G. G. narkotinę medžiagą – kokainą vartojo rugsėjo 23 d.
10.2. Skirtingai L. V. aiškino ir liudytojo G. G. veiksmus, kai 2020 m. rugsėjo 24 d. rytą į duris pasibeldė policijos pareigūnai. Pirminės apklausos metu šis nuteistasis nurodė, kad G. G., paėmęs iš spintelės maišelį, numetė jį tarp spintos ir radiatoriaus, tuo tarpu apklausiamas teisme (taip pat ir papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu) – kad liudytojas G. G. maišelį su folijos lankstinukais numetė po spinta, ir tik po to L. V. paėmė maišelį bei išmetė per langą.
10.3. Tiek pirminės, tiek ir papildomos apklausos metu L. V. nurodė, kad susvėręs parsineštą kokainą G. G. pasiūlė suvartoti likutį. Papildomos apklausos metu nuteistasis patikslino, kad G. G. iš viso pasidarė tris folijos lankstinukus, o likusią dalį pasiūlė suvartoti, bet pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau teigė, kad G. G. pasidarė ne tris, bet galimai penkis folijos lankstinukus.
10.4. 2020 m. rugsėjo 24 d., apklaustas iškart po sulaikymo, apeliantas L. V. nurodė, kad po to, kai kokainą susvėrė ir supakavo į folijos lankstinukus, G. G. juodą maišelį, kuriame parsinešė šią narkotinę medžiagą, išmetė per langą, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusios kratos ir atliktos įvykio vietos apžiūros metu joks juodas maišelis nebuvo rastas.
10.5. L. V., aiškindamas, iš kur gavo kratos metu piniginėje rastus 660 Eur, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad šie pinigai buvo gauti pardavus automobilį „BMW“, kas prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, jog minėtas automobilis „BMW“ buvo parduotas jau po L. V. sulaikymo (4 t., b. l. 42). Apklausiamas teisme skundo autorius pripažino, kad dėl automobilio „BMW“ pardavimo melavo ir tvirtino, jog pinigai buvo gauti pardavus kompiuterį, bet ir tokių savo teiginį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė.
10.6. Be to, tik papildomos apklausos metu L. V. nurodė, kad rugsėjo 23 d. kartu su G. G. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą M. V., kai pirminės apklausos metu šios aplinkybės nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią aplinkybę L. V. nurodė po to, kai apie važiavimą į (duomenys neskelbtini) parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas G. G..
10.7. Taip pat nei pirmos apklausos metu, nei apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu L. V. nenurodė, kad rugsėjo 23 d. kartu su L. V. ir G. G. dar buvo P. P. bei M. P.. Priešingai, L. V. teigė, kad rugsėjo 22-23 dienomis laiką leido tik su G. G. ir tik su juo vartojo kokainą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme papildomai nurodė, jog G. G. kokainu pavaišino ne tik L. V., bet ir P. P.. L. V. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl pastarųjų aplinkybių nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Anot nuteistojo, jis tyrėjai sakė apie P. P. ir M. P., bet tyrėja neva pasakė „ar verta kišti tuos nepilnamečius“ ir aplinkybių apie juos į apklausos protokolą neįtraukė. Tačiau šiems nuteistojo teiginiams prieštarauja tai, kad jokių pastabų dėl apklausų protokoluose užfiksuotų aplinkybių L. V. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Be to, apie P. P. pavaišinimą kokainu nuteistasis neuždavė klausimų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamam G. G..
10.8. Atlikus šlapimo tyrimą tiek L. V., tiek G. G. kraujyje buvo rasta marihuanos ir kokaino pėdsakų (2 t., b. l. 152, 154), bet apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. V. neigė rūkęs marihuaną ir teigė, jog vartojo tik kokainą. Tačiau teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo L. V. skyrimo, šis asmuo patvirtino, kad kraujyje rasta tų narkotinių medžiagų pėdsakų, kurias vartojo užvakar, t. y. rugsėjo 23 d. (4 t., b. l. 76).
11. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, nepaisant kategoriškos ir nuoseklios apelianto L. V. pozicijos, kad rasta narkotinė medžiaga – kokainas priklauso G. G., nuteistojo parodymai buvo nenuoseklūs, kiekvieną kartą apklausiamas L. V. tikslino savo parodymus, nurodydavo papildomas ar naujas aplinkybes, taip siekdamas savo parodymus priderinti prie liudytojo G. G. parodymų ir kitų bylos duomenų, todėl nuteistojo parodymais remiamasi tiek, kiek jei neprieštarauja kitiems, nekeliantiems abejonių, bylos duomenims.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo G. G. 2020 m. spalio 22 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti parodymai (1 t., b. l. 50-54). Šios apklausos metu G. G. patvirtino L. V. nurodytą aplinkybę, kad pas šį asmenį gyveno apie savaitę iki rugsėjo 24 d. atliktos kratos. Liudytojas parodė, kad vieną dieną planavo nusipirkti marihuanos („žolės“), bet L. V. pasiūlė pirkti stipresnės narkotinės medžiagos. Su pastaruoju kartu susidėjo po 80 Eur ir nusipirko kokaino, o narkotinės medžiagos pirkti važiavo L. V. automobiliu. Nusipirko tris lankstinukus, už vieną mokėjo 55 Eur. Kaip paaiškino šis liudytojas, grįžus pas L. V., įsigytą narkotinę medžiagą jis (G. G.) padėjo į spintelę, nes kokainas buvo jų abiejų ir jie abu ketino šią narkotinę medžiagą suvartoti. Pavartoję nuėjo miegoti. Kitos dienos (rugsėjo 24 d.) ryte išgirdo beldimą į duris bei L. V. brolio pasakymą, kad atėjo svečiai. Iš tokio pasakymo jis (G. G.) ir L. V. suprato, jog atvyko policijos pareigūnai. Abiem kilo mintis išmesti narkotinę medžiagą per langą. Šią medžiagą išmetė jis (G. G.), o tuo metu L. V. nuėjo atidaryti buto duris.
13. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnamečio liudytojo G. G. parodymai dėl atskirų įvykio aplinkybių iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, todėl apklausiant G. G. buvo perskaityti ir 2020 m. rugsėjo 24 d., iš karto po L. V. bute atliktos kratos, duoti parodymai (1 t., b. l. 44-45). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno iš karto po to, kai buvo rasta narkotinė medžiaga, liudytojas G. G. paaiškino, kad rugsėjo 23 d., apie 19 val., būnant pas L. V., nuteistasis paklausė, ar jis (G. G.) nori kokaino, tada iš spintelės paėmė užspaudžiamą permatomą maišelį, kuriame buvo trys folijos lankstinukai. Iš maišelio nuteistasis išėmė vieną lankstinuką ir dalį jame buvusių miltelių išbėrė ant stalo, padarė du „takelius“, kuriuos jie po vieną sutraukė per nosį. Be to šis liudytojas paaiškino, kad dieną prieš tai kartu rūkė „žolę“. L. V. pinigų už kokainą neprašė, pasiūlė ir pavaišino nemokamai. 2020 m. rugsėjo 24 d. ryte L. V., supratęs, kad atvyko policijos pareigūnai, nuėjo prie spintelės, ištraukė maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos lankstinukai, atidarė langą ir maišelį išmetė.
14. Liudytojas G. G. paaiškino, kad jo parodymai skiriasi, nes apklausiamas pirmą kartą buvo sutrikęs, be to vienas pareigūnas sakė, kad L. V. neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis kaltina jį (liudytoją), todėl davė melagingus parodymus, jog rastas kokainas yra L. V.. Liudytojo teigimu, supratęs, kad pasielgė neteisingai, jis buvo atėjęs į policijos komisariatą ir norėjo pakeisti parodymus, bet tyrėja jo apklausos nesurengė. Vertinant G. G. parodymų keitimo motyvus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo nurodytos aplinkybės keitėsi išimtinai nuteistojo L. V. naudai, t. y. G. G. pripažino, kad kratos metu rastą narkotinę medžiagą pirko kartu su nuteistuoju, kad pats išmetė maišelį, kuriame į atskirus lankstinukus buvo supakuotas kokainas, nors L. V. ir neneigia, kad būtent jis per langą išmetė maišelį. Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje yra duomenų apie galimą poveikį nepilnamečiui liudytojui. Šio liudytojo močiutė Ge. G. parodė, kad spalio mėnesį G. G. grįžo į namus sumuštas, praskelta lūpa, po savaitės buvo su kraujosruva po akimi, galimai spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje jos vaikaitis parbėgo į namus išsigandęs, sakė nieko neįleisti į vidų, prasitarė, kad yra skoloje, nes policija jį pagavo su narkotikais, už kuriuos iš G. G. reikalaujama pinigų. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad šios aplinkybės yra susijusios išimtinai su byloje nagrinėjama veika, kita vertus, G. G. nurodė, kad kitą dieną po pirmos apklausos (policijos komisariate) buvo susitikęs L. V. brolį A. V., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, mosikavo kumščiais, grasino sumušti. Be to, A. V. visiems pažįstamiems pasakojo, kad G. G. įskundė, apkalbėjo jo brolį L., todėl kiti asmenys vengia bendrauti su liudytoju. A. V. pripažino, kad po brolio L. V. sulaikymo buvo sutikęs G. G. ir klausė jo, kodėl brolis turi prisiimti atsakomybę už liudytoją. Pastebėtina ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu L. V. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad pasinaudodamas asmeniu, kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, jog galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, sumušė G. G. (4 t., b. l. 10-12), iš ko galima spręsti, kad šis liudytojas turėjo pakankamo pagrindo bijoti tiek nuteistojo, tiek ir šio asmens brolio A. V.. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad, net nesant duomenų, jog G. G. buvo sumuštas ir persekiojamas nuteistojo L. V. iniciatyva, akivaizdu, jog šiam liudytojui buvo daromas aktyvus spaudimas pakeisti parodymus, užmaskuotai reikalaujant prisiimti kaltę dėl kratos metu rasto kokaino, todėl liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų dalis dėl bendrai su L. V. pirkto kokaino, G. G. veiksmų išmetant maišelį su folijos lankstinukais per langą, vertinama kritiškai.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-77-648/2021).
16. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta ir taip, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.
17. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti liudytojo G. G. 2020 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklausė L. V., kad būtent skundo autorius vaišino G. G. kokainu ir kad L. V. kitos dienos ryte, prieš įleisdamas į butą policijos pareigūnus, išmetė per langą maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas G. G. būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį L. V. ir sąmoningai duotų šiam nepalankius parodymus. Priešingai, kaip jau buvo aptarta, bylos duomenys patvirtina, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas G. G. jam daryto poveikio pasėkoje pakeitė pirmos apklausos metu duotus parodymus. Be to, kiti byloje surinkti duomenys patvirtina būtent liudytojo G. G. pirmos jo apklausos, įvykusios iš karto po įvykio (kai šis liudytojas buvo apklaustas dar nesant jokio pašalinio poveikio, spaudimo, grasinimų, dar nespėjus sukurti ir pagrįsti netikrų versijų), metu nurodytas įvykio aplinkybes, o ne nuteistojo L. V. parodymus.
18. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad G. G. yra susijęs su narkotikų platinimu, kad L. V. ne kartą yra iš liudytojo pirkęs narkotinių medžiagų, todėl šis, norėdamas išvengti atsakomybės, neva apkalba nuteistąjį. Byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tariamą G. G. dalyvavimą narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų platinimo veikloje. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. buvo vykdomas šio liudytojo pokalbių telefonu pasiklausymas, bet jokios bylai reikšmingos informacijos nebuvo užfiksuota (2 t., b. l. 24). Po sulaikymo apžiūrėjus G. G. telefoną (2 t., b. l. 158) bylai reikšmingos informacijos taip pat nerasta (tai yra duomenų apie disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Po byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, 2020 m. lapkričio 16 d., Šeimos ir vaiko gerovės centre pas G. G. kelnių kišenėje buvo rastas baltos spalvos sulankstytas lapas su 1,558 g žalios ir rudos spalvos sauso dalinai susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kurio kurios ekstrakto sudėtyje yra nikotino ir kanapių kanabinoidų – delta-9-tetrahidrokanabinolio 0,122 g, taip pat rastas popierius, skirtas tabakui įvynioti, cigarečių filtrai (5 t., b. l. 38-44). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kaip tik patvirtina liudytojo G. G. parodymus, jog jis vartodavo (rūkydavo) kanapes, kurių parūkyti pasiūlė L. V. ir rugsėjo 23 d. vakare, bet L. V. pasiūlė pavartoti stipresnės narkotinės medžiagos – kokaino.
19. Priešingai, byloje surinkti duomenys paneigia nuteistojo L. V. ir jo brolio A. V. parodymus, jog jie nėra susiję su narkotinių medžiagų platinimu, kad tik kartais patys nusipirkdavo narkotinių medžiagų iš kitų asmenų asmeniniam vartojimui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi A. V. telefoninių pokalbių, byloje surašyti 2020 m. lapkričio 11 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir jame užfiksuotų pokalbių suvestinė (1 t., b. l. 161-166, 167-188) bei 2020 m. lapkričio 18 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir jame užfiksuotų pokalbių suvestinė (2 t., b. l. 1-4, 5-13). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio užfiksuota visa eilė telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo, kuriuose L. V. brolis A. V. kalbasi su nenustatytais asmenimis, pokalbių metu vartojamos frazės „baltas“, „sniegas“, „apvalūs“, „parūkyti“, nurodomi konkretūs kiekiai, kainos už vienetą, A. V. atsako, ar turi „balto“, „sniego“, jei neturi, kada gali turėti. Iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo turinio, kalbėjimo užuominomis, sutartinių žodžių vartojimo galima spręsti, jog A. V. disponuoja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, jas platina (2021 m. liepos 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal BK 261 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys į 2020 m. liepos 22 d. telefoninį pokalbį Nr. 965, kurio metu A. V. nurodė, kad ieškantis darbo visur siūlo per mažą atlyginimą, todėl geriau pardavinėti (pokalbio metu pasakyta frazė „mėtau“) narkotikus (t. 2, b. l. 8). Taip pat užfiksuota A. V. pokalbių su tuo metu įkalinimo įstaigoje buvusiu broliu L., kurių metu šis asmuo pasakojo L. V. apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkėjus iš Telšių, jų perkamus kiekius, A. V. klausė, ar L. V. negali paklausti pas savo draugą dėl įsigijimo kokio 20, kurį būtų galima perparduoti. Vėlesnių pokalbių metu A. V. nurodė, kiek iš paimto 20 vienetų kiekio perpardavė (2020 m. gegužės 10 d., 20:59:51 val., pokalbis Nr. 152; 2020 m. gegužės 18 d., 21:28:18 val. pokalbis Nr. 278; 2020 m. gegužės 18 d., 21:35:35 val., pokalbis Nr. 281; 2020 m. gegužės 27 d., 09:53:22 val., pokalbis Nr. 541; 2020 m. gegužės 27 d., 17:37:50 val., pokalbis Nr. 555; 2020 m. birželio 5 d., 20:46:48 val., pokalbis Nr. 761; 2020 m. birželio 17 d., 21:24:17 val., pokalbis Nr. 1313 (1 t., b. l. 169, 173-177, 182-184, 186-187)). Telefoninių pokalbių pasiklausymo metu užfiksuota, kaip grįžęs iš įkalinimo įstaigos L. V. atsiliepdavo A. V. telefonu ir bendraudavo su galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkėjais vietoje savo brolio, sutardavo dėl galimybės gauti „parūkyti“ (2020 m. rugpjūčio 2 d., 13:06:27 val., pokalbis Nr. 1392; 2020 m. rugpjūčio 6 d., 10:21:01 val., pokalbis Nr. 1487; 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00:15:06 val., pokalbis Nr. 2007, 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00:34:51 val., pokalbis Nr. 2013; 2020 m. rugpjūčio 29 d., 01:00:35 val., pokalbis Nr. 2023 (2 t., b. l. 9-10, 12-13)). 2020 m. rugsėjo 24 d. kratos metu iš L. V. paimtame mobiliojo ryšio telefone rastos rugsėjo 21-22 d. SMS žinutės, kuriose nenustatytas asmuo klausia L. V., ar šis neturi apvalių, siūlo susitikti „parūkyti“ (t. 2, b. l. 156). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. V. buvo tiesiogiai susijęs su galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, jų pirkti L. V. niekur nereikėjo važiuoti, todėl nagrinėjamu atveju teisingais pripažintini liudytojo G. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad pasiūlęs pavartoti kokaino, L. V. iš spintelės išsitraukė maišelį su folijos lankstinukais ir dalį šios narkotinės medžiagos sutraukė per nosį.
20. Be to, remiantis baudžiamosios bylos duomenis liudytojas G. G., augęs vaikų globos namuose, nedisponavo kaip nepilnamečiui pakankamai didelėmis pinigų sumomis. Šio liudytojo močiutė Ge. G., pas kurią lankydavosi G. G., parodė, kad jos vaikaitis kartais vis paprašydavo duoti pinigų, paskutinį kartą (iki rugsėjo 24 d. atliktos kratos) G. G. pinigų prašė rugsėjo 7-8 dienomis, kai liudytoja buvo išvykusi gydytis ir pinigų duoti negalėjo. Aiškindamas, iš kur galėjo gauti pinigų, kaip pats nurodė 80 Eur, kokainui įsigyti, G. G. teigė, kad lombarde buvo užstatęs telefoną už 75 Eur ir močiutės žiedą už 67 Eur. Tačiau iš liudytojos Ge. G. pateikto kvito matyti, kad žiedą lombarde G. G. užstatė dar 2020 m. rugsėjo 8 d. ir už jį gavo tik 57 Eur (t. 1, b. l. 89), kai pagal G. G. parodymus kokaino įsigijimui davė 80 Eur ir tai buvo rugsėjo 23 d. Taip pat byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių G. G. teiginius apie lombarde užstatytą telefoną. Taigi, liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai apie piniginių lėšų turėjimą ir galėjimą prisidėti 80 Eur prie kokaino pirkimo neatitinka kitų bylos duomenų.
21. Pirmosios instancijos teisme apklausti tyrėjai N. K. ir D. C. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. vyko atlikti kratą L. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kartu su jais vyko ir A. V.. Pabeldus į buto duris, nuteistojo brolis prisistatė ir pasakė, kad atvyko svečiai. Tuomet buvo delsiama atidaryti duris ir tik po kelių minučių buto duris atidarė L. V., o jame dar buvo ir G. G.. Tyrėjas N. K. nurodė, kad įėjus į butą, atkreipė dėmesį į iki galo pravertą langą, kad L. V. buvo sutrikęs, blaškėsi po kambarį. Tyrėja D. C. nurodė, jog tik įėjus į butą, G. G. atrodė kaip ką tik pabudęs, jis net nesuprato, kas vyksta. Tuo tarpu L. V. nuėjo iki atidaryto lango, klausė, ar gali parūkyti, matė, kad šis asmuo jaudinasi, jis rūkydamas vis žvilgčiojo į kiemą, todėl N. K. paprašė pareigūnų, kurie atvyko išsivežti paieškomą G. G., apžiūrėti teritoriją po L. V. buto langais. Tyrėjas N. K. parodė ir tai, kad policijos komisariate G. G. papasakojo, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos yra L. V., kad vakar (rugsėjo 23 d.) jas kartu vartojo, o išgirdus beldimą į duris, L. V. pašoko iš lovos, atidarė langą ir išmetė narkotines medžiagas. Įvertinus tyrėjų nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad tik L. V. galėjo suprasti savo brolio užuominą apie atėjusius svečius (policijos pareigūnus). Iš tyrėjų parodymų apie L. V. ir G. G. elgesį patekus į butą matyti, kad liudytojas buvo mieguistas, atrodė, jog nesuprato, kas vyksta, tuo tarpu L. V. elgėsi nerimastingai, akivaizdžiai jaudinosi, vis žvilgčiojo per langą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad būtent L. V. paėmė iš spintelės maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir išmetė per langą, kaip tai pirmosios apklausos metu nurodė G. G..
22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuoseklią ir logišką grandinę, o kartu ir L. V. kaltei konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais, būtent L. V. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kokainu, kuria pasiūlė pasivaišinti pas L. V. besisvečiavusiam G. G.. Nuteistasis L. V. neneigė, kad žinojo, kiek G. G. yra metų, nes vienu metu yra gyvenęs su pastaruoju vaikų globos namuose. Nuteistasis neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, bet sąmoningai taip elgėsi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, L. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui G. G. ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį.
23. Nors nuteistojo L. V. apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės, bet bylą nagrinėjant apeliacine tvarka baigiamųjų kalbų metu gynėja advokatė Elena Šajaukaitė prašė teismo paskirti L. V. švelnesnę bausmę. Tačiau įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 12 metų. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. V. nuteistas už baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, padarytą tiesiogine tyčia, nepaisant jauno amžiaus ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat anksčiau buvo teisiamas penkis kartus už dar būnant nepilnamečiu padarytas nusikalstamas veikas, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tik paleidus jį iš bausmės atlikimo vietos. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos sankcijos minimaliai ribai, kuri neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Taip pat byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės nei numatyta įstatyme skyrimui.
24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).
25. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. V. surašytą ir paduotą apeliacinį skundą. Kadangi gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajam nesusiradus gynėjo, siekiant užtikrinti gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus sprendimą, L. V. gynėja paskirta advokatė Elena Šajaukaitė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-7526 nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje nuteistajam suteikimo valstybė patyrė 76,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirminėje pažymoje buvo numatytas apytikslis teisiamojo posėdžio laikas, po teisiamojo posėdžio teismui pateikta 2021 m. spalio 29 d. patikslinta pažyma Nr. (12.32 Mr) PT-7592 pagal faktiškai trukusį bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, kurioje nurodyta, kad patirta išlaidų suma sudaro 82,44 Eur.
26. Nors L. V. šiuo metu yra suimtas ir bus pasiųstas atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, nepaisant paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistasis galės dirbti tiek bausmės atlikimo metu, tiek išėjęs iš įkalinimo įstaigos, be to, L. V. turi savo vardu registruoto turto, skundžiamu nuosprendžiu jam grąžinta pakankamai didelė pinigų suma. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai bei kad išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą išieškojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo L. V. išieškotinos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo L. V. valstybės naudai išieškoti 82,44 Eur dydžio išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.