Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. A AM-AAD-ANR_N-352-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės specialios teisės atėmimas (teisės medžioti) 4 m., konfiskavimas: konfiskuoti vaikingą briedžio patelę 1 vnt., šautuvo dėklą 1 vnt., graižtuvinį šautuvą 1 vnt., ginklo priedėlį 1 vnt. ir 12 vnt. šovinių, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 14 d. nuo 13:10 val. iki 19:00 val., 18.04 val. (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r., aplinkosauginio reido metu iš vykdomoje varyminėje medžioklėje antro varymo metu yra sumedžiota brandi briedžio patelė draudžiamu metu. Apie tai PPT ir Instituciją informavo MK „V.“ pirmininkė ir tos dienos medžioklės vadovė A. G. – D.. Ji informavo, kad antro varymo metu yra sumedžiota briedžio patelė, o gyvūną nušovęs asmuo yra žinomas, nes pats prisipažino klubo nariams tai padaręs. Į įvykio vietą atvyko Institucijos pareigūnai - vyriausiasis specialistas V. K., vyresnysis specialistas D. M. ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius M. L.. Nuvykus į įvykio vietą, iš liudytojų pasakojimų paaiškėjo, kad briedžio patelę sumedžiojo R. B.. Pats R. B. apie įvykį informavo medžioklės vadovę. Apie jo nušautą briedžio patelę iš jo pačio sužinojo dar trys medžioklėje dalyvavę medžiotojai: A. K., V. P. ir N. B.. R. B. teigė, kad gyvūną sumedžiojo „galimai“. Vėliau kaltę neigė, aiškino, kad šovęs į briedžio jauniklį, kuriuos tuo metu medžioti galima. Iš pateiktų paaiškinimų ir įvykio schemų matyti, kad R. B. paleisti pirmieji du šūviai yra briedžio patelės kritimo kryptimi. Šalia Veiviržo upės medžioklės klubo „A.“ esančiuose medžioklės plotuose medžiotojų klubas „A.“ tą dieną toje vietoje nemedžiojo, o būtent tuo metu medžiojo už 15 kilometrų. Briedžio patelė buvo perduota tyrimams Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Atliktas tyrimas parodė, kad pagal sužeidimo pobūdį, sužeistas gyvūnas toliau nubėgti negalėjo (pažeistas stuburas ir pagrindinės širdies kraujagyslės). Atstumas, kur medžiotojų linijoje grįžtantiems žvėrims sumedžioti stovėjo R. B. ir atstumas, kur krito sumedžiota briedžio patelė yra labai nedidelis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad A. K. stovėjimo linijos taške briedžio patelės kritimo vieta nesimatė ir buvo gana toli. Jo šūvio trajektorija buvo kita kryptimi. R. B. paaiškino, kad šovė į jauniklį, o briedžio patelės net nematė. Po varymo aukščiau minėtiems medžiotojams pripažino sumedžiojęs briedę. Vėliau, jau atvykus Institucijos pareigūnams tvirtino, kad briedės iš viso nematė. Savo vėlesniuose paaiškinimuose taip pat teigė briedės net nematęs, o šovęs į briedžio jauniklį. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateikto gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto (2024-12-17 Nr. 99) matyti, kad briedžio patelė buvo vaikinga, gyvūnas buvo brandus. Ekspertai kūne šovinio kulkos nerado, todėl balistinės ekspertizės atlikti nebuvo įmanoma.