Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-11 · Administracinė byla Nr. eI2-7288-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
eI2-7288-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00365-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7288-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00365-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)” dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 760274894 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui A. Ž. (A. Z.) leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ketino dirbti Lietuvos Respublikos bendrovėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs jo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas 2023 m. rugpjūčio 9 dieną. Pareiškėjas dirba Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. vasario 14 d. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p., ginčijamu sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, argumentuodamas, kad buvo patikrinti duomenys VSDFV informacinėje sistemoje ir paaiškėjo, jog jis negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti atlyginimo (atlyginimas svyravo nuo 928,67 iki 1 286,83 Eur), todėl Departamentas konstatavo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės.

2.2. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės yra neteisėtas, Sprendimo motyvai ir argumentai iš esmės yra itin formalūs, prieštarauja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktui, todėl turi būti panaikintas. Mano, kad Departamentas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neteisingu pagrindu (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu), kai teismų praktikoje pripažįstama, kad negavus pajamų Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas ne UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o 35 str. 1 d. 5 p. pagrindu (užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas iš anksto negalėjo numatyti, kad atsiras nemokamų atostogų poreikis (susirgs vaikai), todėl Departamentas neturėjo teisės naikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

2.3. Pažymi, kad Departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, t. y. duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės, nes Departamento atliktas aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, jis teikė melagingus ar klaidingus duomenis. Tarpininkavimo raštą per MIGRIS sistemą pildė ne pareiškėjas, o darbdavys, t. y. Bendrovė. Neaišku, kokiu būdu pareiškėjas galėjo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis Migracijos departamentui. Be to, Tarpininkavimo rašto forma yra konkreti, laukeliuose nėra galima plačiai aprašyti kokia darbo laiko norma bus taikoma, kaip keisiąs užsieniečio atlyginimas, t. y. pildant duomenis MIGRIS sistemoje prašoma nurodyti konkretų darbo užmokestį, nėra galima aprašyti lanksčių darbo sąlygų, nurodyti, kad darbuotojas dirbs pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pareiškėjo darbo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus atlyginimas eurais. Darbo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad pareiškėjas gaus minimalų valandinį atlyginimą, taikant koeficientą 1,65 proporcingai dirbtam darbo valandų skaičiui per mėnesį. Darbo sutarties 4.1 punkte nustatyta darbo laiko norma: darbo laikas – 25 darbo valandos per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

2.4. Akcentuoja, kad visi tolimųjų reisų vairuotojai Lietuvoje dirba panašiu principu. Reikalavimas nurodyti konkretų darbo užmokestį tarpininkavimo rašte atsirado tik dėl to, kad taip prašo užpildyti būtent Migracijos departamento specialistai ir ši taisyklė taikoma ne užsieniečiams, o darbdaviams, ketinantiems įdarbinti užsieniečius. Kai buvo pildomi dokumentai į Migraciją dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, buvo nurodytas atlyginimas, kuris pareiškėjui būtų mokamas, jeigu ji dirbtų 40 darbo valandų per savaitę, kas nebūtų laikoma viršvalandžiais. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, ne tik nepagrįstai konstatavo, kad „duomenys neatitinka tikrovės“, tačiau net neprašė pateikti darbo sutartį, pasiaiškinti dėl darbo laiko normos ir/ar darbdavio mokamo atlyginimo dydžio, todėl Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – duomenys neatitinka tikrovės – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tarpininkavimo rašte (pastaba: tarpininkavimo raštą Migris paskyroje pildo tik darbdavys, ne užsienietis) ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, jog UTPĮ 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbintas užsienietis privalo nepertraukiamai dirbti. UTPĮ V skirsnio nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių darbui Lietuvoje keliamus reikalavimus, taip pat neįtvirtina draudimo Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams naudotis teise į neapmokamas atostogas. Pareiškėjas gauna užtektinai pajamų, leidžiančių ne tik pragyventi Lietuvoje, bet ir padėti savo šeimai. Darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, SODRAI apie pareiškėjo įdarbinimą buvo pranešta laiku, buvo mokami ir visi reikalingi mokesčiai; taip pat pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, deklaravo Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą. Jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Priešingai, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sukelta neatitaisoma didelė žala tiek pareiškėjui, tiek Lietuvoje įsteigtai ir veikiančiai Bendrovei. Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą. Pareiškėjas gavo darbo užmokestį už darbą Bendrovėje, o už laikotarpį, kuomet pareiškėjas nedirbo ir buvo išvykęs nemokamų atostogų, darbo užmokestis pareiškėjui visai nepriklauso. Bet kokiu atveju, pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo mažesnis už MMA, t. y. Migracijos departamentas sprendime nurodė, kad pareiškėjo atlyginimas svyravo nuo 928,67 iki 1 286,83 Eur. Sprendimu grubiai pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės. Sprendimas priimtas pareiškėjui nepadarius jokių pažeidimų Lietuvoje, pareiškėjo teisių apribojimai visiškai neproporcingi siekiamam tikslui. Bendrovė suteikė pareiškėjui darbą Lietuvoje pagal pareiškėjo profesiją, nei pareiškėjas, nei Bendrovė neįvykdė jokių pažeidimų, neturėjo sąmoningo siekio padaryti žalos valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, t. y. pareiškėjas pats prašė nemokamų atostogų dėl asmeninių ir/ar šeimyninių priežasčių (sirgo pareiškėjo mažamečiai vaikai, reikėjo pagalbos šeimoje), dėl ko Bendrovė pagrįstai sumokėjo pareiškėjui mažesnį atlyginimą negu nurodė tarpininkavimo rašte, kurį teikė Migracijos departamentui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Bendrovėje. Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto pareiškėjui mokėti 1 386 Eur. Mėnesinį darbo užmokestį, o prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., 2023 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 9 d.

3.1. Pažymi, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – SODRA) esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjui nuo leidimo laikinai gyventi pakeitimo datos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) tik 2023 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytos ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotos mokėti mėnesinės darbo užmokesčio suma, o kitais mėnesiais pareiškėjo darbo pajamos buvo mažesnės – svyravo nuo 928,67 iki 1 286,83 Eur. Nei iš pareiškėjo, nei iš Bendrovės Departamentas negavo duomenų, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį pareiškėjui Bendrovėje tik vieną mėnesį buvo išmokėta prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigota mokėti mėnesinio darbo užmokesčio suma, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.2. Teigia, kad pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį pareiškėjui Bendrovėje tik vieną mėnesį buvo išmokėta prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigota mokėti mėnesinio darbo užmokesčio suma 1 386 Eur, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą turėjo atsižvelgti į pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį. Užsieniečio neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą Sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį. Įstatymo nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui išeiti neapmokamų atostogų, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti turimo leidimo laikinai gyventi, kai yra imperatyvūs pagrindai jo turimą leidimą laikinai gyventi panaikinti. Pasikeitus aplinkybėms lėmusioms pareiškėjo leidimo laikinai gyventi išdavimą (dėl pareiškėjui nemokamo 1 386 Eur mėnesinio atlyginimo) pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.

3.3. Akcentuoja, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas pagal imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais, ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, taip pat ginčijamo Sprendimo proporcingumą patvirtina tai, kad pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje jam numatytos pareigos. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrovė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 9 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nurodytas pragyvenimo lėšų Lietuvoje dydis – 1 386 Eur per mėn.

6.1. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime teigiama, kad asmuo Bendrovėje dirbo nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki dabar, tačiau nuo leidimo laikinai gyventi pakeitimo datos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki šiol jam tik 2023 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas užsieniečio prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytos ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotos mokėti mėnesinės darbo užmokesčio suma, o kitais mėnesiais asmens darbo pajamos buvo mažesnės – svyravo nuo 928,67 iki 1 286,83 Eur. Siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių asmeniui Bendrovėje buvo mokėtas mažesnis nei įsipareigotas mokėti darbo užmokestis, 2023 m. lapkričio 21 d. per MIGRIS komunikaciją asmeniui ir Bendrovei buvo išsiųsti pranešimai, prašant paaiškinti, kodėl mokamas per mažas atlyginimas. 2023 m. lapkričio 28 d. gautas Bendrovės atsakymas, kad asmuo kurį laiką būna neapmokamose atostogose dėl asmeninių priežasčių, todėl neišdirba viso darbo laiko (40 val./savaitę) ir negauna įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio.

6.2. Sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje gyvena ir dirba nuo (duomenys neskelbtini). Anksčiau Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) asmeniui buvo išdavusi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., kurios buvo išduotos darbo pagrindu, tarpininkaujant Bendrovei. Antroji viza 2020 m. spalio 13 d. buvo panaikinta Migracijos departamento sprendimu, nes užsieniečio darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo pirmą kartą Lietuvoje įsidarbino 2019 m. lapkričio 13 d. Bendrovėje. Šioje įmonėje jis dirbo nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki dabar. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje jis yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – informacijos apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Be to, pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, jam tik 1 mėnesį buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o kitais mėnesiais darbo užmokestis buvo mažesnis, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl keitimo laikinai gyventi ir nurodęs darbą Bendrovėje kaip atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą, jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes Bendrovėje dirba ne visą laiką.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

7.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

7.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

7.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

7.4. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

7.5. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

7.6. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

8. Pareiškėjo teigimu, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o ne Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8.1. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

8.2. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.

8.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo leidimą gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., taip pat byloje pateiktos darbo sutartys patvirtina, jog pareiškėjas dirbi Bendrovėje. Pareiškėjas pateiktame Departamentui 2023 m. gegužės 9 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog dirba Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatytas darbo užmokestis – 1 316 Eur per mėn. Pagal Bendrovės pateiktą Departamentui tarpininkavimo raštą matyti, jog pareiškėjui numatytas mokėti 1 316 Eur per mėn. darbo užmokestis. Iš Sodros duomenų matyti, jog pareiškėjui 2023 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas pareiškėjo pateiktame Departamentui prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas išmokėti atlyginimas.

8.4. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina (Sodros duomenys), jog pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo išmokėtas pateiktame prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Visais kitais laikotarpiais, pareiškėjas negavo numatyto darbo užmokesčio, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialiais Sodros duomenimis, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam buvo mokamas minėtas darbo užmokestis visu laikotarpiu, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Bendrovė pagrįstai sumokėjo pareiškėjui mažesnį atlyginimą negu nurodė tarpininkavimo rašte, kurį teikė Departamentui. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Įstatymo nuostatas, Departamentas šiuo atveju neturėjo pareigos taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes pareiškėjui tik 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte ir prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytas darbo užmokestis, o vėliau buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, todėl Departamentas neturėjo pareigos pripažinti, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje ir taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Įvertinus šias aplinkybes, kad pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo išmokėtas minėtas darbo užmokestis, todėl Departamentas tinkamai vertino, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, todėl šiuo aspektu pažeidimas nekonstatuotinas.

9. Pareiškėjo manymu, jis negalėjo iš anksto numatyti, kad atsiras nemokamų atostogų poreikis (susirgs vaikai), kad dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių susidarė laikotarpiai už kuriuos jis negavo darbo užmokesčio už darbą, nes tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, naudojosi įstatymo suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis, turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje, Departamentas neprašė pateikti paaiškinimus.

9.1. Byloje pateikti pareiškėjo prašymai Bendrovei patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis dažnai darbdaviui teikdavo prašymus dėl nemokamų atostogų, pareiškėjas buvo teikęs prašymą dėl kasmetinių atostogų. Iš Bendrovės 2023 m. lapkričio 28 d. paaiškinimo matyti, jog pareiškėjui buvo mokamas mažesnis atlyginimas nei nurodyta tarpininkavimo rašte 2021 m. spalio-gruodžio mėnesiais, 2022 metais bei 2023 m. sausio-spalio mėnesiais, nes jis turi mažamečių vaikų, dėl kurių grįžta namo ir kurį laiką būna neapmokamose atostogose. Įmonėje vairuotojams mokamas valandinis atlyginimas pagal išdirbtas valandas (8,48 Eur/val.), todėl neišdirbus pilno krūvio valandų (40 val./savaitę), nesusidaro atlyginimas, kurį įmonė yra įsipareigojusi mokėti.

9.2. Pareiškėjas turėjo teisę į neapmokamas atostogas, tačiau jis turi atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti ir turėti. Kadangi pareiškėjas dažnai imdavo neapmokamas atostogas, neišdirbdavo nustatytų valandų, todėl ir negaudavo darbo užmokesčio, kuris buvo nurodytas tarpininkavimo rašte ir pareiškėjo pateiktame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Taigi, galiojantys teisės aktų reikalavimai nedraudžia užsieniečiui, atsiradus nenumatytiems atvejams (kaip pareiškėjo skunde nurodomu atveju), kreiptis dėl nemokamų atostogų, tačiau pareiškėjas buvo įsipareigojęs gauti tarpininkavimo rašte ir savo teiktame prašyme numatytą gauti darbo užmokestį, o tokio darbo užmokesčio negavus, Departamentas turėjo teisę panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju Įstatymas nenustato Departamentui pareigos atsižvelgti į pareiškėjo nemokamų atostogų priežastis ir laikotarpį, kurį jis nebuvo darbe. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo darbe dėl šeiminių aplinkybių ir negavo nustatyto darbo užmokesčio, nereiškia, kad Departamentas turėjo taikyti išimtį ir nepanaikinti turimo leidimo laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnis nustato imperatyvius reikalavimus, kada leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas. Kaip minėta, pareiškėjui negavus nustatyto darbo užmokesčio, leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas, neatsižvelgiant į nemokamų atostogų priežastis ar jų trukmę.

9.3. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Departamentas neprašė pateikti paaiškinimus, teismas pažymi, jog Įstatymas nenumato pareigos Departamentui kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Departamentas vadovavosi oficialiais Sodros duomenimis, vertino laikotarpį, kurį pareiškėjas negavo tarpininkavimo rašte ir prašyme nurodyto darbo užmokesčio, bei nustatęs, jog pareiškėjui tik 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtas nustatytas atlyginimo dydis, turėjo pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog tarpininkavimo raštą pildė Bendrovė, todėl nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjas galėjo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis Departamentui, teismas pažymi, jog pareiškėjas teikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodęs, jog Bendrovė jam mokės 1 386 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Pats pareiškėjas buvo nurodęs, kokį darbo užmokestį jam mokės Bendrovė, o Bendrovė tarpininkavimo rašte buvo patvirtinusi pareiškėjui mokamą darbo užmokestį. Be to, jei pareiškėjas būtų išdirbęs visą nustatytą darbo laiką, atsižvelgus į Bendrovės pateiktą paaiškinimą, ji jam būtų mokėjusi nustatytą atlyginimą. Taigi, pats pareiškėjas neišdirbo nustatytų valandų skaičiaus, dėl ko jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė darbo užmokestį, kurį turėjo gauti iš Bendrovės, tačiau jo negavus, jis pateikė Departamentui duomenis, kurie neatitiko tikrovės.

11. Pareiškėjo manymu, ginčo Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

11.1. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

11.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

11.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tik 2023 m. gruodžio mėn. gavo tarpininkavimo rašte ir prašyme nurodytą darbo užmokestį, taip pat papildomai vertino, jog pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirba viso nustatyto laiko, vertino ryšius su Lietuvos Respublika, bei nustatė, kad jis su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. Anksčiau Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) asmeniui buvo išdavusi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., kurios buvo išduotos darbo pagrindu, tarpininkaujant Bendrovei. Antroji viza 2020 m. spalio 13 d. buvo panaikinta Migracijos departamento sprendimu, nes užsieniečio darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo pirmą kartą Lietuvoje įsidarbino 2019 m. lapkričio 13 d. Bendrovėje. Šioje įmonėje jis dirbo nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki dabar. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje jis yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – informacijos apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Todėl, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ginčo Sprendimu nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 760274894 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. (A. Z.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas