Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-11 · Administracinė byla Nr. eI-6570-811/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-11
Bylos Nr.
eI-6570-811/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05916-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Liudmila Zaborovska, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Evelina Davidavičiūtė
Kategorijos
  • 1.33pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6570-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05916-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.33; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Liudmilos Zaborovskos ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui G. V. (G. V.), pareiškėjo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri atstovauja ir atsakovę Lietuvos valstybę, atstovui Andriui Petkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Vaidai Lisauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. (G. V.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus teritorinio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA Skyrius) 2016-02-22 sprendimą „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E) (toliau – ir NMA Skyrius) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, pareiškėjo patirtą turtinę žalą – 5 130,27 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjas pradėjo veisti mišką 1,68 ha žemės plote, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015-06-26 įsakymu „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014­-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtinimo“ Nr. 3D-538 (toliau – ir Taisyklės), 8 p. nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla yra miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka) (8.1. p.). Vadovaudamasis Taisyklių 8 p. pareiškėjas 2015-07-10 pateikė NMA Skyriui Paramos paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ (toliau – ir Programos priemonė) (visas dokumentas toliau – ir Paraiška, Paramos paraiška). Nurodo, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta finansuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, priimtas netinkamai taikant teisės normas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokius skundo teiginius pareiškėjas grindžia tuo, kad:

1) Paraiška įvertinta pažeidžiant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo" 38 p. nustatytą Paraiškos vertinimo terminą. Paraiška buvo užregistruota 2015-07-15, o pradėta vertinti 2015-07-17, todėl ji turėjo būti įvertinta ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo jos užregistravimo dienos, t. y. iki 2015-10-15. Kadangi suėjus minėtam terminui pareiškėjas nebuvo informuotas apie Paraiškos vertinimo rezultatus, jis pagrįstai manė, kad Paraiška bus patenkinta ir, tikėdamasis gauti pinigines išmokas, 2015-10-29 pateikė atsakovui želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus bei želdinamų medžių įsigijimo dokumentus, tačiau NMA Skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 21 p., 2016-01-20 pateikė pareiškėjui prašymą dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir duomenų patikslinimo, o atsakymą dėl paramos nesuteikimo išsiuntė tik 2016 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau, nei pusei metų, nuo Paraiškos registravimo dienos. Be to, NMA Skyrius iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl įveisimo išmokos išmokėjimo, nors toks sprendimas turi būti priimamas per 120 dienų nuo visų dokumentų pateikimo;

2) Sprendimu nepagrįstai atsisakyta finansuoti pareiškėjo patirtas išlaidas tuo pagrindu, kad pareiškėjas išlaidas miškui įveisti patyrė iki Paraiškos pateikimo dienos. Taisyklių 21 p., nustatantis, kad parama neteikiama, jeigu miškas įveistas iki paraiškos pateikimo dienos, Paraiškai netaikomas, nes minėta Taisyklių redakcija buvo priimta tik 2016-01-07 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3D-3 (toliau – ir Taisyklių pakeitimas) ir įsigaliojo 2016-01-08. Paraiškos teikimo momentu (2015-07-10) galiojo kita Taisyklių 21 p. redakcija, kurioje buvo numatyta, kad parama neteikiama, jei miškas veisiamas ne Lietuvos teritorijoje, t. y. nebuvo numatyta sąlyga dėl miško įveisimo iki paraiškos pateikimo. Taisyklių VI skyriuje „Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai“ Paraiškos teikimo dieną nebuvo numatyta draudimų teikti paramą, jeigu miškas įveistas iki paraiškos pateikimo dienos. Taigi, Paraiškos pateikimo dieną Taisyklės nenumatė jokių apribojimų teikti paramą, susijusių su miško įveisimo data, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti suteikti pareiškėjui paramą remdamasis tuo, kad miškas įveistas iki Paraiškos pateikimo. Norminiams teisės aktams taikomas lex retro non agit principas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šio akto įsigaliojimo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. galioja tik paskelbti įstatymai. NMA Skyrius, 2016-01-20 raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-KV-0178060 pareikalaudamas, kad pareiškėjas Taisyklių 21 p. pagrindu pateiktų papildomus įrodymus apie miško įveisimo datą ir priimdamas Sprendimą pažeidė lex retro non agit principą, nes pareiškėjo atžvilgiu taikė teisės akto nuostatas, kurios buvo priimtos po Paraiškos pateikimo dienos ir Paraiškos pateikimo dieną negaliojo. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiškos pateikimo dieną Taisyklėse nebuvo numatyta, jog parama negali būti teikiama, jeigu miškas įveistas iki paraiškos pateikimo dienos, Paraiška atitiko paramai gauti keliamus reikalavimus ir turėjo būti patenkinta;

3) Sprendimas priimtas netinkamai taikant Taisyklių 27 p. nustatantį, kad pareiškėjai, kurių paramos paraiškos patvirtintos paramai gauti, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad pagal Taisyklių 27 p. miškas galėjo būti įveistas tik po Paraiškos pateikimo, nors minėta nuostata nustato tik galutinį miško įveisimo terminą ir nenurodo, kada miškas gali būti įveistas anksčiausiai, t. y. nedraudžia mišką įveisti iki paraiškos pateikimo dienos. Taisyklių 27 p. įpareigoja įveisti mišką per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paraiškos pateikimo dienos (šiuo atveju - iki 2016-11-11) ir nedraudžia pareiškėjams įveisti miško iki paraiškos pateikimo dienos. Miškas gali būti pradėtas veisti iki paraiškos pateikimo dienos, tačiau miško veisimo procesas paraiškos pateikimo dieną dar gali būti nesibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 27 p. (2015-07-10 galiojusi Taisyklių redakcija) nedraudė teikti paraiškas dėl paramos miškų veisimui, kai miškai įveisti iki paraiškos pateikimo dienos, minėta nuostata negalėjo būti teisiniu pagrindu Sprendimui priimti;

4) NMA Skyrius nepagrįstai susiaurino Administravimo taisyklių 3 p. taikymo sritį spręsdamas, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas dalį išlaidų patyrė iki Paraiškos pateikimo momento, jis praranda teisę gauti paramą už po Paraiškos pateikimo patirtas išlaidas. Aplinkybė, kad pareiškėjas dalį išlaidų patyrė iki Paraiškos pateikimo momento, neužkreta jam kelio gauti paramą pagal Taisyklių 8 p., numatantį, kad remiama veikla yra: (i) miško veisimas (vienkartinė išmoka), (ii) ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinimas, (iii) įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Sprendimu pareiškėjui atimta galimybė gauti paramą pagal Taisyklių 8.3 p., t. y. už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą, nors šios išlaidos neabejotinai bus patirtos po Paraiškos pateikimo dienos, todėl jos turi būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti išlaidomis. Administravimo taisyklėse paramos teikimas nėra siejamas su miško įveisimo faktu, o siejamas su projektui skirtų išlaidų patyrimo momentu, Paraiškos pateikimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje paramos teikimas taip pat nebuvo siejamas su miško įveisimu, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti mokėti paramą. Taigi, net darant prielaidą, kad 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjo patirtos išlaidos negali būti kompensuojamos, ši aplinkybė negalėjo užkirsti jam teisės gauti paramą už vėliau patirtas išlaidas miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui. Pareiškėjas turėjo teisę galutinai įveisti mišką iki 2016-11-01 (Taisyklių 27 p.), todėl po Paraiškos pateikimo pareiškėjo patirtos išlaidos miško veisimui turėtų būti kompensuojamos, nes atitiktų tiek Administravimo taisyklių, tiek Taisyklių reikalavimus;

5) Sprendimas priimtas atsakovui neatlikus Administravimo taisyklių 73 p. nurodytų veiksmų. Darant prielaidą, kad pareiškėjo miško įveisimo išlaidos (834,90 Eur) nėra tinkamos finansuoti taip, kaip numatyta Administravimo taisyklių 62, 63 ir 64.4 p., atsakovas turėjo vadovautis Administravimo taisyklių 73 p. ir priimti sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo, t. y. nustatęs, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis (4295,82 Eur) ir galimas didžiausias paramos dydis (5130,72 Eur) skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų (5130,72 Eur) ir prašomos paramos dydžių (5130,72 Eur), iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo turėjo informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų dydį (4295,82 Eur) ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su atsakovo nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama, ir tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų nesutikęs su atsakovo nustatyto dydžio parama, Paraiška galėjo būti atmesta, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko, nederino su pareiškėju tinkamo finansuoti išlaidų dydžio, o iš karto atmetė Paraišką, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises.

Dėl padarytos turtinės žalos paaiškino, kad dėl neteisėtų NMA Skyriaus veiksmų, pasireiškusių priimant Sprendimą, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes negaus išmokų už miško įveisimą, kuri būtų mokama kaip vienkartinė išmoka, ir jo priežiūrą, kuri būtų moka 12 metų po miško įveisimo. Patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų priėmęs neteisėto Sprendimo (pareiškėjas iš viso būtų gavęs 5130,27 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, praleido Paraiškos vertinimo terminus, nepriėmė sprendimo dėl išmokos už miško veisimą išmokėjimo po tai, kai pareiškėjas pateikė dokumentus; dėl Sprendimo ir kitų atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas neteko teisės gauti paramą už miško įveisimą (vienkartinė išmoka) ir miško priežiūrą (12 metų mokama išmoka); pareiškėjo negautų pajamų suma sudaro 5130,27 Eur), pareiškėjo patirta žala turi būti atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA ir NMA, atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Taisyklių 27 p. pareiškėjai, kurių paramos paraiškos patvirtintos gauti paramą, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Pareiškėjas, 2015-07-15 pateikdamas Paraišką, patvirtino žinantis, kad parama pagal Programos priemonę mokama tik atitikus Taisyklių 27 p. nustatytą tvarką, t. y. tik tada, kai pareiškėjai pateikia paraiškas NMA, yra patvirtinami paramos gavėjais ir per tris artimiausius miško želdinimo sezonus įveisia mišką. Pareiškėjas kartu su Paraiška pateikė miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurio lentelėje „Pasodinti sodmenys įveisiant, atkuriant ar atsodinant mišką“ nurodyta, kad projekte numatyti miškui įveisti sodmenys pasodinti 2015 m. balandžio mėnesį, o miško įveisimo faktą įrodo 2015-11-02 gauti miško įveisimą patvirtinantys dokumentai: 2015-04-09 PVM sąskaita faktūra NEM Nr. 01-09512 ir sodmenų gabenimo važtaraštis serija MDL Nr. 00762, išduotas 2015-04-09. Paraiškos vertinimo metu nustačius, kad miškas įveistas anksčiau, nei nustatyta Taisyklių 27 p. (įveistas ankstesnį sezoną, nei pateikta Paraiška, t. y. įveistas pavasario sezoną, nors turėjo būti įveisiamas per tris sezonus nuo Paraiškos pateikimo dienos), atsakovas 2016-01-20 paklausimu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ Nr. S-KV-0178060 (toliau – ir Paklausimas) informavo pareiškėją apie nustatytą neatitikimą bei paprašė patvirtinti miško įveisimo faktą arbą pateikti prašymą išregistruoti Paraišką. 2016-01-25 gautame atsakyme pareiškėjas patvirtino miško įveisimo faktą - 2015 m. balandžio mėnesį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes atsakovas Sprendimu pagrįstai informavo pareiškėją, kad jam nebus skiriama parama pagal Programos priemonę. Sprendime nenurodyta, kad jį priimant vadovautasi Taisyklių 21 p. nuostatomis ir jog būtent šio Taisyklių punkto reikalavimų pažeidimas lėmė paramos nemokėjimą pagal Programos priemonę. Priešingai, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 27 p. nuostatas, nes jis mišką įveisė anksčiau (2015 m. pavasario sezonu), nei pateikė Paraišką ir privalėjo įveisti mišką (rudens sezoną iki einamųjų (2015) metų lapkričio 1 d.). Taisyklių 27 p. nurodytas terminas miškui įveisti siejamas su dviem sąlygomis, t. y., pirma, pareiškėjas turi pateikti Paraišką pagal Priemonės programą ir, antra, paraiškos turi būti patvirtintos paramai pagal Programos priemonę gauti. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, žinojo, kad 2015 m. balandžio mėnesį buvo įveisęs mišką, todėl jis negalės tinkamai vykdyti Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, nurodytų Paraiškos VIII dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 13 p. ir Taisyklių 27 p.. Pagal Administravimo taisyklių 3 p. tinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo mokėjimo agentūrai dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paraiškos pateikimo dienos, bet ne anksčiau nei 2014 m. sausio 1 d., ir atitinkančios Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė 2015-07-15, išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 01-09512 patirtos iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. 2015-04-09, negali būti laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p.. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiškos pateikimo dieną miškas jau buvo įveistas ir rudens sezoną nebus veisiamas, vadovaujantis Taisyklių 27 p. ir Administravimo taisyklių 3 p. tinkamų finansuoti išlaidų už įveistą mišką nenustatyta. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai nesivadovavo Administravimo taisyklių 73 p. nuostatomis, nes visos pareiškėjo iki Paraiškos pateikimo patirtos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Pareiškėjas, atlikdamas miško įveisimo darbus ir patirdamas išlaidas anksčiau, nei pateikė Paraišką, turėjo prisiimti ir riziką, kad išlaidos, patirtos prieš Paraiškos pateikimą, nebus finansuojamos. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų NMA skyriaus veiksmų, pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimas priteisti 5 130,27 Eur turtinę žalą bei penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą. tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir tinkamai įvertino Paraišką. Pagal Taisyklių 16 p. pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA skyriaus paklausimo. Atsakovas Paklausimu kreipėsi į pareiškėją dėl dokumentų ir informacijos tikslinimo, nes vertinant Paraišką buvo nustatyti neatitikimai. 2016-01-22 raštu pareiškėjas atsakė į paklausimą ir pateikė patikslintus duomenis. Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjui parama neskiriama. Sprendime netaikomos Taisyklių 21 p. nuostatos, pakeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-01-07 įsakymu Nr. 3D-3 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nes pareiškėjas Paraišką pateikė 2015-07-15. Taisyklių 27 p. aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai, kurių paramos paraiškos patvirtintos paramai gauti, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, tačiau pareiškėjas iki Paraiškos pateikimo dienos jau buvo įveisęs mišką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mišką įveisė iki Paraiškos pateikimo dienos ir rudens sezoną miškas nebebus veisiamas, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p. išlaidos už miško įveisimą nėra tinkamos finansuoti. Vertindamas Paraišką atsakovas pagrįstai nesivadovavo Administravimo taisyklių 73 p. nuostatomis, nes pareiškėjo iki Paraiškos pateikimo dienos patirtos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Vadovaujantis CK 6.271 str. nuostatomis reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad apie paramos pagal 2014-2020 m. Programos priemonę mokėjimą sužinojo iš savo sūnaus, kuris, grįžęs iš mokyklos jam papasakojo apie susitikimą su į mokyklą atvykusiais NMA atstovais. Pažymėjo, kad prieš sodindamas mišką domėjosi teisiniu reglamentavimu, apsilankė seniūnijoje, skambino į NMA, tačiau jam nieko konkretaus nebuvo pasakyta ir buvo pasiūlyta palaukti. Pabrėžė, kad atsakovas, Sprendimu atsisakydamas išmokėti paramą už miško įveisimą, nepagrįstai pareiškėjui atėmė galimybę gauti paramą už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą, todėl šios išlaidos turi būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad NMA Skyrius yra priėmęs sprendimą dėl įveisimo išmokos išmokėjimo, t. y. šioje byloje ginčijamą Sprendimą. 2015-07-15 pateiktos Paraiškos vertinimo procedūra užtruko ir Sprendimas buvo priimtas praėjus Administravimo taisyklių 38 p. nustatytam 3 mėn. Paraiškos vertinimo terminui dėl didelio darbo krūvio ir dėl naujo laikotarpio sudėtingumo. Taisyklės negalioja atgal, todėl pareiškėjas, laisva valia įveisdamas mišką tuo metu, kai dar nebuvo priimtas paramos pagal Programos priemonę išmokėjimą reglamentuojantis teisės aktas (Taisyklės), negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jam už atliktus darbus (miško įveisimą) bus išmokėta parama. Paaiškino, kad nuo 2014-01-01 iki Taisyklių patvirtinimo momento (2015-06-26) miško įveisimą pagal 2014-2020 m. Programos priemonę reglamentavo išmokų pagal 2007-2013 m. Programos priemonę taisyklės, nes parama pagal analogišką priemonę mokama nuo 2004 m.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad miško įveisimo momentu galiojo paramos pagal 2017-2013 m. programos priemonę mokėjimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas NMA 2015-07-15 pateikė paraišką Nr. 21MV-KV-15-1- 06266-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. 2015-10-29 pareiškėjas pateikė NMA želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus bei želdinamų medžių įsigijimo dokumentus.

NMA Skyrius 2016-01-20 raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ Nr. S-KV-0178060 informavo pareiškėją apie vertinant Paraišką nustatytą neatitikimą bei paprašė patvirtinti miško įveisimo faktą arbą pateikti prašymą išregistruoti Paraišką. NMA Skyriuje 2016-01-25 gautas pareiškėjo atsakymas (reg. Nr. GDV-165), kuriame pareiškėjas, be kita ko, patvirtino miško įveisimo faktą 2015 m. balandžio mėnesį.

NMA Skyrius, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 3 p. ir Taisyklių 27 p., 2016-02-22 sprendimu „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E)) nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal Paraišką. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad Paraiška Agentūrai pateikta 2015-07-15, o išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 01-09512 patirtos iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. 2015-04-09, todėl jos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p. Pagal Taisyklių 8.1 p., mokama vienkartinė nustatyto dydžio išmoka, teikiama už įveistą mišką, ir kasmetinė nustatyto dydžio įveisto miško bei savaime apaugusio mišku ploto priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, kuri mokama 12 metų po miško įveisimo. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiškos pateikimo dieną miškas jau buvo įveistas ir rudens sezoną nebus veisiamas, išlaidos už miško įveisimą nėra tinkamos finansuoti, vadovaujantis Taisyklių 27 p., be to, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p., ir tinkamų finansuoti išlaidų už įveistą mišką nenustatyta, nes nurodytos išlaidos buvo patirtos iki Paraiškos pateikimo.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti paramą pagal Paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Taisyklių 21, 27 p., Administravimo taisyklių 3 p. nuostatas ir praleidus Administravimo taisyklių 38 p. nustatytą tokio sprendimo priėmimo terminą.

Dėl materialinių teisės normų taikymo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, patvirtintos 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu C(2015)842, nuostatas ir siekdamas, kad būtų efektyviai panaudotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšos, 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisykles. Vadovaujantis Taisyklių (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2015-06-30 iki 2016-01-08) 3.11 p. Paramos paraiška yra šių Taisyklių 1 priede nustatytos formos dokumentas arba, jei paraiška teikiama per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą, elektroninės formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti NMA pareiškėjas, siekiantis gauti miško įveisimo išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtra ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Pagal Taisyklių 3.12 p. Tiesioginių išmokų paraiška yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintose Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) nustatytos formos dokumentas, kurį seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centro adresą arba elektroniniu būdu turi užpildyti pareiškėjas, siekiantis gauti įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtra ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taisyklių 3.7 p. nustatyta, kad miško veisimas yra miško želdinimas, t. y. miško įveisimas sodinant miško medžių ir krūmų sodmenis (Taisyklių 3.8 p.) ir (arba) žėlimas, t. y. miško įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones (Taisyklių 3.10 p.) sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo. Taisyklių 3.9 p. nustatyta, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas (toliau – projektas) yra atsakingos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros ir apsaugos priemonės. Pagal Taisyklių 3.14 p. veisiamo miško plotas – projekte nurodytas plotas, kurį sudaro suprojektuoti miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ir (arba) žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas sąlygas), neapželdintinos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neapželdintos juostos, suprojektuotos šalia kitų žemės ūkio paskirties žemės savininkų sklypų, besiribojančių su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais.

Tinkamumo gauti paramą pagal Paramos paraišką sąlygos ir reikalavimai nustatyti Taisyklių VI skyriuje, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal Paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų) (Taisyklių 16 p. ). Taisyklių 17 p. nustatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šiame Taisyklių punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, ir surenka IX skyriuje nurodytą privalomą mažiausią paramos paraiškų atrankos balų skaičių. Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai išvardinti Taisyklių 17.1-17.16 p., t. y.: 1) paraišką teikia subjektas, įvardytas galimu pareiškėju šių Taisyklių V skyriuje (yra ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus fizinis asmuo, kuriam želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise (Taisyklių 9 p.); 2) su paramos paraiška pateiktas projektas prisideda prie šių Taisyklių III skyriuje nurodytų prioritetų, tikslinių sričių ir kompleksinių tikslų įgyvendinimo (aplinkos išsaugojimas ir tvari miškų ūkio plėtra; klimato kaitos švelninimas (Taisyklių 7.1-7.2 p.); 3) paramos paraiškoje numatytos išlaidos yra susijusios su priemonės veiklos srities remiama veikla, nurodyta šių Taisyklių IV skyriuje (miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka); įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga įveisto miško plotui, kuriame miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę; įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka) (Taisyklių 8.1-8.3 p.); 4) pareiškėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms kompensuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuotos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų; 5) pareiškėjas savo vardu kaip valdos valdytojas yra įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre; 6) pareiškėjas neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui (atitiktis šiam kriterijui tikrinama paramos paraiškos vertinimo metu); 7) kai miškas veisiamas ne miško ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus turi būti gavęs leidimą įveisti mišką ne miško žemėje <...>; 8) vientiso veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha <…>; 9) kai žemė, už kurią prašoma paramos, valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paramos paraišką įveisti mišką, turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje; 10) pareiškėjas turi turėti parengtą projektą kartu su visais jo priedais, kuris: atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimus; patvirtintas VĮ miškų urėdijos, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką, miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno; suprojektuotas taip, kad jo želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių; suprojektuotas taip, kad jo želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne daugiau kaip 60 proc. ąžuolų ir (arba) 40 proc. liepų; parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai; parengtas vienai miško želdinių rūšinei sudėčiai; 11) sodinamos tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšys (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nustatyti, plantacinius želdinius), kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais – pareiškėjas/paramos gavėjas privalo turėti želdinamų medžių rūšių, nurodytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, 1 priede, Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą. Taip pat privaloma turėti visų želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą); 12) duomenys paramos paraiškoje turi atitikti projekto duomenis; 13) veisiamo miško plotas turi būti pamatuotas, o lūžio kampai pagal projekto brėžinį pažymėti stulpeliais ar aiškiai matomais ženklais; 14) parama teikiama veisiant medžių rūšis, nurodytas Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 10 priedo 1 lentelėje; 15) veisiant mišką Natura 2000 teritorijose pareiškėjas privalo pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje; 16) Priemonės veiklos sričiai netaikoma Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Atvejai, kuriems esant parama neteikiama, reglamentuojami Taisyklių 18-26 p., kuriuose nustatyta, kad parama neteikiama, kai: paramos gavėjas, norėdamas gauti paramą, pateikė melagingos informacijos arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos (18 p.); pareiškėjas / paramos gavėjas ar jo sutuoktinis yra paramos gavėjas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ arba pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ (19 p.); pareiškėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas (20 p.); miškas veisiamas ne Lietuvos teritorijoje (21 p.); atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą arba VMT duomenų bazę kaip miškas arba žemė apauganti mišku (22 p.); projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto (23 p.); miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą pagal Miškų įstatymo 11 str. (24 p.); sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 8 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti (25 p.).

Pagal Taisyklių 49 ir 52 p. Paramos paraiškų atrankos vertinimas ir Paramos paraiškų atrankos pirmumo eilės sudarymas atliekamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatyta tvarka. Sprendimas dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo priimamas per 120 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai paramos gavėjas NMA pateikia želdinamų medžių rūšių sodmenų Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir įsigijimo dokumentus. Į 120 kalendorinių dienų terminą neįsiskaičiuojamas paklausimų paramos gavėjui išsiuntimo ir atsakymo gavimo, patikrų vietoje atlikimo laikotarpis (57 p.). Taisyklių 27 p. nustatyta, kad pareiškėjai, kurių Paramos paraiškos patvirtintos paramai gauti, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d., NMA pristato želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ((jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą) (Taisyklių 28 p.).

Vadovaujantis Taisyklių 29 p. paramos gavėjai visą įsipareigojimų laikotarpį įsipareigoja vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą projektą ir kitas miškų ūkio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas nuostatas. Taisyklių 3.3 p. sąvoka įsipareigojimų laikotarpis apibrėžta nustatant, kad tai yra paramos gavėjo prisiimti įsipareigojimai prižiūrėti, apsaugoti ir ugdyti įveistą mišką 12 miško augimo metų po miško įveisimo arba Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, kai nereikalingas papildomas želdinimas. Taisyklių 31 p. nustatyta, kad pareiškėjas/paramos gavėjas, po miško įveisimo artimiausiu Tiesioginių išmokų paraiškų teikimo metu, pagal žemės ūkio valdos centro adresą, seniūnijoje ar prisijungęs prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos, o vėliau kasmet, kol teiktina įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, Tiesioginių išmokų paraiškoje privalo nurodyti, kad dalyvauja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės veiklos sritį ir pateikia žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisiamo miško sklypų ribomis. Kasmet miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama už įveistą mišku plotą, dėl kurio yra pateikta Paramos paraiška, ir kasmet visą įsipareigojimų laikotarpį šis plotas yra deklaruotas Tiesioginių išmokų paraiškoje, tačiau parama mokama už miško plotą, ne didesnį nei: nurodytas Paramos paraiškoje; nustatytas patikros vietoje metu; ankstesniais metais (kurie skaičiuojami nuo miško įveisimo metų) Tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruotas plotas; tais metais, už kuriuos mokama parama, Tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruotas plotas (60.1-60.4 p.). Už einamuosius metus sprendimas dėl miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų išmokėjimo priimamas vadovaujantis Tiesioginių išmokų taisyklių nustatyta tvarka (apskaičiuojant sprendimo priėmimo terminą, paklausimų paramos gavėjui išsiuntimo ir atsakymo gavimo, patikrų vietoje atlikimo laikotarpis neįsiskaičiuojamas) (61 p.).

Tiesioginių išmokų taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 redakcija, aktuali nuo 2015-07-01 iki 2015-07-23) 3, 4.20 p. nustatyta, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška yra elektroniniu būdu užpildytas taisyklių 1 priede nustatytos formos dokumentas, kuriuo prašoma einamaisiais metais skirti <…> paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 ir 2014–2020 metų programos priemones (toliau – KPP priemonės) (tarp jų – ir paramą už KPP „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“). Minėtų taisyklių 61 p. nustatyta, kad paraiškų teikimo pradžios data nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia laisvos formos dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis, deklaruojamų plotų kadastro žemėlapius ir kt. (Tiesioginių išmokų taisyklių 62.1.1, 62.1.2 p.).

Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, parama pagal Programos priemonę teikiama tokia tvarka: 1) Taisyklių 9-15 p. reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo (galimas pareiškėjas paramai pagal Programos priemonę gauti), siekdamas gauti vienkartinę miško įveisimo išmoką pagal Programos priemonę, Taisyklių 39-48 p. nustatyta tvarka pateikia NMA Paramos paraišką; 2) NMA įvertina pareiškėjo tinkamumą gauti paramą pagal Paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis (Taisyklių 16, 17 p.) ir Administravimo taisyklių nustatyta tvarka atlieka Paramos paraiškos atrankos vertinimą (Taisyklių 49 p.). Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu: 1.1 atitinka Taisyklių 17.1-17.16 p. nurodytas tinkamumo gauti paramą sąlygas, t. y. Paramos paraišką pateikęs asmuo yra subjektas, Taisyklėse įvardytas galimu pareiškėju; su Paramos paraiška pateiktas miško želdinimo ir žėlimo projektas prisideda prie Taisyklių III skyriuje nurodytų prioritetų, tikslinių sričių ir kompleksinių tikslų įgyvendinimo; Paramos paraiškoje numatytos išlaidos yra susijusios su priemonės veiklos srities remiama veikla, nurodyta Taisyklių IV skyriuje ir kt.) ir 1.2 surenka Taisyklių IX skyriuje nurodytą privalomą mažiausią Paramos paraiškos atrankos balų skaičių (privalomas mažiausias Paramos paraiškos atrankos balų skaičius – 30 balų (Taisyklių 51 p.). Nepatenkinęs minėtų reikalavimų pareiškėjas nėra laikomas tinkamu paramai gauti ir Paramos paraiška atmetama (Taisyklių 17 p., 51 p.). Paramos paraiška taip pat atmetama Taisyklių 18-25 p. nustatytais atvejais; 3) teigiamo Administravimo taisyklių nustatyta tvarka atlikto Paramos paraiškos atrankos įvertinimo atveju (Paramos paraiška patvirtinta paramai gauti) paramos gavėjas per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos žemės sklype, kuriame įveisiamam miškui pagal Paramos paraišką paskirta parama, įveisia mišką ir per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo NMA pristato želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus bei želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (Taisyklių 27 p.); 4) NMA sprendimą dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo priima per 120 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai paramos gavėjas NMA pateikia želdinamų medžių rūšių sodmenų Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir įsigijimo dokumentus (Taisyklių 57 p.); 5) po miško įveisimo, paramos pagal Paramos paraišką gavėjas, siekdamas gauti įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoką pagal Programos priemonę, įsipareigojimų laikotarpiu (12 m. laikotarpis) kasmet teikia NMA Tiesioginių išmokų paraiškas (Taisyklių 3.3, 3.12, 29, 31 p.). Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka už einamuosius metus paramos gavėjui mokama už įveistą miškų plotą, dėl kurio yra pateikta Paramos paraiška (Taisyklių 60, 61 p.).

Sisteminė Taisyklių nuostatų (3.9 p., nuostatos, numatančios, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas yra atsakingos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros ir apsaugos priemonės; 3.14 p. nuostatos, numatančios, kad veisiamo miško plotas yra miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytas plotas, kurį sudaro suprojektuoti miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ir (arba) žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas sąlygas), neapželdintinos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neapželdintos juostos, suprojektuotos šalia kitų žemės ūkio paskirties žemės savininkų sklypų, besiribojančių su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais; 7.1 p. nuostatos, nustatančios, kad vienas iš Programos priemonės veiklos srities kompleksinių tikslų yra tvari miškų ūkio plėtra; 9 p. nuostatos, numatančios, kad pareiškėjais paramai pagal Programos priemonę gauti gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise; 27 p. nuostatos, nustatančios paramos gavėjui pareigą per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos įveisti mišką ir kt.) analizė, taip pat Taisyklių priede pateikiamos Paramos paraiškos formos turinys, nustatantis, kad kartu su minėtu dokumentu turi būti pateikiamas leidimas įveisti mišką ir žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas žemės sklypas ar jo dalis, kurioje leidžiama veisti mišką, taip pat miško želdinimo ir žėlimo projektas, kuriame planuojama veisti mišką, leidžia daryti išvadą, kad Paramos paraiška gali būti teikiama tik prieš miško įveisimą. Pažymėtina, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad miškas, kurio įveisimui teikiama Programos priemonės parama, bus įveistas laikantis teisės aktų (aplinkosauginių, priešgaisrinių, saugomų teritorijų ir kt.) reikalavimų. Priešingu atveju kiltų miško įveisimo teisėtumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti Taisyklių 8.1 p. nustatytą vienkartinę kompensacinę išmoką miško įveisimui, 2015-07-15 pateikė NMA paraišką Nr. 21MV-KV-15-1-06266-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos paraiškos II skyriuje „Paramos paraiškos atrankos kriterijai“ nurodyta, kad miškas veisiamas pareiškėjui (arba (ir) bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje; miškas veisiamas plote, kurio daugiau, nei 50 proc. ploto priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3 D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“; visi su Paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc. ir kt. Paramos paraiškos III skyriaus „Papildoma informacija apie pareiškėją“ skiltyje „Informacija apie projektą“, pareiškėjas, pateikdamas trumpą informaciją apie planuojamą įgyvendinti projektą (kaip projektas atitinka Taisyklių III skyriuje nurodytus prioritetus, tikslines sritis ir prisideda prie kompleksinių tikslų įgyvendinimo), nurodė, kad: „projektas nederlinga (žemės ūkio naudmenų našumo balas 29,1), vietomis laikinai užmirkstanti su stačiais šlaitais (žemės ūkiui netinkama žemė naudojama kaip apsauginės juostos) žemę efektyviau naudoja ir taip prisideda prie šios tikslinės srities įgyvendinimo - anglies dvideginio absorbavimas ir jo emisijos žemės ūkyje ir miškininkystėje mažinimas. Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai: aplinkos išsaugojimas ir tvari miškų ūkio plėtra; klimato kaitos švelninimas. Želdinimo ir žėlimo projektas suprojektuotas taip, kad beržai ir pušys sudaro daugiau kaip 80 %.“ Paramos paraiškos IV skyriuje „Informacija apie plotą, kuriame planuojama veisti mišką“ nurodyta, kad miškas veisiamas adresu (duomenys neskelbtini), 1,68 ha ploto (iš kurio - 1,30 ha plote yra želdinamas miškas) žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) miškas veisiamas ne saugomoje ir ne Natura 2000 teritorijoje; veisiamo miško funkcinė paskirtis – ūkinė; medžių rūšys, kurių koeficientas miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytoje miško želdinių ir (arba) žėlinių rūšinės sudėties formulėje yra 1 arba daugiau yra: beržas k. (sodinamų sodmenų skaičius vnt. želdinamame plote – 2400), pušis p. (1000) ir liepa m. (800). Paramos paraiškos VII skyriuje „Nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantis klausimynas pagal Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013“ nurodyta, kad: ūkio subjekto veikla, numatyta projekte, yra ne pelno ir (arba) susijusi su viešosios infrastruktūros sutvarkymu ir (arba) sukūrimu, amatų centrų plėtra ir kūrimu; projekto įgyvendinimo metu nebus vykdoma veikla, kurios metu bus suteiktos paslaugos ūkio subjektams nemokamai arba mažesne negu rinkos kaina; pareiškėjas vykdo / planuoja vykdyti ūkinę - komercinę veiklą pagal Nr. 0143711 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2014-02-07 išduotą Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, veiklos pobūdis - miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla ir kt. Paramos paraiškos V skyriuje „Pateikiami dokumentai“ nurodyta, kad kartu su Paramos paraiška pateikiami tokie privalomi pateikti dokumentai: pareiškėjo / pareiškėjo įgalioto asmens (kai paraišką teikia pareiškėjo įgaliotas asmuo) tapatybės patvirtinimo dokumentas ir jo kopija; Leidimas įveisti mišką, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus (prie leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype turi būti pateikiamas žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas žemės sklypas ar jo dalis, kurioje leidžiama veisti mišką); Miško želdinimo ir žėlimo projektas, patvirtintas VĮ miškų urėdijos, kurios veiklos teritorijoje yra plotas, kuriame planuojama veisti mišką, miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno, kartu su visais jo priedais (erdviniai vektoriniai duomenys pateikiami elektroninėje laikmenoje); taip pat pateikiami papildomi dokumentai: bendraturčių sutikimas (įgaliojimas), patvirtintas notaro (pateikiamas, jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise); jei pareiškėjas priklauso miško savininkų asociacijai ar miško savininkų kooperatyvui, pateikiami įrodymo dokumentai; kiti dokumentai (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas).

Pareiškėjo kartu Paramos paraiška pateiktų dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2014-02-27 Leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. 45L-16, Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) planas, G. V. 2014-06-12 parengtas ir vyriausiosios miškininkės D. K. 2014-07-04 patvirtintas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2014-05-19 Gretimų sklypų savininkų sutikimai įveisti mišką žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės I. V. 2015-07-02 sutikimas įveisti mišką bendros nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir kt.) turinys patvirtina, kad žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkams - pareiškėjui G. V. ir I. V. - 2014-02-27 suteikta teisė įveisti mišką 1,58 ha ploto ne miško žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2014-07-04 patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą miško įveisimo darbai buvo pradėti vykdyti 2015-04-10 (pasodinta 1200 vnt. pušų, 2800 beržų ir 1000 liepų).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015-1-02 pateikė NMA želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos, gautos iš sėklų šaltinių ir medynų, kilmės sertifikatus, 2015-04-09 Sodmenų gabenimo važtaraštį Serija MDL Nr. 00762 ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (2015-04-09 PVM sąskaitą – faktūrą Serija NEM Nr. 01-09512). 2016-01-20 NMA raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ Nr. S-KV-0178060 paprašė pareiškėjo patvirtinti miško įveisimo faktą arba pateikti prašymą išregistruoti Paramos paraišką. Tokį prašymą NMA grindė Taisyklių 21 p. nustatančio, kad parama neteikiama, jei miškas jau buvo įveistas iki Paramos paraiškos pateikimo, nuostatomis ir vertinant Paramos paraišką nustatyta faktine aplinkybe, kad miškas, kurio įveisimui pateikta Paramos paraiška, buvo įveistas 2015 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas 2016-01-22 raštu pateikė NMA Apsaugos priemonių įsigijimo PVM sąskaitą – faktūrą ir nurodė, kad Taisyklių 21 p. nuostata, nustatanti, kad parama neteikiama, jeigu miškas įveistas iki Paramos paraiškos pateikimo dienos, pareiškėjo pateiktai Paramos paraiškai netaikoma, nes ši nuostata įsigaliojo tik 2016-01-07.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad miškas, už kurio įveisimą pareiškėjas, 2015-07-15 pateikdamas Paramos paraišką, siekė gauti paramą pagal Programos priemonę, įveistas 2015 m. balandžio mėnesį, t. y. prieš Paramos paraiškos pateikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas Paramos paraiškos VIII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ patvirtino, kad jis yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis ir išreiškė sutikimą, kad tinkamumas gauti paramą būtų vertinamas pagal jo pateiktus, atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis ir viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pareiškėjas nurodė žinantis, kad patvirtintas paramos gavėju privalo įveisti mišką per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos ir įsipareigojo, veisdamas mišką, prižiūrėdamas ir saugodamas jį, laikytis miškų įveisimo, priežiūros, apsaugos ir ugdymo reikalavimų, taip pat įsipareigojo vykdyti projektą iki jo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pabaigos ir nurodė žinantis, kad miškui įveisti gali naudoti tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) miško dauginamąją medžiagą, o įveisęs mišką per 10 darbo dienų, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d., turi pateikti želdinamų medžių rūšių pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus arba krovinio važtaraštį ar perdavimo-priėmimo aktą bei įsipareigojo artimiausiu Tiesioginių išmokų paraiškų teikimo metu, būdamas patvirtintas paramos gavėju ir gaudamas miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokas, Tiesioginių išmokų paraiškoje kasmet iki to laiko, kol teiktina įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, deklaruoti įveisto miško plotą; taip pat įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, be NMA sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį ir kt.

Minėta, kad vadovaujantis Taisyklių 49 p. nuostatomis, Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2015-06-09 iki 2015-10-30) 3 p. nustatyta, kad administracinis patikrinimas yra NMA atliekamas tikrinimas, kuriuo siekiama patikrinti pareiškėjo ir (arba) paramos gavėjo pateiktų duomenų teisingumą ir pareiškėjo ir (arba) paramos gavėjo ir (arba) projekto išlaidų tinkamumą paramai gauti; tinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo NMA dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paraiškos pateikimo dienos, bet ne anksčiau nei 2014 m. sausio 1 d., ir atitinkančios ES bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Administravimo taisyklių 10.7 p. nustatyta, kad NMA atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą <...>, ir, vadovaudamasi Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas vadovaujančiajai institucijai; priėmusi sprendimą dėl projektų atrankos <…>, apie šį sprendimą informuoja pareiškėjus <…> (10.8 p.); informuoja galimus pareiškėjus <…> apie paramos paraiškų priėmimo terminus, paramos paraiškų <…> vertinimą, jų administravimą, paramos paraiškų atitiktį paramos administravimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams, paramos gavėjų įsipareigojimus, jų vykdymą, patikrinimus ir kitus paramos administravimo klausimus (10.25 p.). Bendrąsias žemės ūkio politikos finansavimo gaires nustato 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005), kurio Įžanginėje dalyje ir 4 str. nustatyta, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) skirtas finansuoti kaimo plėtros programas; EŽŪFKP finansuoja, taikant valstybių narių ir Bendrijos pasidalijamąjį valdymą, Bendrijos finansinę paramą kaimo plėtros programoms, įgyvendinamoms pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 str. 1 d. mokėjimo agentūros yra valstybių narių tarnybos arba įstaigos, kurios atsižvelgiant į jų atliekamus mokėjimus, taip pat informacijos perdavimą ir saugojimą pakankamai garantuoja, kad: a) prieš suteikiant leidimą apmokėti būtų patikrinama prašymų ir pagal kaimo plėtros sistemą – pagalbos skyrimo procedūrų tinkamumas, kaip ir jų atitikimas Bendrijos taisyklėms; b) atlikti mokėjimai yra teisingai ir išsamiai užregistruoti sąskaitose; c) atlikti pagal Bendrijos teisės aktus nustatyti patikrinimai; d) reikiami dokumentai pateikiami per Bendrijos taisyklėse nustatytą laiką ir nustatyta forma; e) dokumentai, įskaitant elektroninius dokumentus pagal Bendrijos taisyklėse pateiktą apibrėžimą, prieinami ir saugomi taip, kad būtų užtikrintas jų išsamumas, galiojimas ir įskaitomumas. Valstybės narės tarnybas arba įstaigas, kurios atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, akredituoja kaip mokėjimo agentūras (Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 str. 2 d.). 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013), nustato bendrąsias taisykles, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis (Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 1 str. 1 d.). Minėto reglamento 60 str. 2 d. nustatyta, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti iš EŽŪFKP įnašo tik tuo atveju, jei jos susijusios su veiksmais, kuriuos pagal 49 straipsnyje nurodytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos vadovaujančioji institucija arba kurie atrinkti jos atsakomybe. Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai valdžios institucijai, išskyrus bendrąsias išlaidas, apibrėžtas 45 straipsnio 2 dalies c punkte, t. y. išlaidas, susijusias su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis (nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos; naujų įrenginių ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės), pavyzdžiui, atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, atlygis už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant galimybių studijas ir susijusias su investicijų veiksmais pagal priemones, patenkančias į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 42 straipsnio taikymo sritį. Valstybės narės savo programose gali numatyti, kad tinkamos finansuoti yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos po to, kai kompetentinga valdžios institucija patvirtino paraišką skirti paramą. Taigi, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p. ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 str. 2 d., pagal Taisyklių nuostatas yra tinkamos finansuoti tik tos Programos priemonės išlaidos, kurios patirtos po Paramos paraiškos patvirtinimo. Pabrėžtina, kad Paramos paraiškos pateikimo metu (2015-07-15) Taisyklėse nebuvo reglamentuojamas atvejis, kai miškas įveisiamas prieš Paramos paraiškos pateikimą. Paramos paraiškos pateikimo metu galiojusi Taisyklių redakcijos (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2015-06-30 iki 2016-01-07) 21 p. nuostata, nustačiusi, kad parama neteikiama, jei miškas veisiamas ne Lietuvos teritorijoje, buvo pakeista nuo 2016-01-08 įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-01-07 įsakymu Nr. 3D-3. Pagal nuo 2016-01-08 galiojančios Taisyklių redakcijos 21 p. parama neteikiama, jei miškas jau buvo įveistas iki paramos paraiškos pateikimo, arba miškas veisiamas ne Lietuvos teritorijoje. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pats miško įveisimo faktas savaime negarantuoja Taisyklių 8.1 p. nustatytos išmokos mokėjimo. Tam, kad būtų išmokėta Taisyklių 8.1 p. nustatyta išmoka, turi būti atliktas pareiškėjo tinkamumo gauti paramą pagal Paramos paraišką vertinimas Taisyklių 16 p. nustatyta tvarka, surinktas privalomas mažiausias Paramos paraiškos atrankos balų skaičius (Taisyklių 51 p.) ir atliktas Paramos paraiškos atrankos vertinimas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 49 p.). Pagal Administravimo taisyklių 39 p. Paramos paraiškų vertinimą sudaro trys dalys: administracinės atitikties tikrinimas; atrankos vertinimas (kai taikoma); tinkamumo skirti paramą vertinimas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 46.1-46.6 p. NMA atliekamo Paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimo metu patikrinama, ar: 1) Paramos paraiška pateikta ir reikalaujami dokumentai pateikti nepasibaigus Paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui; 2) Paramos paraiška ir reikalaujami dokumentai pateikti vienu iš galimų būdų; 3) pateikta Paramos paraiška atitinka Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytą Paramos paraiškos formą; 4) Paramos paraiška ir reikalaujami dokumentai užpildyti lietuvių kalba; 5) pateikti visi reikalaujami dokumentai; 6) Paramos paraiška užpildyta tinkamai. Jei atliekant Paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimą nustatoma, kad Paramos paraiška užpildyta netinkamai arba neužpildyta, arba per pranešimuose nustatytą laiką nepateikiami reikalaujami dokumentai, Paramos paraiška atmetama (Administravimo taisyklių 49 p.). Administravimo taisyklių 62, 63 p. nustatyta, kad tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka NMA ir šio proceso metu nustatoma, ar Paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą NMA turi įvertinti: pareiškėjo tinkamumą; Paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės, pagal kurią pateikta Paramos paraiška, prioritetams, tikslinėms sritims ir kompleksiniams tikslams; Paramos paraiškos atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams gauti paramą; projekto išlaidų tinkamumą finansuoti ir viešosios paramos lyginamąją dalį nuo tinkamų finansuoti išlaidų (64.1-61.4 p.). Pagal Administravimo taisyklių 15, 16 p. Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės, kuriose nustatomos priemonės tikslinės, remiama veikla, paramos dydis, tinkamumo sąlygos ir reikalavimai paramai gauti turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki paramos paraiškų arba projektinių pasiūlymų priėmimo termino pradžios (Administravimo taisyklių 16 p.). Nustatyta, kad Paramos paraiškų pagal Programos priemonę pateikimo pradžia buvo nustatyta 2015-07-01, o pabaiga – 2015-08-15 (Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2014–2015 metais tvarkaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-816 „Dėl Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2014–2015 metais grafiko patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-06-19 įsakymo Nr. 3D-521 redakcija, galiojanti nuo 2015-06-20), 8.1 p.). Būtent nuo 2015-06-30 įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklės. Minėta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti miško įveisimo išmokas pagal Programos priemonę, Paramos paraišką pateikė 2015-07-15, o mišką, už kurio įveisimą pateikdamas minėtą paraišką siekė gauti Taisyklių 8.1 p. nustatytą vienkartinę miško įveisimo išmoką, įveisė 2015 m. balandžio mėnesį, t. y. iki Paramos paraiškos pateikimo, Taisyklių įsigaliojimo ir Paramos paraiškų pagal Programos priemonę teikimo dienos pradžios. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad apie už miško įveisimą mokamą paramą sužinojo iš savo sūnaus ir prieš sodindamas mišką domėjosi teisiniu reglamentavimu, apsilankė seniūnijoje, skambino į NMA, tačiau jam nieko konkretaus nebuvo pasakyta ir buvo pasiūlyta palaukti. Pažymėtina, kad tokiu būdu elgdamasis pareiškėjas prisiėmė savo veiksmų atlikimo riziką, nes mišką įveisė nelaukdamas, kol bus nustatytas teisinis reglamentavimas, susijęs su paramos pagal Programos priemonę teikimu. Aplinkybė, kad Paramos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu (nuo 2015-07-15 iki 2016-01-07) dar negaliojo Taisyklių 21 p. nuostata, nustatanti, kad parama neteikiama, jei miškas jau buvo įveistas iki Paramos paraiškos pateikimo, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakovė, priimdama Sprendimą, minėta Taisyklių nuostata nesivadovavo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad NMA, atlikdama Paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p. pareiškėjo iki Paramos paraiškos pateikimo patirtos miško įveisimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti pagal Paramos paraišką. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įpareigoja NMA, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Taigi, NMA, atlikdama viešojo administravimo funkcijas ir priimdama individualius administracinius aktus, kokiu laikytinas ir šioje byloje ginčijamas Sprendimas, turi veikti jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose ir priimti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius administracinius sprendimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai ir užtikrintas teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju NMA kaip vieną iš Paramos paraiškos atmetimo pagrindų Sprendime nurodė Taisyklių 27 p., nustatantį, kad pareiškėjai, kurių Paramos paraiškos patvirtintos paramai gauti, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Pažymėtina, kad Taisyklių 27 p. nuostatos nėra ir negali būti taikomos ginčo teisiniams santykiams, t. y. atliekant Paramos paraiškos vertinimą ir turi būti taikomos tik tuo atveju, kai Paramos paraiška patvirtinama paramai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju NMA taikė Taisyklių 27 p. nuostatas Paramos paraiškos vertinimo procedūros metu, darytina išvada, kad priimdama Sprendimą NMA netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, todėl Sprendimas dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Taisyklių 27 p. nustatytu pagrindu, neatitinka VAĮ 8 str. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir šioje dalyje naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Sprendimu jam nepagrįstai atimta galimybė gauti už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą, teismas pasisako, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas gauti miško įveisimo išmokas pagal Programos priemonę, pateikė NMA Taisyklių 3.11 p. nustatytą Paramos paraišką, tačiau ne šių taisyklių 3.12 p. nustatytą Tiesioginių išmokų paraišką. Vadovaujantis Taisyklių 3.3, 3.12, 27, 29, 60 p. nuostatomis, Taisyklių 8.3 p. nustatytos kasmetinės miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, dėl kurių gavimo įsipareigojimų laikotarpiu (12 m.) kasmet gali būti teikiamos Tiesioginių išmokų paraiškos, mokamos tik tiems paramos pagal Programos priemonę gavėjams, kurie yra pateikę Paramos paraišką, tokia paraiška buvo pripažinta tinkama Taisyklių 8.1 p. nustatytai vienkartinei išmokai miško įveisimui gauti ir tuo pagrindu buvo įveistas miškas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas pareiškėjo NMA pateiktos Paramos paraiškos, o ne Tiesioginių išmokų paraiškos, atžvilgiu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovė konstatavo nesant teisinio pagrindo skirti pareiškėjui Taisyklių 8.1 p. nustatytą vienkartinę miško įveisimo išmoką, o dėl pareiškėjo teisės gauti Taisyklių 8.3 p. nustatytą kasmetinę miško priežiūros išmoką Sprendime tiesiogiai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 8.3 p. nustatytos išmokos mokėjimas / nemokėjimas yra tiesiogiai susijęs su Taisyklių 8.1 p. nustatytos išmokos skyrimu / neskyrimu, darytina išvada, kad atsisakius skirti pareiškėjui išmoką pagal Paramos paraišką, kartu pareiškėjas praranda teisę gauti Taisyklių 8.3 p. nustatytas išmokas, dėl kurių gavimo turi būti teikiama Tiesioginių išmokų paraiška. Dėl procedūrinių teisės normų taikymo Vadovaujantis Administravimo taisyklių 38 p. paramos paraiškos gali būti pradėtos vertinti nelaukiant paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos. Tuo atveju kai paramos paraiškos pradedamos vertinti nesibaigus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jos užregistravimo Mokėjimo agentūroje dienos. Tuo atveju kai paramos paraiškos pradedamos vertinti pasibaigus paramos paraiškų priėmimo terminui paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Jeigu paramos paraiškų administravimo metu dalis paraiškų yra išregistruojamos arba priimamas sprendimas dėl paramos nesuteikimo, paramos paraiškų, kurias finansuoti atsirado galimybė tik nuo aplinkybių atsiradimo, vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius. Į paramos paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminas. Siunčiant paklausimus pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui, laiškas laikomas įteiktu praėjus 2 darbo dienoms po jo išsiuntimo paštu (registruotu laišku) arba išsiuntimo dieną, kai paklausimas siunčiamas elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Atskirų Programos priemonių paramos paraiškų vertinimo terminai gali būti numatyti Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 74 p. priėmusi sprendimą atmesti Paramos paraišką, NMA per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo registruotu laišku, el. paštu ar elektroniniu būdu, naudojant ŽŪMIS, informuoja pareiškėją apie Paramos paraiškos atmetimą, nurodydama Paramos paraiškos atmetimo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo NMA pateikta Paramos paraiška institucijoje užregistruota 2015-07-15. NMA neginčija aplinkybės, kad Paramos paraiška buvo pradėta vertinti 2015-07-17, t. y. nelaukiant paraiškų priėmimo termino pabaigos, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 38 p. nuostatomis sprendimas dėl Paramos paraiškos vertinimo turėjo būti priimtas per 3 mėn. nuo Paramos paraiškos užregistravimo dienos, tačiau į šį terminą nėra įskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminas. Minėta, kad NMA 2016-01-20 raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-KV-0178060 pateikė pareiškėjui prašymą patvirtinti miško įveisimo faktą arba pateikti prašymą išregistruoti paraišką, atsakymą į minėtą paklausimą pareiškėjas pateikė 2016-01-22 raštu. Atsižvelgiant į tai, kad NMA 2016-01-20 paklausimas pareiškėjui buvo pateiktas jau pasibaigus sprendimo dėl paraiškos vertinimo priėmimo terminui, Administravimo taisyklių 38 p. nuostatos dėl sprendimo priėmimo termino pratęsimo šiuo atveju netaikytinos, todėl šiuo atveju sprendimas dėl Paramos paraiškos vertinimo turėjo būti priimtas iki 2015-10-15. NMA Sprendimą priėmė 2016-02-22, t. y. daugiau, nei 4 mėn. praleidusi Administravimo taisyklių 38 str. nustatytą paramos paraiškos vertinimo terminą. Pažymėtina, kad Taisyklių 57 p. nustatytas sprendimo dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo terminas (120 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai paramos gavėjas NMA pateikia želdinamų medžių rūšių sodmenų Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir įsigijimo dokumentus) nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes Sprendimas priimtas ne dėl Taisyklių 8.1 p. nustatytos išmokos pagal Paramos paraišką skyrimo, o dėl Paramos paraiškos vertinimo. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra praleidusi Administravimo taisyklių 38 p. nustatytą 3 mėn. Paramos paraiškos vertinimo terminą ir Sprendimo priėmimo termino praleidimą grindžia dideliu darbo krūviu bei naujo Paramos paraiškų teikimo laikotarpio sudėtingumu. Pažymėtina, kad NMA nurodytos Sprendimo priėmimo termino praleidimą nulėmusios aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo atsakovės valios nepriklausančiomis priežastimis ir pažeidžia gero viešojo administravimo principą. Byloje nustatytas procedūrinių teisės normų reikalavimų pažeidimas, teismo vertinimo, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Pažymėtina, kad praleistas Sprendimo priėmimo terminas nesuvaržė pareiškėjo galimybės teisės aktuose nustatyta tvarka ginčyti Sprendimą. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad termino priimti Sprendimui praleidimas kitu būdu neigiamai įtakojo / galėjo įtakoti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad NMA Sprendimu pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Administravimo taisyklių 3 p. nustatytu pagrindu. Sprendimas dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 p., yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais naikinti Sprendimą minėtoje dalyje, nėra. Sprendimas dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Taisyklių 27 p. nustatytu pagrindu, neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl Sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų valstybės valdžios institucijų aktų – buvimas / nebuvimas byloje dėl žalos atlyginimo nustatinėjamas pirmiausia. Minėtos sąlygos buvimas / nebuvimas lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (LVAT 2015-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2000-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti turtinę žalą kildina iš NMA veiksmų, pasireiškusių Sprendimo priėmimu. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Administravimo taisyklių 3 p. nustatytu pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad panaikinus Sprendimą dalyje, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Taisyklių 27 p. nustatytu pagrindu, galutinis Paramos paraiškos vertinimo rezultatas nesikeičia, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad NMA Sprendimu nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovės NMA veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, patirtą turtinę žalą – 5 130,27 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuota, kad pareiškėjo G. V. skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1, 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Patenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, pareiškėjas proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai (vertinant, kad pareiškėjas pateikė du skundo reikalavimus, iš kurių vienas reikalavimas (reikalavimas panaikinti Sprendimą) yra patenkintas iš dalies, t. y. 1/4 skundo reikalavimų) turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Nustatyta, kad paduodamas skundą teismui pareiškėjas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiat į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjui iš NMA priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5,25 (21 Eur/4) Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 84–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. V. (G. V.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus teritorinio paramos administravimo skyriaus 2016-02-22 sprendimą „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E) dalyje, kuria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3D-538 redakcija, aktuali nuo 2015-06-30 iki 2016-01-08) 27 p. nustatytu pagrindu atsisakyta skirti paramą pagal G. V. (G. V.) 2015-07-15 pateiktą Paramos paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Kitoje dalyje Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus teritorinio paramos administravimo skyriaus 2016-02-22 sprendimą „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E) palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. V. (G. V.) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 5,25 Eur (penkis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVioleta PetkevičienėLiudmila Zaborovska