- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 1-155-825/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Donato Puzino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06 – 1 – 01011 – 10 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1998 m. gegužės 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, 1200 litų bauda ir 300 litų vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 1998 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1999 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, 1500 litų bauda ir 400 litų vertės turto konfiskavimu, 2000 m. rugpjūčio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 414 str., pritaikius Įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. 1 d. 3 p. atleista nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės; 2004 m. vasario 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. 45 paromis arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2005 m. kovo 2 d. nutartimi atleista nuo bausmės; teistumai išnykę, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2008 m. gegužės mėnesį Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodama, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbininkės pareigose nedirbs, o sutartis surašoma tam, kad įgyti turtinę teisę į maksimalią motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2008 m. gegužės 28 d. Darbo sutartį Nr. 6, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie priėmimą į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), patvirtino savo parašu.Be to, L. K. 2008 m. gegužės mėnesį Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodama, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbininkės pareigose nedirbs, o sutartis surašoma tam, kad įgyti turtinę teisę į maksimalią motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2008 birželio 10 d. Darbo sutartį Nr. 8, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie priėmimą į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), patvirtino savo parašu.Kaltinamoji L. K. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas (b.l. 103 - 104) bei paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėnesį ji tikslios datos neatsimena, susipažino su L. K.. Kadangi ji tuo metu jau buvo nėščia, L. K. pasiūlė fiktyviai įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). L. K. paaiškino, kad jei ji įsidarbins šiose įmonėse, jis parodys Sodrai jos didelį atlyginimą, paskui išėjus į vaiko auginimo atostogas, ji gaus dideles pašalpas. Su šiuo L. K. pasiūlymu ji sutiko. Tuomet L. K. pasakė, kad už motinystės pašalpą jis jai duos 2000 litų, o vietoje motinystės (tėvystės) pašalpos jis jai duos 1000 litų kas mėnesį už pirmus metus ir po 800 litų kas mėnesį už antrus metus. L. K. nurodė atsidaryti Snoro banke sąskaitą, paimti bankomato kortelę. Ji sutiko su L. K. pasiūlymu, atsidarė Snoras banke sąskaitą, išėmė bankinę kortelę ir ją atidavė L. K. su visais slaptažodžiais. Ji realiai uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) jokio darbo nedirbo. L. K. sakė, kad ji turės sakyti, kad ji dirbo statybose, įrenginėjo butus. Gimus kūdikiui ji nusprendė dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų nesikreipti, kadangi suvokė, jog tai gali būti nusikaltimas. Tačiau L. K. reikalavo kreiptis dėl pašalpų, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti. Tuomet ji pradėjo pas L. K. reikalauti, kad jis atleistų ją iš darboviečių, tačiau jis ją atleido tik 2009 m. lapkričio 11 d. Ji pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbovietes iš Sodros jokių išmokų ar pašalpų negavo. Ant jai parodytų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių yra jos parašai. Kadangi ji pripažįsta savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, augina aštuonis vaikus, vyras yra bedarbis, todėl prašo jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant kuo mažesnę baudą, baudos mokėjimą išdėstant per 6 mėnesių laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios pilno prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimus pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadomis, Daiktų apžiūros protokolu.
2009 m. spalio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr.5-2/148 (b.l. 19 - 54.) nustatyta, kad L. K. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbinta nuo 2008 m. birželio 11 d. darbininke (2008 m. birželio 8 d. darbo sutartis Nr. 8), nustatant 7000 litų atlyginimą dirbant 4 valandas per dieną. Darbo sutartis nutraukta 2008 m. liepos 3 d. Už visą laikotarpį priskaičiuota 7882,14 litai darbo užmokesčio. Nuo 2008 m. gegužės 29 d. dar įdarbinta uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). L. K. 2008 m gruodžio 15 d. pagimdė vaiką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius 2009 m. spalio 21 d. rašte Nr. (8.43) S06 - 9356 nurodė, kad L. K. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 20 d. dėl ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių nesikreipė. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 68 p., pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto skiriamos, jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos. L. K. vaikas gimė 2008 m. gruodžio 15 d., apdraustoji praleido terminą kreiptis dėl motinystės pašalpos mokėjimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius 2009 m. spalio 21 d. rašte Nr. (8.43) S06 - 9370 pažymėjo, kad L. K. nebuvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, nes kaip patvirtina dokumentai (išrašas iš medicininių dokumentų, nėščiosios kortelė), apdraustoji gydytojams nurodė nedirbanti, auginanti vaikus. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius neturi galimybės nustatyti galimos motinystės pašalpos sumos, jeigu L. K. būtų kreipusis. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui pateikė 9 - SD pranešimą apie L. K. suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. L. K. dėl motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str. nuostatomis, jeigu būtų nustatyta L. K. teisė į motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., motinystės (tėvystės) pašalpa , apskaičiuota tik iš uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) gautų draudžiamųjų pajamų iki vaikui sueis vieneri metai būtų 27129,74 litai, nuo vienerių iki vaikui sueis dveji metai būtų 23895,24 litai, iš viso 51024,98 litai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2009 m. spalio 21 d. raštas Nr. (8.43) S06 - 9356). Vadovaujantis 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX - 110 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“, motinystės (tėvystės) pašalpos būtų skaičiuojamos nuo užpraeito ketvirčio, buvusio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, t.y. nuo antro ketvirčio draudžiamųjų pajamų: uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) 1150 litų, uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) 7000 litų. 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX - 110 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. nurodyta, kad „Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), pašalpų dydis, yra skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galiojo nuo 2008 m. sausio 1 d. pagal 2007 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. X - 1338 iki 2008 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2008 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI - 71). Nuo 2009 m. sausio 1 d. nauja redakcija: „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“.
2009 m. gegužės 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5 - 2/74 (b.l. 65 - 89) nustatyta, kad L. K., kuri bendrovėje dirbo nuo 2008 m. gegužės 29 d., už 2 darbo dienas (10 valandų) gegužės mėnesį priskaičiuota 200 litų (20 litų už valandą) ir už birželio mėnesį priskaičiuota 700 litų (7,07 litai už valandą) darbo užmokesčio, kaip ir buvo numatyta darbo sutartyje, ir 250 litų premijos, iš viso 950 litų. Nuo 2008 m. liepos 1 d. pakeitus darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas darbo laikas tik 2 valandas per savaitę ir mokamas minimalus Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytas valandinis atlygis 4,85 litai: liepos, rugsėjo, spalio mėnesiais priskaičiuota po 43,65 litus, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais po 38,80 litus, gruodžio mėnesį 19,40 litų. 2008 m gruodžio 15 d. L. K. pagimdė vaiką, tačiau dėl motinystės pašalpos (ji būtų skaičiuojama nuo antrame ketvirtyje, t.y. balandžio – gegužės mėnesiais gautų pajamų), ar dėl motinystės (tėvystės) pašalpos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių nesikreipė.
Daiktų apžiūros protokolu (b.l. 95 – 96) nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo sutartyse prie L. K. pavardės yra parašas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo.
Tai, kad kaltinamoji L. K. klastodama tikrą dokumentą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 15 straipsnis), t.y. tiesiogine tyčia įvykdė nusikalstama veiką įrodyta jos paaiškinimu, rašytine bylos medžiaga. Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji L. K. suklastojo dokumentą, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Ikiteisminiame tyrime, prokurorui pasiūlius kaltinamajai L. K. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, ji sutiko, sutiko ir su bauda (b.l. 120).
L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kalta prisipažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. K. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 55 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl darbo sutarties su uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) suklastojimo) ir skirti 4 MGL – 520 (penkių šimtų dvidešimties) litų baudą.
L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl darbo sutarties su uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) suklastojimo) ir skirti 4 MGL – 520 (penkių šimtų dvidešimties) litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 5 MGL – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.
Įpareigoti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Teismo paskirtų baudų (nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos) įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai.
L. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 425 str. 4 d).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.