- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-236-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03200-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- D. M., M. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. P. posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
2. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę M. M. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovo D. M. ir dukros O. M., gyvenančių name, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. O. M. patyrė motinos fizinį smurtą, kuomet atsakovė ėmus skambėti jos telefonui ir pamačiusi, kad dukra O. artinasi prie jos telefono, griebė dukrą už krūtinės ir nustūmė iš miegamojo kambario. Atsakovė kelia realią grėsmę dukros sveikatai tiek psichologine, tiek fizine prasme. Pažymėjo, kad po minėto įvykio dukra nenori būti namuose, kuomet juose yra motina, bei vengia atsakovės. Šiai dienai ieškovas su dukra glaudžiasi pas ieškovo seserį namuose. Taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. dėl atsakovės smurto dukros atžvilgiu buvo surašyta grėsmės lygio nustatymo anketa nustatant pirmą grėsmės lygį. Dukra ima bijoti atsakovės bei jos neprognozuojamų fizinių veiksmų bei psichologinio smurto. Be to, šių metų lapkričio 2 dieną atsakovė skambino dukrai priekaištaudama ir grasino, kad ji dar pasigailėsianti, jog nesirenka jos – motinos, juodino ieškovą ir jo šeimą, nuteikinėdama mergaitę.
3. Ieškovas teigė, kad šiai dienai susidaro netoleruotina situacija, kada namo teisėtas bendrasavininkas, t. y. ieškovas dėl atsakovės neprognozuojamų veiksmų bei išvarymo kartu su dukra buvo priverstas prieš savo ir dukros valią palikti savo paties namą. Dar daugiau, dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių šalys negali gyventi kartu. Atsakovė, priešingai nei ieškovas, turėdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį kitą būstą (t. y. butą, adresu: (duomenys neskelbtini)) turi galimybę gyventi kitur. Siekiant išvengti aplinkos vaikui pasikeitimo bei siekiant užtikrinti saugią vaikui aplinką be smurto, tėvo žeminimo ir kt. aplinkybių, kurias vaikas iš atsakovės pusės mato, atsakovė įpareigotina iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečio vaiko ir išsikraustyti iš namo, adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės yra melagingos. Atsakovė neigia, kad ji 2019 m. spalio 23 d. ar kada nors kitu metu yra naudojusi fizinį smurtą dukros O. atžvilgiu. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiu, kad ji iš namų išvarė dukrą ir paliko be gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad ieškovas 2019 m. spalio 27 d. savaitei laiko išsivežė dukrą ir namo parvežė tik 2019 m. lapkričio 2 d. Į atsakovės skambučius ieškovas neatsiliepė, dukra atsakinėjo nuolat sufleruojama tėvo. Tai, jog bylos šalys pasirašė dokumentą, kuriame įvertintas pirmas grėsmės lygis, nesuponuoja išvados, kad toks smurtas apskritai buvo. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame šalys susitarė, kad vaikas pakaitomis gyvens pas abu tėvus, t.y. ginčo dėl to, kad vaikui su atsakove nesaugu, nėra. Atsakovės įsitikinimu, vaikas yra nuteikinėjamas prieš ją.
5. Atsakovė paaiškino, kad gyvenamajame name, iš kurio ieškovas nori iškeldinti atsakovę, gyvena atsakovė, atsakovės dukra O. ir dar viena atsakovės dukra K. V.. O. mokosi (duomenys neskelbtini), o sesuo (duomenys neskelbtini) taip pat mokosi toje pačioje gimnazijoje. Taigi ieškovas tokiu prašymu siekia ne tik, kad iškeldinti atsakovę iš namų, bet taip pat iškeldinti atsakovės dukrą K. V. iš jos namų. Šis nekilnojamasis turtas yra šeimos turtas, kuriame gyvena šeimos nariai, bei kurio išlaikymui naudojamos išskirtinai atsakovės piniginės lėšos.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl ieškovo prašymo nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnybos manymu, ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, jog yra teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę gyventi skyrium. Tarnybos manymu, nagrinėjamoje situacijoje trūksta abiejų tėvų pozityvaus indėlio į konfliktinės situacijos išsprendimą. O. M. buvo nustatytas pirmas, o ne antras grėsmės lygis, ir tai reiškia, kad Tarnybos specialistai nenustatė svarbių aplinkybių dėl kurių atsiranda pagrindas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. O. M. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo perduota tėvui ir motinai, ir tai reiškia, jog konstatuota, kad abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti dukra. Ieškovas pasirašė šiame perdavimo akte ir tai gali būti vertinama, kaip sutikimas su tuo, kad abu tėvai gali rūpintis savo dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino ieškovo D. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys gyvena viename šalims priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog būtent atsakovė provokuoja šeimoje konfliktus ir savo elgesiu kelia realią grėsmę ieškovui arba nepilnametei dukrai. Teismas pažymėjo, kad nebuvo priimtas sprendimas atsakovės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. spalio 23 d. įvykio.
9. Teismas sutiko su institucijos, teikiančios išvadą pozicija, kad nenustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių atsiranda pagrindas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Teismas nurodė, kad O. M. 2019 m. lapkričio 6 d. skyriaus darbuotojų buvo perduota tėvui ir motinai, ir tai reiškia, kad abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti dukra. Teismas nurodė, kad po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo ieškovas sutiko, kad vaikas tam tikromis dienomis būtų tik su atsakove. Minėti duomenys paneigia prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytą aplinkybę, kad buvimas su atsakove vaikui kelia grėsmę.
10. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinumo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, t.y. kad atsakovė kelia grėsmę nepilnametei dukrai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovas D. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d.nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: įpareigoti atsakovę M. M. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir dukros O. M., gyvenančių name, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. šalių santykiai konfliktiški, atsakovė kelia akivaizdžią grėsmę dukrai. Atsakovė yra neprognozuojamo ir agresyvaus būdo, todėl bylos nagrinėjimo metu laikinai nesureguliavus situacijos ir neįpareigojus jos gyventi skyrium, išliks grėsmė dukros interesams, jos fizinei bei psichinei sveikatai, nukentės dukros interesai, kadangi dukra dėl atsakovės smurtinių ir ciniškų veiksmų atskirta nuo savo įprastos gyvenamosios vietos;
11.2. grėsmės lygio nustatymo anketoje iš dukros žodžių nustatyta, jog „dukra paminėjo tai, jog „2019-11-04 mama (atsakovė) išvarė tėtį, jos krikšto mamą ir ją iš namų“;
11.3. teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kuomet vaikas motinos gali būti vejamas iš savo paties namų ir nei teismas, nei vaiko teisių tarnyba tame nieko blogo ar rizikingo neįžvelgia. Viso to rezultatas – šiai dienai vaikas vietoj to, kad gyventų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, yra priverstas glaustis su tėvu pas giminaičius;
11.4. 2019 m. spalio 23 dieną O. patyrė motinos fizinį smurtą.Atsakovė, pamačiusi, kad dukra O. artinasi prie jos telefono, atsakovė susinervinusi pripuolė prie O., griebė ją už krūtinės ir nustūmė iš miegamojo kambario, o pati užsidarė miegamajame ir atsiliepė į skambutį. Vaikas patyrė fizini skausmą, o taip pat ir emocini šoką, nes negalėjo net numanyti, kad motina taip supyks ir fiziškai prieš ją smurtaus dėl telefono skambučio. Po šio įvykio dukra apskritai nenori būti namuose, kuomet juose yra motina, bei vengia atsakovės. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aiškiai nustatomas vaiko apšaukimo faktas, vaiko stumdymo faktas, nesukėlęs fizinės žalos, bet neginčijamai sukėlęs dukrai psichologinę žalą ir emocinį šoką, nors tiek teismas, tiek vaiko teisių apsaugos tarnyba vaiko stumdymą iš motinos pusės galimai laiko adekvačiu, tinkamu bei dukros interesų nepažeidžiančiu elgesiu, ko pasekoje neva dukra ir toliau turėtų gyventi minėtos elgesio standarto besilaikančios motinos aplinkoje. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams;
11.5. grėsmės lygio nustatymo anketos 1.8 punkte dukra aiškiai akcentuoja apie smurtą prieš ją, tačiau nepaisant to vaiko teisių apsaugos tarnyba remiasi dukros pokalbiu su vaiko teisių apsaugos specialiste, kur galimai specialistei nesiteiravus apie motinos elgesį dukros atžvilgiu, vaikas tikėtina savo iniciatyva smurto fakto ir neminėjo, tačiau tai nepaneigia motinos netinkamo elgesio prieš vaiką, smurto prieš vaiką, vaiko išvarymo iš namų fakto;
11.6. teismas šiuo atveju formuoja netinkamą ir vaiko interesus pažeidžiančią praktiką – susidaro įspūdis, kad tik antro lygio nustatymo atveju galima taikyti sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium, nors vaikas tokiu atveju apskritai yra paimamas iš nesaugios aplinkos;
11.7. 2019 m. lapkričio 14 d. buvo pasiektas tėvų susitarimas dėl dukters priežiūros, dalyvavimo jos auklėjime nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., tačiau dukra nesutiko praleisti ir nepraleido su motina minėtu laikotarpiu nė vienos dienos, vaikas aiškiai pasakė, kad nenori leisti laiko su savo motina, nes jos elgesys, anot vaiko, yra blogas ir nepriimtinas vaikui, todėl akivaizdu, kad tėvų pasirašytas susitarimas dėl motinos bendravimo su vaiku jokiu būdu neeliminuoja rizikos dukrai dėl minėto neprognozuojamo motinos elgesio, o vien tai, kad po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui ieškovas sutiko, kad vaikas tam tikromis dienomis bendrautų su atsakove, nepaneigia atsakovės įpareigojimo gyventi skyrium būtinybės, kadangi tokio pobūdžio bylose netgi įpareigojus sutuoktinį gyventi skyrium, teismas nustato laikiną bendravimo tvarką su tuo sutuoktiniu, tuo tarpu pats įpareigojimas padeda užkardyti tokio pobūdžio situacijas, kaip kad šioje byloje, kuomet ieškovė apstumdo ar apšaukia vaiką, išvaro iš namų ar dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių ieškovas ir atsakovė negali gyventi kartu;
11.8. šiuo metu dėl atsakovės smurtinių veiksmų prieš dukrą, jos išvarymo iš namų fakto, dukrai namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi jeigu vaikas sugrįš į namus su tėvu, bus ir toliau priverstas toleruoti atsakovės buvimą šalia, baimintis atsakovės neprognozuojamo elgesio, kuris sukels jai daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų;
11.9. teismas nevertino, kad atsakovė turėdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį kitą būstą (t. y. butą, adresu: (duomenys neskelbtini)) turi galimybę gyventi kitur, todėl, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nustačius, jog dėl šio sutuoktinio veiksmų bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio ar šalių nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams, spręstina, kad atsakovės gyvenimas skyrium nuo vaikų ir sutuoktinio nepažeidžia jos konstitucinių teisių;
11.10. nepritaikęs atsakovės įpareigojimo gyventi skyrium teismas sukūrė situaciją, pagal kurią vaikas bijodamas motinos išpuolių negali grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir bus priverstas toliau su tėvu glaustis pas giminaičius. Tai komplikuoja kiekvienos dienos dukros keliones į mokyklą, nes mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) ir pan. Nėra protinga, teisinga ir sąžininga, kai atsakovė savo agresija bei smurtu prieš vaiką „išsikovojo teisę“ toliau faktiškai vienasmeniškai gyventi šalių namuose, o vaikas turi glaustis kituose namuose. Kitaip tariant, vietoj to, kas teismas prioritetą suteiktų nepilnamečio vaiko interesams, teismas prioritetą suteikė atsakovės interesams netiesiogiai patvirtindamas, kad dukros apšaukimas, apstumdymas ir išvarymas iš namų iš motinos pusės yra toleruotinas elgesys ir vaiko teisių pažeidimo čia nėra;
11.11. dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų pažeistos ieškovės dukros iš pirmos santuokos K. V. interesai. Ieškovas prašymu neišreiškė valios įpareigoti K. V. gyventi skyrium (prašymas buvo reiškiamas tik atsakovės atžvilgiu). Antra, K. V. yra jau pilnametė, priešingai, nei nustatė nutartyje teismas.
12. Atsakovė M. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
13. Atsakovė prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 22 d. 17:06:11 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „rašytiniai paaiškinimai“, savo turiniu yra atsiliepimas į atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Vėlesnis atsikirtimų į atskiruosius skundus pateikimas galimas tik esant CPK 78 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. terminą praleidusiai šaliai įrodžius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnametės dukros.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
17. Ieškovas su skundžiama nutartimi nesutinka teigdamas, kad šalių santykiai konfliktiški, atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, atsakovė yra agresyvaus būdo, dukra patyrė motinos fizinį smurtą ir nenori būti namuose, kuomet juose yra motina, bei vengia atsakovės, dėl ko ieškovas kartu su dukra yra priversti gyventi kitur, o ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kas pažeidžia vaiko interesus.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali (CK 3.161 straispnio 3 dalis). Todėl teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą turi atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau tai savaime nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių apie tai, jog atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, agresyvus. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m, lapkičio 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės elgesio su dukra (tomas III, b. l. 80-84). Ieškovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus argumentus apie netinkamą atsakovės elgesį dukros atžvilgiu, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų bendravimo su vaiku tvarką, piktnaudžiautų motinos valdžia, neteiktų vaikui išlaikymo ar kitaip pažeistų vaiko interesus. Taigi šiuo atveju, byloje nesant įrodymų apie atsakovės elgesį, kuris akivaizdžiai keltų grėsmę ieškovui/vaikui, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės elgesys prieštarauja vaiko interesams ar juos pažeidžia.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, dukra vengia motinos, neabejotinai gali turėti įtakos nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą iš esmės, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu atsakovę įpareigoti gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų dukters.
21. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė pažeidžia dukters interesus, nes atsakovės elgesys yra nepriimtinas vaikui ir dėl to ieškovas kartu su dukra priversti gyventi pas ieškovo tėvus, seserį, iš kur nepatogu dukrai važinėti į ugdymo įstaigą. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes sprendimą negyventi kartu su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name laisva valia priėmėme pats ieškovas.
22. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie atsakovės elgesį, keliantį grėsmę ieškovui ir šalių nepilnametės dukters interesams, o taip pat, jog šalių santykiai būtų tokie konfliktiški, kad jie negalėtų drauge gyventi 133 kv. m. name. Taigi teismas įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnametės dukters.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrybų atveju abu tėvai turi dėti visas pastangas išvengti konfliktinių situacijų siekiant vaikams užtikrinti saugią emocinę aplinką, to siekdami vaikų tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, nes ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams bei tam tikram gyvenimo ritmui, kuris gali užtikrinti vaikų teises gyventi emociškai saugioje aplinkoje.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižveldamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta šalių nepilnametės dukters teisėms ir interesams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti atsakovės M. M. rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos atsakovei.
atsakovo D. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.