Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-32861-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
e2-32861-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26662-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-32861-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26662-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. G. 289,62 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 60,79 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo, 55,55 Eur palūkanų sumos po kredito, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „4finance“ (toliau Pradinis kreditorius) ir atsakovas V. G. 2014 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9829712001. Pagal sutartį atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas 12 mėnesių terminui su 88,93 proc. dydžio metine palūkanų norma. Paskolos sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pirmą įmoką atlikti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, taigi atsakovas jam suteiktą kreditą Pradiniam kreditoriui turėjo pradėti grąžinti 2014 m. gegužės 27 d. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko, Pradinis kreditorius 2014 m. liepos 18 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2014 m. vasario 27 vartojimo kredito sutartį. Ieškovas 2016 m. gegužės 4 d. siuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis), taigi ieškovas reikalavimą reiškia dėl 289,62 Eur skolos už negrąžintą kreditą, 60,79 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo ir 55,55 Eur palūkanų sumos po kredito.

Kaip žinia, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo, pagrindu susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.101 straipsniu, 6.109 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 289,62 Eur skola už negrąžintą kreditą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio1 dalimi, 2014 m. vasario 27 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9829712001, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 60,79 Eur sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 55,55 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., taikydamas vidutinę kredito kainos metinę normą 135,80 proc. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.

Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (Sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas. Dėl to ieškovas, suteikdamas kreditus atsakovui, turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti paskolą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suteikdamas kreditus elgėsi rūpestingai, patikrino ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Pažymėtina ir tai, kad terminas paskolai pradėti grąžinti baigėsi 2014 m. gegužės 27 d., reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovas įgijo 2016 m. kovo 10 d., tačiau į teismą buvo kreiptasi tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovo patirti nuostoliai jo komercinei veiklai didelės įtakos neturėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 135,80 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat sumažina prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo laikotarpį, kadangi terminas paskolai pradėti grąžinti baigėsi 2014 m. gegužės 27 d., o ieškovas nuostolius skaičiavo net iki 2015 m. rugsėjo 4 d., kas, teismo vertinimu, nepagrįstai padidino prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų sumą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo už 180 dienų laikotarpį priteistina 26,07 Eur (289,62 Eur x 0,05 : 100 x 180) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (376,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, jam iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (92,74 proc.) 13,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,72 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 62 ct) skolą už negrąžintą paskolą, 60,79 Eur (šešiasdešimt eurų, 79 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 26,07 Eur (dvidešimt šešių eurų, 7 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (376,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,91 Eur (trylikos eurų, 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (tris eurus, 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas