Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 12 d. apie 1 val. 00 min., Druskininkų sav., kelyje Merkinė-Leipalingis, 22 kilometre, vairavo transporto priemonę Lexus RX300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilių girtumas), bei apsisukinėdamas ir važiuodamas atbuline eiga, neatsižvelgė į kelio plotį, meteorologines sąlygas, nesiėmė visų atsargumo priemonių, dėl ko kliudė bei nulaužė kelio elemento signalinį stulpelį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonė neapgadinta, apgadintas kelio elemento signalinis stulpelis. Tokiais veiksmais A. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Kauno apylinkės teismo Administracinių bylų raštinės darbuotoja (vyresnioji specialistė) Jolanta Drilingienė pateikė žodinį paaiškinimą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. yra jos brolis.

Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nusišalinimo pagrindų ir nusišalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 - 61 straipsnių normos. BPK 58 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis reglamentuoja teisėjo nusišalinimo pagrindus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtintos tam, kad kiekvienam asmeniui būtų garantuota teisė į nešališką teismą. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (BPK 44 str. 5 d.). Taigi esant pagrindui abejoti teismo nešališkumu, teisėjas turi nusišalinti (LVAT 2007 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N-444-1736-07).

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną bei formuojamą teismų praktiką, pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–6400–888/2016, vadovaujantis ATPK 281 straipsnio 2 dalimi, ir yra teisminga Kauno apylinkės teismui, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjos nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėja nusišalina nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl ji perduotina Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui (ATPK 249 str., BPK 58 str., 59 str. 229 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu, 280 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsniu, 59 straipsniu, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 439 straipsniu,

nutaria:

nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nagrinėjimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.–6400–888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-09-3-00310-2016-9) perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.