- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-59-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Andžejus Maciejevskis
- Ieškovas
- Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo, Kaišiadorių rajono vyriausiojo
- Atsakovas
- AB „VST“
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei, A. S.
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorija 45.2.; 45.4.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. sausio 26 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pareikštą atsakovui AB „VST“, tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei, A. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „VST“, prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su A. S. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei. Nurodė, jog 2006-12-20 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 218 Kaišiadorių rajono savivaldybė išnuomojo A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomojamame bute yra elektros įvadas, per kurį turėtų būti tiekiama elektros energija, tačiau visuomeninis elektros energijos tiekėjas – AB „VST“ – atsisako sudaryti su A. S. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, reikalaudama iš Kaišiadorių rajono savivaldybės sudaryti trišalę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Šis atsakovo reikalavimas, prokuroro nuomone, prieštarauja įstatymų reikalavimams bei pažeidžia A. S. kaip vartotojo interesus. Be to, AB „VST“ reikalavimas padengti kito skolininko ankstesnės buto nuomininkės R. V. įsiskolinimą, kaip elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga, yra neteisėtas, nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Atsisakydama sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį su A. S. iki kol nebus apmokėtas buvusios nuomininkės R. V. įsiskolinimas, atsakovas siekia įpareigoti įvykdyti prievolę asmenims, kurie nėra šio teisinio santykio šalimi. Ieškiniu reikalaujamai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai keliami viešosios (CK 6.161 str.) ir vartojimo (CK 383 str. 4 d.) sutarties reikalavimai. Įstatymų leidėjas elektros energijos pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose nesieja vartotojo su nuosavybės teise į butą ir elektros energijos tinklus, o CK 6.383 str. – 6.391 str. naudojama abonento sąvoka. Atsakovas AB „VST“, atsisakydamas sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su A. S., pažeidžia vienintelio elektros energijos tiekėjo įsipareigojimą tiekti elektros energiją visiems to pageidaujantiems (CK 6.161 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-09-12 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl atsakovo AB „VST“ kaip visuomeninio tiekėjo prievolės sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su savivaldybei priklausančio ir vykdant socialinio būsto nuomą išnuomoto buto nuomininku A. S. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I18-17/2007 pagal pareiškėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikimą CK 6.161 str. 2 d., Elektros energijos įstatymo 25 str. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punkto nuostatoms, 2007-11-19 sprendimu pripažino, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktai dalyje dėl operatoriaus ar tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį neprieštarauja 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punktui. Šis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 3 str. 4 d., 182 str. 2 p.). Minėtame sprendime Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad CK 6.161 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, numatanti viešosios sutarties subjektui – visiems paslaugas teikiančiam ar prekes parduodančiam juridiniam asmeniui (verslininkui) – pareigą sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, turi įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Viena iš išimčių, įtvirtintų Elektros energetikos įstatymo 25 str., numatanti, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali sudaryti tik vartotojas. Lietuvos administracinis teismas minėtame sprendime padarė išvadą, kad vartotojas šio įstatymo prasme yra ne kiekvienas asmuo, o tik asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslais (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 p.), t.y. įrenginių, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, savininkas. Atsižvelgiant į tai, vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias bus tiekiama elektros energija, savininkas. Su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik šalių susitarimu.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija civilinėje byloje Nr. 2A46-452/08 pagal Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pareikštą atsakovui AB „VST“, tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, R. M., pripažino, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Kolegija konstatavo, kad CK 6.161 str. 2 d. ir Elektros energetikos įstatymo 25 str. normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog visuomeninis tiekėjas turi pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ne su kiekvienu besikreipiančiu asmeniu, bet su kiekvienu to pareikalavusiu visuomeniniam tiekėjui išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esančiu vartotoju, nepasirinkusiu nepriklausomo tiekėjo. Kadangi ši išimtis yra patvirtinta įstatymu, ji laikytina atitinkanti CK 6.161 str. 2 d. reikalavimus. Elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 p. apibrėžia vartotoją kaip asmenį, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vartotojo sąvokos turinys išaiškintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I18-17/2007, sprendžiant dėl Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikimo Elektros energetikos įstatymo ir Vyriausybės teisės norminių aktų reikalavimams. Vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias tiekiama elektros energija, savininkas, kadangi būtent jam nuosavybės teise priklauso įrenginiai, prijungti prie perdavimo, skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos (CK 4.13, 4.14 ir 4.19 str.). Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse vartojamas sąvokas apibrėžiančiame 6 punkte nuomininkai priskirtini prie vartotojų atstovų, o teisės aktai nenumato jiems teisės vartotojo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju išnuomojus Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantį butą A. S., įrenginių savininku liko savivaldybė, o nuomininkas įgijo teisę laikinai valdyti ir naudotis išnuomotu butu, o taip pat ir savininkui priklausančiais elektros įrenginiais kaip šio buto priklausiniais. Būtent elektros įrenginių savininkas privalo visiškai užtikrinti aprūpinimo elektros energija saugumą bei savalaikį atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog elektros energijos visuomeninio tiekėjo prievolė sudaryti sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo egzistuoja tik patalpų, į kurias būtų tiekiama elektros energija, savininku.
Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių tarp visuomeninio tiekėjo ir nuomininko sudarymą reglamentuoja Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Pagal Taisyklių 29 punktą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Pagal Taisyklių 30 punktą operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.), minėtos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl elektros energijos visuomeninio tiekėjo pareigos sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su savivaldybei kaip viešajam juridiniam asmeniui priklausančio buto nuomininku. Minėtos visuomeninio tiekėjo sutarčių dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo su nuomininkais sudarymą reglamentuojančios teisės normos yra dispozityvios ir visuomeniniam tiekėjui paliekama teisė nuspręsti dėl šių sutarčių sudarymo su nuomininkais. Kadangi Taisyklės nenumato visuomeninio tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su patalpų nuomininkais įgyvendinimo pagrindų, įpareigojimas atsakovą AB „VST“ sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su nuomininku prieštarautų CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintam sutarčių laisvės principui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas AB „VST“, atsisakydamas sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančio buto nuomininku A. S. dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Elektros energetikos įstatymo 25 str. ir Taisyklių 29-30 punktų pagrindu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Kadangi galiojantys teisės aktai numato visuomeninio tiekėjo teisę, bet ne pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su patalpų, į kurias turėtų būti tiekiama elektros energija, nuomininkais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad tarp Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovo ir A. S. 2006-12-20 sudarytos nuomos sutarties 3.2. p. šalių aptarta sąlyga, kad A. S. kas mėnesį moka buto nuompinigius. Tačiau šioje sutartyje nėra aptarta atsiskaitymo už elektros energiją ir kitas teikiamas nuomininkui paslaugas tvarka. CK 6.584 str. numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Teismas pripažino, kad pati savivaldybė kaip būsto savininkė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė dėl skolos už pateiktą energiją priteisimo yra išaiškinta, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t.y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 4 p. priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją - nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriem ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti AB „VST“ sudaryti Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su A. S. dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir teismo išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu, kuris buvo priimtas išnagrinėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikimą CK 6.161 str. 2 d., Elektros energetikos įstatymo 25 str. ir Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punkto nuostatoms. Apeliantas remiasi Elektros energetikos įstatymo 25 str., kuris reguliuoja CK 6.161 str. 2 d. išimtį. Minėto įstatymo 25 str. nurodyta, kad visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo. Tretysis asmuo A. S. atitinka visus vartotojui keliamus reikalavimus. Jis sudarė su savivaldybe buto nuomos sutartį, butas su visais priklausiniais, tarp jų ir su vidaus elektros tinklais, jam yra perduotas perdavimo aktu. Kokia teise vartotojui turi priklausyti vidaus elektros tinklai, įstatymų leidėjas nepasisako, todėl tai gali būti nuoma, panauda ar kiti teisėti pagrindai. Priimdamas sprendimą teismas privalėjo vadovautis CK 6.161 str. 3 d., kur nurodyta, kad sudarydamas viešąsias sutartis juridinis asmuo neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sprendime teismas, vadovaudamasis CK 6.156 str., konstatavo, kad sutartis gali būti sudaryta ir su nuomininku, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad neturi teisės įpareigoti atsakovą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buto nuomininku, nes taip būtų pažeistas sutarties laisvės principas. CK 6.156 str. 2 d. nurodyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai. Apeliantas mano, kad tai, jog tokia pareiga atsakovui yra numatyta, matyti iš ieškinyje ir apeliaciniame skunde išvardintų įstatymų. Teismas, atmesdamas ieškinį, paliko teisinę situaciją, kai nėra aišku, kas galėtų sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į A. S. butą, kadangi butas su jame esančiais tinklais išnuomotas ir perduotas A. S., savivaldybė jų neturi, todėl, neturėdama tinklų, ji neatitinka vartotojui keliamos pagrindinės sąlygos ir negali kreiptis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Apeliantas taip pat remiasi teisės aktuose įtvirtintais diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmes, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės gimimo ar kitais pagrindais, draudimu.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su visais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo apeliacinį skundą patenkinti: panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti AB „VST“ sudaryti su A. S. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini).
Atsakovas AB „VST“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-09-12 sprendimą palikti nepakeistą, o Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu turi būti vadovaujamasi sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad A. S. neatitinka teisės aktų elektros energijos vartotojui keliamų reikalavimų, todėl neturi teisės reikalauti sudaryti su atsakovu elektros energijos tiekimo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias bus tiekiama elektros energija, savininkas. Su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma šalių susitarimu. Kadangi atsakovas AB „VST“ turi teisę, bet ne pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį. Dėl Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 1 punkte nurodytų tikslų ir 30 punkte įtvirtintos teisės normos bei vartotojo sąvokos apibrėžimo santykio yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-19 sprendime, kuriame konstatavo, jog prijungiant buto elektros įrenginius prie operatoriaus ir tiekėjo elektros įrenginių, taip pat elektros energijos tiekimui yra reikšminga, kam priklauso buto elektros įrenginiai. Tokia nuostata kyla iš vartotojo sąvokos. Tokiu būdu buto elektros įrenginio valdymas šiuo atveju nulemia Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties turinį. Tokia pozicija turi būti aiškinama šia linkme, kadangi yra tiekiamas specialus produktas - elektros energija, kurios tiekimas yra siejamas su atitinkamais saugos reikalavimais, kuriuos gali užtikrinti tik įrenginius valdantis asmuo, nagrinėjamu atveju - įrenginių savininkas. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog AB „VST“ taisyklių 30 punkte įtvirtinta teise atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku sąžiningai naudojasi teisės aktuose numatytiems teisėtiems tikslams pasiekti, ir ja nepiktnaudžiauja. Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkas - Kaišiadorių rajono savivaldybė - turi teisę reikalauti, kad su ja būtų sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu būtų tiekiama elektros energija į butą. Kaišiadorių rajono savivaldybei tenka pareiga užtikrinti, jog nuomojamas butas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį bei atitiktų sutarties ir teisės aktų reikalavimus visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Kaišiadorių rajono savivaldybė nesikreipė į AB „VST“ dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, pažeidė CK 6.189 str. nuostatą, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir nedėjo maksimalių pastangų buto nuomos sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 išaiškino, kad savivaldybės elgesys, kai ši, sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energiją ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str. ).
Ieškovas reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su trečiuoju asmeniu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį grindė LR CK 6.383 straipsnio 3 dalies nuostata, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, o ji turi būti sudaryta su visais asmenis, kas tik kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis, tai yra nurodyta LR CK 6.161 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendime padarė išvadą, jog LR Elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 p. ir 25 str. numatyta išimtis, t.y. nurodyta, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaryta tik su vartotoju, o juo gali būti tik elektros energijos įrenginių savininkas. Šias įstatymo normas apylinkės teismas aiškino atsižvelgdamas į 2008-05-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A/46-452/08 pagal Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį AB „VST“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-04 nutartimi, priimta civilinėje Nr. 3K-3-551/2008 panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir , panaikinusi Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą ieškovo ieškinį patenkino ir įpareigojo AB “VST“ sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį. Iš to seka, kad Vilniaus m. antros apylinkės teismas, priimdamas 2008-09-12 sprendimą šioje byloje, neturėjo galimybės kitaip aiškinti teisę ir taikyti įstatymus, negu juos buvo taikęs ir aiškinęs aukštesnės instancijos, t.y. apygardos teismas analogiškoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas 2008-11-04 nutartyje yra išaiškinęs LR CK normų ir Elektros energijos įstatymo taikymą analogiško ginčo atveju, pripažintina, kad yra privalu atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo nutartį (LR CPK 4 str. ir LR Konstitucinio teismo 2007-10-24 nutarimas).
Atsakovo atstovo argumentas, jog yra nevieninga kasacinės instancijos teismo praktika, nes LR Aukščiausiasis teismas yra priėmęs 2008-01-30 nutartį civilinėje byloje 3K-3-3/08 , kurioje aiškino tą pačią LR CK 6.383 straipsnio nuostatą kitaip, atmestinas dėl to, kad šioje byloje kasacinis teismas neaiškino LR CK 6.383 straipsnio nuostatų, ginčo dalykas buvo ne sutarties sudarymas, o skolos už patiektą šilumos energiją priteisimas. Kasacinės instancijos teismo 2008-01-30 nutartyje teigiama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas. Pripažįstant, kad pagal tiekiamų paslaugų svarbą šilumos vartojimo pirkimo pardavimo ir elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, kai ji yra vartojimo sutartis, šios sutartys yra analogiškos, todėl teisės normos turėtų vienodai reglamentuoti ir būti aiškinamos ta prasme, ar turi teisę nuomininkas reikalauti, kad su juo būtų sudaryta tiek šilumos energijos vartojimo, tiek elektros energijos vartojimo sutartis. Kitoje kasacinės instancijos teismo nutartyje jos ir buvo aiškinamos vienodai, t.y. kasacinės instancijos teismo 2008-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2008, nurodyta, kad Elektros energetikos įstatyme nėra nuostatų, kuriomis remiantis galima būtų teigti esant atsisakymą sudaryti sutartį patvirtinančių išimčių, kad abonentu, su kuriuo privalu sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR CK 6.161 straipsnio 2 dalį, yra tik patalpų, kuriose yra energiją naudojantys įrenginiai, savininkas. Taigi, tiek vienoje kasacinės instancijos teismo nutartyje, tiek kitoje nuostatos, reglamentuojančios sutarčių sudarymą su energijos vartotojais - butų nuomininkais, buvo aiškinamos vienodai, todėl atsakovo atstovo argumentai dėl teisinės praktikos ne vienodumo tarp šių nutarčių yra atmestini.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados ir atsakovo atstovo argumentas dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. 1-17/2007, taikymo šioje byloje nepagrįstos. Atsakovo atstovo argumentas dėl administracinio teismo sprendimo išvadų prieštaringumo Aukščiausiojo teismo praktikai atmestinas dėl to, kad aukščiau minėtoje kasacinės instancijos teismo 2008-11-04 nutartyje nurodyta, jog Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimas neprieštarauja 2007-11-19 administracinio teismo sprendimo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.
Ieškovo reikalavimai tenkintini LR CK 6.161 str. 2 d. pagrindu, nenustačius, jog atsakovas sąžiningai atsisako sudaryti sutartį. Tarp trečiųjų asmenų yra sudaryta 2006-12-20 buto nuomos sutartis (b.l.10-11) , tačiau joje nėra numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja apmokėti už patiektą į butą elektros energiją. Tai, kad anksčiau nuomojusi butą R. V. neapmokėjo už patiektą energiją į butą, o nuomotojas taip pat neatlygino atsiradusių nuostolių atsakovui, negali būti pripažinta priežastimi, leidžiančia atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su nauju buvo nuomininku. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo pateikta duomenų, kad tretysis asmuo A. S. naudojasi elektros energija, tiekiama į butą, tačiau už ją neapmoka, todėl atsakovo atsisakymas sudaryti su juo energijos pirkimo-pardavimo sutartį pripažintinas nesąžiningu naudojimusi savo teise. Atsakovas neturi absoliučios pasirinkimo laisvės, ar sudaryti su nuomininku sutartį, ar ne.
Panaikinus teismo sprendimą, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleistas ieškovas ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis) - Kaišiadorių rajono prokuroras, išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis) -, kurie indeksuojami LR CPK 82 straipsnio 1 dalies pagrindu ir sudaro 226 Lt (100 Lt + 126 Lt ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti. Įpareigoti atsakovą` AB „VST“ sudaryti su trečiuoju asmeniu A. S. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 226 Lt žyminio mokesčio ir 47,70 Lt pašto išlaidų valstybės biudžetui.