Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Emilija Akelienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-60/09

2009 m. birželio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam N. K., jo įstatyminei atstovei L. K., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. ir jos atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. G. turto vagystės) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. K. turto vagystės) laisvės apribojimu 4 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. S. turto vagystės) laisvės apribojimu 5 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. R. turto vagystės) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. K. turto vagystės) laisvės apribojimu 7 mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant N. K. per šį laiką nuo 21.00 val iki 06.00 val., būti namuose ir tęsti mokslus Alytaus profesinio rengimo centre.

Iš nuteistųjų N. K. ir M. S. solidariai priteista 1250 litų nukentėjusiajam R. G. turtinei žalai atlyginti. Nuteistiems nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti šią sumą lygiomis dalimis, tai yra po 625 litus išieškoti iš įstatyminių nepilnamečių atstovų D. S. ir L. K..

Iš nuteistųjų N. K., L. O. ir M. S. solidariai priteista 200 litų nukentėjusiajam G. K. turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams M. S. ir N. K. neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, atitinkamas ieškinio sumas lygiomis dalimis, tai yra po 66 litus 70 centų išieškoti iš nepilnamečių įstatyminių atstovų D. S. ir L. K..

Iš nuteistųjų N. K., L. O. ir M. S. solidariai priteista 175 litai nukentėjusiajam M. S. turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams M. S. ir N. K. neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, atitinkamas ieškinio sumas lygiomis dalimis, tai yra po 58 litus 33 centus, išieškoti iš jų įstatyminių atstovų D. S. ir L. K..

Iš nuteistųjų N. K., L. O. ir M. S. solidariai priteista 198 litai nukentėjusiajam R. R. turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams M. S. ir N. K. neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, atitinkamas ieškinio sumas lygiomis dalimis, tai yra po 66 litus išieškoti iš nepilnamečių įstatyminių atstovų D. S. ir L. K..

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteisti L. O. ir M. S., jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 8 d., vėlai vakare, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., nulaužė pakabinamą spyną ir įsibrovė į M. G. priklausantį gyvenamąjį namą esantį Bakšių km. Alytaus raj., ir iš jo pagrobė nukentėjusiajam R. G. priklausantį 3042 litų vertės turtą.

Be to, N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su L. O. ir M. S., išdaužė automobilio ,,Seat Toledo“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. K. dešinės pusės durelių stiklą, pateko į automobilio vidų ir pagrobė nukentėjusiajam G. K. priklausantį automobilinį kompaktinių diskų grotuvą ,,Pioneer“, kurio vertė 250 litų.

Be to, N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje kartu su L. O. ir M. S., įsibrovė į nukentėjusiajam M. S. priklausantį automobilį ,,Volkswagen Golf“, reg Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė dvi garso kolonėles kurių bendra vertė 150 litų ir bagažinės vidinį dangtį, kurio vertė 100 litų.

Be to, N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. O. ir M. S., įsibrovė į nukentėjusiajam R. R. priklausantį automobilį ,,Seat Toledo“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė 894 litų vertės turtą.

Be to, N. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 8 d., apie 23⁰⁰ val., Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), namo, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S., pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį 5500 litų vertės motociklą ,,Honda (duomenys neskelbtini)

Skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, visų nukentėjusiųjų asmenų atsiprašė, savo dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos visiems nukentėjusiesiems asmenims geranoriškai atlygino, nukentėjusieji jam atleido. Skunde teigiama, kad įvertinus visas šias aplinkybes, buvo įstatyminis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, į jo minėtas aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo teisingumo, bausmės proporcingumo padarytiems nusikaltimams principu.

Skunde nurodoma, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turėjo vadovautis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, numatytais Baudžiamojo kodekso XI skyriuje, t.y., atsižvelgti į kaltininko asmenybę, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės", kuriame išaiškintos sąlygos, kurias teismas turi apsvarstyti sprendžiant galimybę atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Skunde prašoma remtis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad nusikaltimą padarius nepilnamečiui, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis jokių naujų nusikaltimų nepadarė, ateityje pasižada nenusikalsti. Šiuo metu jis mokosi Alytaus Profesinio rengimo centre statybos technologijų ir verslo 1 -ajame kurse, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, jo namuose auklėjimo ir priežiūros sąlygos tinkamos, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai iš jo priteisdamas atlyginti likusios turtinės žalos dalį, nes jis vienintelis iš nuteistųjų savo noru atlygino dalį turtinės žalos, nukentėję asmenys jokių pretenzijų jam neturėjo, be to, jis yra nepilnametis, nedirbantis, todėl, teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, likusią turtinės žalos dalį turėjo priteisti iš kitų nuteistųjų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. ir jo atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino bylos įrodymus, padarydamas teisingas išvadas dėl nuteistojo N. K. kaltės, bausmės rūšies ir dydžio, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl baudžiamojo kodekso 93 straipsnio taikymo

Skirdamas bausmę, teismas įvertino, kad N. K. nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis, kad atlygino dalį turtinės žalos, tačiau pagrįstai nesvarstė klausimo, ar jo atžvilgiu gali būti taikomas Baudžiamojo kodekso 93 straipsnis ir ar N. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes šio baudžiamojo įstatymo taikymui nėra teisinių sąlygų.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų ( Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 1 dalis). Pagal Baudžiamojo kodekso 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

N. K. atveju beveik visos šios sąlygos yra, tačiau jis nelaikytinas nusikaltęs pirmą kartą, nes, nebūdamas teistas, padarė ne vieną, bet penkias nusikalstamas veikas, tai yra, pirmą veiką padarė pirmą kartą, o kitas keturias veikas padarė jau būdamas padaręs nusikalstamas veikas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 nurodoma, jog: „plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškina, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį“.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių klausimą išsprendė teisingai.

Jei žala padaroma kelių asmenų veiksmais, jų pareiga yra žalą atlyginti solidariai (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidarinė atsakomybė reiškia, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų turi atlyginti ne aritmetinę jam tenkančią žalos dalį, bet visi žalą padarę asmenys turi atlyginti visą padarytą žalą. Jei bet kuris iš žalą padariusių asmenų atlygina didesnę žalos dalį, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).

Esamoje situacijoje teismas teisingai visą neatlygintiną žalos dalį priteisė iš visų nuteistųjų (solidarinė atsakomybė), o nuteistasis N. K. įgijo regreso teisę reikalauti iš kitų nuteistųjų to, ką jis įvykdė po jam priklausančios dalies atskaitymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo N. K. ir jo atstovės pagal įstatymą L. K. apeliacinį skundą atmesti.

.