Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų F. A. A., V. A., G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-812/2016 pagal ieškovų F. A. A., V. A., G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, D. K., A. P., S. G., A. B., J. B., Policijos departamentui prie LR VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. F. A. A. ir V. A. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 31 386 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovas G. A. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2552,05 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 03.15 val., visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegant F. A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sunaikintas ieškovams F. A. A., V. A. ir G. A. priklausantis, turtas, bendros 144 810 Eur vertės. Dėl šio įvykio Panevėžio AVPK buvo 2013-05-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalies požymius. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-01-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes nenustatytas asmuo ar asmenys, padarę šią nusikalstamą veiką. Ieškovų nuomone, tokią tyrimo baigti lėmė neprofesionalus ir netinkamas darbas ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo konstatuotas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros, išnagrinėjus F.A. A. skundą.Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovai prarado galimybę padarytą žalą išsireikalauti iš kaltų asmenų, todėl reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei. I. F. A. A. ir V. A. padaryta žala – 31 386 Eur, iš jų 24 262,79 Eur būtinų išlaidų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)atstatymui. Ieškovo G. A. patirtą žalą sudaro gaisro metu sudegusio jam priklausančio turto vertė 2552,05 Eur.Dėl netinkamo policijos pareigūnų darbo kokybės, neprofesionalumo atliekant tarnybines funkcijas ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais išgyvenimais ir nepatogumais. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai pakirto pareiškėjų pasitikėjimą policija, kaip valstybės institucija, gebančia greitai ir kokybiškai atskleisti nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. Kiekvienam ieškovui padaryta neturtinė žala įvertinta po 3000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 03.15 val., visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegant F. A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo sunaikintas svetimas, ieškovams F. A. A., V. A. ir G. A. priklausantis turtas. Dėl įvykio Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalies požymius. Iš 2013-05-30 akto dėl kilusio gaisro nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis - padegimas, gaisro židinio vieta – išorinėje pietinėje pastato pusėje esančios durys. 2013-05-30 įtarimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pareikštas P. K.. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-01-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo P. K. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o 2014-01-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje sustabdytas, nenustačius asmens ar asmenų, padariusių nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus Kinologų grupės specialistas A. P. apžiūrėjo įvykio vietą su šunimi, apmokytu sekti žmogaus pėdsakais. Šuo protokole užfiksuotais pėdsakais nuvedė iki P. K. sodybos medinio pastato, daugiau nėjo, pasuko į vidinį kiemą ir taip pat sustojo. A. P. apėjo visą kiemą, tačiau šuo į jokius pėdsakus nereagavo, nelojo. Tai leido daryti išvadą, kad nei name, nei kieme nebuvo sekamo objekto. Sodyboje įtariamojo P. K. jau nebuvo, nes jis buvo sulaikytas ir atvežtas į įvykio vietą. Teismas padarė išvadą, kad pareigūnas atliko veiksmus tinkamai, operatyviai ir pagal susiklosčiusią situaciją iki galo. Jis neturi fiksuoti savo veiksmų, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos, bei neturi tam galimybių. Kinologas dirbo su šunimi, apmokytu sekti žmogaus pėdsakais, jo tikslas buvo rasti pėdsakus palikusi žmogų, o ne įrodymus, todėl atsakovų teiginiai, kad nebuvo rasti svarbūs įrodymai, atmesti kaip prielaidos, nenustačius, kad dėl A. P. veiksmų buvo prarasti reikšmingi bylai įrodymai.Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas S. G. paėmė įtariamojo P. K. pavyzdžius lyginamajam tyrimui – rankų nuoplovas, pavyzdžius supakavo į popierinius lapus, vokus. Rankų nuoplovų pavyzdžiai kartu su įtariamojo P. K. rūbais , degėsių ir dirvožemio pavyzdžiais buvo išsiųsti į ekspertizę. Ant drabužių buvo rasta degaus skysčio-alyvos pėdsakų, tačiau jų nerasta ant nuoplovų ir degėsių pavyzdyje. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nuoplovų mėginiai paimti per vėlai, nes P. K. jau buvo patalpintas į areštinę ir galėjo nusiplauti rankas, kaip nereikšmingus. Nesant degių skysčių pėdsakų ant objektų iš gaisravietės, objektyviai eliminuota lyginamųjų pavyzdžių patikrinimo galimybė. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, negalėjo padaryti išvados, kad dėl S. G. atlikto procesinio veiksmo buvo prarasti bylai reikšmingi įrodymai, galimybė išsiaiškinti bylos aplinkybes.Dėl Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo J. B., tyrėjo D. K. ir Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto A. B. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos sekančios aplinkybės: 2013-05-30 priimtas nutarimas daryti kratą. Kratą atliko KPS vyr. tyrėjas J. B. ir KPS tyrėjas D. K., dalyvaujant P. K.. Kratos tikslas - surasti ir paimti talpas su degiais skysčiais, drabužius, skudurus, išteptus degiais skysčiais, kitus daiktus, turinčius reikšmės bylai P. K. namuose ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini)Nutarimas P. K. buvo paskelbtas pasirašytinai. Pagal įrašus 2013-05-30 14.00-14.35 val. buvo atlikta krata. Kratos metu nebuvo surasti ir paimti jokie daiktai. Teismas konstatavo, kad nors ir krata buvo atlikta po 10 val., įtariamas nusikalstamos veikos įvykdymu asmuo buvo sulaikytas ir neteko galimybės paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus, įrankius, priemones, rūbus, jei tokie buvo namų valdoje, todėl nagrinėjamu atveju kratos atlikimo laikas nėra esminę reikšmę byloje turinti aplinkybė. Ieškovai nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokie reikšmingi bylai įrodymai buvo prarasti. Iš liudytojo P. K. parodymų teisme nustatyta, kad jis nusirengė ir atidavė pareigūnams rūbus bei batus, kuriuos vilkėjo gaisro metu ir areštinėje. Nustatytos aplinkybės, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, leidžia daryti išvadą, kad P. K. pareigūnams atidavė tuos rūbus ir batus, kuriais vilkėjo įvykio metu.Liudytojo E. Š. parodymai, ieškovų argumentai dėl netinkamo rūbų supakavimo nagrinėjamu atveju atmesti kaip teisiškai nereikšmingi, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu degiu skysčiu buvo sulietos F.A. A. gyvenamojo namo durys. Iš liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad jam atvykus į įvykio vietą, įtariamas nusikalstamos veikos įvykdymu asmuo, vadovaujantis A. nurodytais duomenimis, jau buvo sulaikytas pareigūnų ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje. V. S. bendravo su įtariamu asmeniu, kuris neigė sukėlęs gaisrą, nuo jo nesklido joks įtarimą galėjęs sukelti kvapas. Sulaikius įtariamąjį, buvo atimta galimybė jam paslėpti, išmesti, sukeisti ar kitaip atsikratyti nusikalstamos veikos įrankių, priemonių, kitų tyrimui reikšmingų daiktų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visuma byloje ištirtų įrodymų, nustatytų byloje aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovų nurodytų ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktų procesinių veiksmų, jų atlikimo būdo, laiko buvo prarasta galimybė išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, kad buvo prarasti konkretūs įrodymai, kad pareigūnai pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Visi ieškovų nurodyti pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai atlikti per nepilnas dvi paras po įvykio, todėl nėra pagrindo teigti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu egzistavo nepagrįsto procesinio pasyvumo laikotarpiai, nepagrįstai ilgi intervalai tarp atskirų procesinių veiksmų.Teismas nustatė, kad gaisro metu sudegė, buvo sulietas vandeniu ne tik ieškinyje nurodytas turtas, tačiau ir kitas turtas – smulkūs namų buities daiktai, patalynė, maisto produktai, vaistai, dokumentai. Bendra ieškovų F.A. A. ir V. A. patirta turtinė žala dėl kilusio gaisro pripažintina įrodyta 20 363,26 Eur sumai. G. A. - 2552,05 Eur.Byloje ieškovai nenurodė turtinės žalos sudėties ir dydžio, kurią tiesiogiai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami savo funkcijas. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovams padarytos turtinės žalos ir pareigūnų veiksmų. Pareigūnų veiksmuose teismas nenustatė neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, kurie galėjo pakankamu laipsniu lemti ieškovų nurodytų padarinių atsiradimą, ikiteisminis tyrimas byloje yra sustabdytas, todėl nusikalstamą veiką padarę asmenys, gavus naujų reikšmingų bylai įrodymų, dar gali būti nustatyti ir nukentėję asmenys turės galimybę realizuoti savo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovai būtų gavę žalos atlyginimą iš kalto asmens, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs nustatytas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo, nes ieškovų galimybė gauti realų žalos atlyginimą iš kalto asmens priklauso nuo eilės sąlygų. Nurodytais motyvais reikalavimą priteisti ieškovams iš atsakovo nusikalstamos veikos metu patirtą turtinę žalą teismas atmetė.Teismas pripažino, kad ieškovai patyrė didelius psichologinius ir dvasinius išgyvenimus tiek dėl įvykdytos nusikalstamos veikos – sukelto gaisro ir jo padarinių, tiek dėl baimės ir netikrumo, nusivylimo teisėsaugos institucijomis nepavykus ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kalto asmens. Tačiau nenustatęs visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, netenkino ieškovų ieškinio dėl žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovų F. A. A. ir V. A. 31 386 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovo G. A. 2552,05 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai iš dalies sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, analizuojant įrodymus civilinėje byloje, pareigūnų S. G., A. B. veiksmų, kurie neturėjo reikšmės sėkmingam nusikalstamam veikos ištyrimui, tačiau nesutinka su kitų pareigūnų atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų vertinimu.Ieškovų nuomone, kinologų grupės specialistas A. P. aplaidžiai atliko savo pareigas ir pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus Kinologų grupės specialisto pareigybių aprašymo 6.5 punktą (sugebėti savarankiškai orientuotis; greitai ir operatyviai priimti racionalius sprendimus įvykio vietoje), LR BPK 179str. („Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“) reikalavimus. Pareigūno neteisėti veiksmai yra konstatuoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-06-27 nutarime. A. P. nepagrįstai nutraukė pėdsekystę dėl S. K. kieme buvusių gyvulių. Pareigūnas, esant nurodytai situacijai, turėjo savarankiškai susiorientuoti, greitai ir operatyviai priimti racionalius sprendimus, susijusius su gyvūnų pašalinimu iš kiemo ir pėdsekystės tęsimu. Nutraukta pėdsekystė užkirto kelią nustatyti įtariamąjį, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl A. P. veiksmų yra neteisingas.J. B. ir D. K. buvo atsakingi už jiems pavestų užduočių, tai yra kratos, atlikimą. Iš Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-06-27 nutarimo bei liudytojo E. Š. parodymų, taip pat iš paties D. K. ir J. B. paaiškinimų ir parodymų matyti, kad abu pareigūnai kratą pas įtariamąjį P. K. atliko praėjus net 10-11 valandų po įvykio. Prieš kratos atlikimą abu tyrėjai nesiėmė priemonių (neapklausė nukentėjusiųjų, paties įtariamojo ar kitų asmenų), siekdami išsiaiškinti, kokiais drabužiais vilkėjo bei kokia avalyne avėjo įtariamasis P. K. prieš nusikaltimą, nesiaiškino ir neieškojo ar P. K. priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose nėra pirštinių, kuriomis galėjo naudotis įtariamasis. Nesant duomenų apie įtariamojo aprangą prieš nusikaltimą, tyrėjai turėjo apžiūrėti visas patalpas ir surinkti visus rūbus bei avalynę, buvusius ne tik įtariamojo namuose, bet ir pagalbinėse patalpose. To nebuvo padaryta. Krata atlikta nedalyvaujant įtariamajam, namo savininkui, nes tuo metu įtariamasis melžė karves. P. K. parodymai teismo posėdyje buvo neadekvatūs, jis teigė, kad nepažįsta ieškovų, nesupranta ką veikia teisme, nepamena kratos aplinkybių. Apeliantai mano, kad vertinant P. K. amžių, sveikatą, 2014-05-22 duodamas parodymus jis geriau prisiminė aplinkybes, todėl teismas privalėjo remtis šiuo paaiškinimu. Teismas visiškai nevertino tyrėjo V. S. veiksmų įvykio vietoje, kuris, kaip paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą, buvo atsakingas už įvykio vietos apžiūrą, neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą. Pareigūnas pripažino, jog turėdamas teisę priimti nutarimą dėl kratos darymo P. K. sodyboje, taip pat turėdamas teisę priimti nutarimą dėl savalaikio rankų nuoplovų paėmimo nuo įtariamojo P. K., to nepadarė, nes baigėsi jo darbo laikas.Minėti pareigūnai netinkamai ir aplaidžiai ikiteisminio tyrimo metu vykdė pareigas, ko pasekoje buvo prarasta galimybė surinkti įtariamojo kaltę patvirtinančius duomenis, o tai reiškia prarastą galimybę atskleisti nusikalstamą veiką. Dėl netinkamai atliktų policijos pareigūnų veiksmų, ieškovai prarado galimybę padarytą žalą išsireikalauti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, todėl Panevėžio apskrities VPK neteisėtais veiksmais ieškovams padarė netiesioginius nuostolius, kurie pasireiškia negautomis pajamomis, kurias ieškovai būtų gavę, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų. Ieškovai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų prarado galimybę žalą išsireikalauti iš kaltų asmenų, o tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė netiesioginius nuostolius – negautą žalos atlyginimą.Sustabdytame ikiteisminiame tyrime veiksmai neatliekamai, jokių naujų duomenų apie nusikalstamą veiką padariusius asmenis nėra gauta. Mano, kad žalą privalo atlyginti atsakovas, kuri įgyja regreso teisę į žalos atlyginimą iš nusikalstamą veiką ir nustatys nusikaltimą padariusius asmenis.Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovams padarytos turtinės žalos dydį bei faktą, kad ieškovai patyrė didelius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus tiek dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, tiek dėl teisėsaugos institucijoms nepavykus nustatyti kalto asmens.Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros atstovė - Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į apeliacinį skundą neišreiškė jokios pozicijos dėl apeliacinio skundo, nes civilinės bylos baigtis neturės įtakos Generalinės prokuratūros, kaip viešojo juridinio asmens, teisėms ir pareigoms. Prokurorų veiksmų pažeidimų faktų nenurodyta nei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendime, nei ieškovų apeliaciniame skunde.A. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad nutraukta pėdsekystė užkirto kelią nustatyti įtariamąjį. A. P. veiksmai buvo atlikti operatyviai, tinkamai, iki galo. Apeliantų prielaidos, kad galbūt šuo būtų radęs rūbus, batus ar kitus daiktus yra nepagrįstos, nes šuo skirtas rasti žmogų.Apeliantų teiginiai, kad krata atlikta tik 10 val. po įvykio ir atlikta paviršutiniškai, nes užtruko tik 35 min., nepagrįsti įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad dėl šių procesinių veiksmų atlikimo laiko ir trukmės buvo prarasti kokie nors įrodymai, kad pareigūnai pažeidė kratą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ar bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. P. K. iš karto po įvykio buvo sulaikytas, todėl apeliantų teiginiai, kad jo artimieji, bendrininkai galėjo sunaikinti įkalčius, paremti prielaidomis, nes byloje negauta duomenų, kad jis turėjo bendrininkų. Darant kratą dalyvavo P. K., tai patvirtino liudytojai J. B. ir D. K.. Apeliantai nepateikė duomenų, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovams padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei pareigūnų veiksmų, nenustatyti ir neteisėti pareigūnų veiksmai. Kiti tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str. 1 d.3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 03.15 val., visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegant F. A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), buvo sunaikintas ieškovams F. A. A., V. A. ir G. A. priklausantis turtas-gyvenamasis namas. Dėl įvykio Panevėžio AVPK Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalies požymius. Iš Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus2013-05-30 akto dėl kilusio gaisro nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis - padegimas, gaisro židinio vieta – išorinėje pietinėje pastato pusėje esančios durys. Tuoj po įvykio 2013-05-30 įtarimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pareikštas P. K., kuris visą laiką kaltę neigė. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-01-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo P. K. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o 2014-01-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje sustabdytas, nenustačius asmens ar asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010). Valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto nagrinėjamo ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai teisiškai pagrindė reiškiamus reikalavimus, tačiau netinkamai vertino nustatytas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmių, tvirtindamas, kad veiksmai jeigu ir atlikti ne visai tinkamai, tai jie negalėjo turėti esminės reikšmės tyrimui. Įvykio visos aplinkybės liko neišaiškintos, todėl nėra pakankamo faktinio pagrindo tvirtinimui, kad aplaidžiai atlikti tyrimo veiksmai neturėjo esminės reikšmės tyrimui, nes tik nustatyta, kad buvo tyčinis padegimas, o kitos aplinkybės liko nenustatytos. Nenustatytas pakankamas faktinis pagrindas, kad tyrimas atliktas išsamiai, stropiai, operatyviai. Ieškovai iš esmės reiškia reikalavimus valstybei civilinėje byloje iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 76-1-00327-13 galimai padarytų ieškovų teisių pažeidimų neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais bei neveikimu, kurie nustatyti 2014-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarime atsisakyti kelti drausmės bylą. Apeliantų teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas kinologų grupės specialistas A. P. aplaidžiai atliko savo pareigas ir pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus Kinologų grupės specialisto pareigybių aprašymo 6.5 punktą (sugebėti savarankiškai orientuotis; greitai ir operatyviai priimti racionalius sprendimus įvykio vietoje, LR BPK 179str. („Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“) reikalavimus.Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-06-27 nutarime nustatyta, kad kinologų grupės specialistas A. P. 2014-05-22 paaiškinime prokurorui parodė, jog 2013-05-30 d. naktį, apžiūrint Panevėžio r., Karsakiškio sen., Pinigėlių II k., esantį padegtą namą, tarnybinis šuo pėdsakais nuvedė iki miške esančios, kaip nustatyta P. K., sodybos ir vedė į jo sodybos vidinį kiemą. Kieme ganėsi paleistos be priežiūros karvės su veršiukais. Pagal A. P., karvės, siekdamos apginti savo jauniklius, grėsmingai puolė į šuns pusę, todėl kilus pavojui tarnybinio šuns sveikatai ir gyvybei, nutraukė tolesnį sekimą pėdsakais. Nurodė, kad kieme šaukė namo šeimininką, tačiau niekas neatsiliepė. Pašalinti kliūtį - naminius gyvulius iš kiemo ar juos kur nors uždaryti, galimybės neturėjo, todėl tęsti sekimą negalėjo. Nors to, kad karvės puolė šunį, 2013-05-30 tyrėjai A. P. netvirtino, tik nurodė, kad šuns į kiemą neleido. Kitomis kryptimis šuo pėdsakų neužuodė. Pagal A. P., palikti gyvulių kvapai pėdsekystei įtakos neturi, nes šuo ėjo žmogaus kvapu. Nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad galimybė tęsti pėdsekystę buvo. Iš byloje esančio įtariamojo P. K. 2013-05-30 apklausos protokolo bei nagrinėjant F.A. A. skundą 2014-05-22 pateikto P. K. paaiškinimo matyti, jog pastarasis įvykio vietos apžiūros metu bei kinologui su tarnybiniu šunimi pėdsakais atsekus iki jo sodybos kiemo, buvo ne namuose. P. K., atvažiavus policijos automobiliui, buvo išėjęs į kiemą, vėliau tarnybiniu automobiliu atvežtas į įvykio vietą.Teismo posėdžio metu kinologas A. P. paaiškino, kad šuo, suradęs sekamą objektą – jį aploja ir, jei name būtų buvęs sekamas asmuo, šuo būtų lojęs. Šiuo atveju šuo, sustojęs 2-3 m iki namo durų, nelojo, kieme taip pat nelojo. Pagal jį, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nei name, nei kieme nebuvo sekamo objekto, koks asmuo tai bebūtų: P. K. ar kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. A. P. grįžus į gaisro vietą, jis buvo informuotas, kad pareigūnai jau turi galimą įtariamąjį, todėl nei jis pats, nei kitų pareigūnų nurodymu tvirtina nebeturėjęs pagrindo tęsti pėdsekystę ar ją vykdyti iš naujo. Taigi A. P. nutraukė pėdsekystę dėl karvių buvimo kieme ir dėl to, kad įtariamasis buvo sulaikytas. Vargiai galima sutikti su tuo, kad tai atitinka atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, kai tyrimas tik pradedamas.Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato pėdsekystės atlikimo kaip atskiro procesinio veiksmo įforminimo. Dėl atlikto veiksmo buvo surašytas tarnybinis pranešimas. A. P. paaiškino, kad pareigūnas, dirbantis su šunimi, objektyviai neturi galimybės fiksuoti veiksmų eigą fotografuodamas, filmuodamas, darydamas garso, vaizdo įrašus. Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovai, kad fiksavus pėdsekystę būtų buvę gauti kokie nors išsamesni, tikslesni duomenys, nei juos tarnybiniame pranešime nurodė A. P.. Tačiau akivaizdu, kad tik dėl pėdsekystės rezultatų ir ieškovų nurodymų apie jų įtariamą padegimu asmenį, iš karto buvo sulaikytas P. K..Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai, operatyviai ir pagal susiklosčiusią veiksmo atlikimo metu situaciją iki galo. Ieškovų argumentus, kad dėl A. P. neveikimo liko nesurasti svarbūs bylai įrodymai, kaltininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismas vertino kaip išsakytas prielaidas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kinologas dirbo su šunimi, apmokytu sekti žmogaus pėdsakais, todėl šio veiksmo atlikimo tikslas buvo rasti pėdsakus palikusį žmogų, o ne įrodymus. Teismas darė išvadą, kad visuma ištirtų byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl A. P. veiksmų buvo prarasti bylai reikšmingi įrodymai, galimybė išsiaiškinti bylos aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Teismo nuomone, kinologas A. P., nustatęs kliūtį (gyvulius įtariamojo kieme) dėl kurios neva nebegalėjo tęsti pėdsekystės, turėjo ją pašalinti ir tęsti darbą, jei P. K. buvo sodyboje. Tarnybinis šuo pėdsakais atvedė iki P. K. kiemo, todėl byloje nepaneigta, kad šuo būtų suradęs žmogų arba paneigęs kilusius įtarimus P. K.. Jeigu šuo būtų aplojęs P. K., būtų didesnis pagrindas įtarti, kad pėdsakai gaisravietėje yra jo. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pareigūnas ėmėsi ne visų jam įmanomų priemonių, savo pareigų tinkamai iki galo neatliko. Pats liudytojas A. P. vienu metu tvirtino, kad sodyboje, į kurią atvedė šuo, P. K. buvo, o kitu metu- kad nebuvo, nes jau buvo sulaikytas. P. K. niekada netvirtino, kad į jo sodybą tyrėjai atvyko su šunimi. Tokie aiškinimai susiję tik su paties veiksmų vertinimu, o ne tuo, kad pėdsakus palikusio asmens nebuvo galima nustatyti.Apeliantų nuomone, J. B. ir D. K., kurie buvo atsakingi už jiems pavestų užduočių, tai yra kratos, atlikimą, ją atliko nerūpestingai, dėl ko išliko abejonės dėl galimybės ištirti visas aplinkybes apie A. K. elgesį iki įvykio ir naudotus daiktus, jo matytus asmenis įvykio dieną, kurie neva galėjo praeidami pro jo sodybą uždegti ieškovų gyvenamąjį namą.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-05-30 maždaug 10 val. po įvykio buvo priimtas nutarimas daryti kratą P. K. sodyboje. Kratos tikslas - surasti ir paimti talpas su degiais skysčiais, drabužius, skudurus, išteptus degiais skysčiais, kitus daiktus, turinčius reikšmės bylai P. K. namuose ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini)Nutarimas P. K. buvo paskelbtas pasirašytinai. Pagal protokolą 2013-05-30 14.00-14.35 val. buvo atlikta krata. Kratą atliko KPS vyr. tyrėjas J. B. ir KPS tyrėjas D. K.. 2013-05-31 kratos protokolo egzempliorius įteiktas P. K.. 2014-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarime nurodyta, kad P. K. sulaikymo metu vilkėjo nešvarų (dėmėtą ) šviesiai rudos spalvos vyrišką švarką, vienspalvius nešvarius baltos spalvos baltinius, mūvėjo nešvariomis tamsios (galimai tamsiai mėlynos) spalvos sportinėmis kelnėmis su baltos spalvos vertikaliai prisiūtomis juostelėmis šonuose, avėjo nudėvėtais pilkos spalvos medžiaginiais įmaunamais batais, kurių šonuose matyti horizontaliai prisiūtos tamsios spalvos medžiaginės juostelės(Nustatyta pagal aprangą, su kuria jis nufotografuotas prieš patalpinant į areštinę). Daiktų pateikimo 2013-05-31 protokole, surašytame Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK Kriminalinės policijos vyr. tyrėjo J. B., užfiksuota, kad dalyvaujant Kriminalistinių tyrimų biuro specialistui A. B., P. K. savo iniciatyva pateikė turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktus: juodos spalvos sportines kelnes su 4 baltos spalvos juostelėmis, mėlynos spalvos vyriškus marškinius, rudos spalvos batus. Minėti daiktai suvynioti atskirai į popierius ir supakuoti į dėžę su paaiškinimais ir antspaudais. Paimti daiktai nufotografuoti. Liko neaišku, nes ne visi prisimena, ar P. K. drabužius iš kokios tai patalpos atnešė, ar nusirengė ir atidavė. Todėl negalima daryti abejones nekeliančios išvados, kad šiuo veiksmu paimtus rūbus vilkėjo ir galėjo vilkėti P. K. gaisro dieną, nors ir ant jų buvo degaus skysčio- alyvos. Nepašalintos abejonės, ar neliko kitų, paslėptų, P. K. gera valia tyrėjams neperduotų rūbų ar kitų daiktų, ant kurių galėtų būti nusikaltimo pėdsakų, pvz. švarko.P. K. 2014-05-22 paaiškinime prokurorui ir nurodė, kad „2013-05-30 d., apie 3-4val., prabudo, nes pajuto, kad kažkas šviečia pro langą. Išėjęs į kiemą, pamatė policijos automobilį. Apsimovęs berods pilkos spalvos nešvariomis kelnėmis, policijos automobiliu buvo nuvežtas iki A. namų. 2013-05-30 d., apie pietų laiką, jį iš areštinės paėmė du policijos pareigūnai ir vežė į jo (P. K.) namus, esančius Pinigėlių II kaime, daryti kratos. Atvažiavus į namus, paprašė leisti pamelžti karves. Kuris iš minėtų pareigūnų-J. ar kitas policijos pareigūnas leido eiti melžti karves, neprisimena. Pasiėmęs kieme ant tvoros kabėjusį kibirą, nuėjo melžti karvių, kurių buvo trys. Į savo gyvenamąjį namą įėjęs nebuvo. Jam nuėjus melžti karvių, policijos pareigūnai vieni nuėjo į gyvenamąjį namą. Bemelždamas karves, sugaišo apie valandą laiko. Po to policijos pareigūnai išėjo iš jo namo, pasakė, kad jau padarė kratą. Visi trys sėdo į policijos automobilį ir nuvežė jį į policijos areštinę. Prieš atliekant kratą, policijos pareigūnai nesakė ko ieškos, jokių drabužių pateikti jam nesiūlė, neklausė kuo jis vilkėjo 2014-05-29 dieną. Kitą dieną, apie pietus, jį vėl nuvežė namo, kur policijos pareigūnai paėmė drabužius, avalynę. Kažką tai minėjo, kad reikia pateikti drabužius, kuriais vilkėjo gaisro dieną. Ar pateikė drabužius, kuriais vilkėjo areštinėje, ar drabužius, kurie buvo namuose, nebeprisimena“. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK KPS tyrėjas D. K. 2014-05-22 paaiškinime prokurorui nurodė, kad 2013-05-30 Panevėžio r. PK KPS viršininko R. D. nurodymu kartu su KPS vyr. tyrėju J. B., buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), daryti kratos P. K. patalpose. Kodėl nebuvo paimti P. K. nešiojami drabužiai, neatsimena, nes kratai vadovavo J. B.. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas P. K. jau aiškino, kad atliekant kratą buvo prie pareigūnų, kratos atlikimo metu karvių nemelžė. P. K. teisme aiškino, kad karves melžė sekančią dieną, kai buvo atvežtas į namus. P. K. taip pat paaiškino, kad iki gaisro kilimo vilkėjo tais pačiais drabužiais, kuriais vilkėdamas buvo sulaikytas pareigūnų. Akivaizdu, kad 2014-05-22 paaiškinime prokurorui nurodytų aplinkybių P. K. nepatvirtino, bet dėl kokių priežasčių, nenustatyta. Teismas šiomis aplinkybėmis padarė išvadą, kad P. K. pareigūnams atidavė tuos rūbus ir batus, kuriais vilkėjo įvykio metu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors krata atlikta ir praėjus 10 val. po įvykio, įtariamas nusikalstamos veikos įvykdymu asmuo buvo sulaikytas ir neteko galimybės paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus, įrankius, priemones, rūbus, jei tokie buvo namų valdoje, todėl nagrinėjamu atveju kratos atlikimo laikas nėra esminę reikšmę byloje turinti aplinkybė. Pagrindo surinkti visus name buvusius daiktus, rūbus nebuvo teisėto pagrindo. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pareigūnai kratą pas įtariamąjį P. K. atliko praėjus net 10 valandų po įvykio, prieš kratos atlikimą abu tyrėjai nesiėmė priemonių (neapklausė nukentėjusiųjų, ar kitų asmenų), siekdami išsiaiškinti kokiais drabužiais vilkėjo bei kokia avalyne avėjo įtariamasis P. K. prieš nusikaltimą, nesiaiškino ir atidžiai neieškojo P. K. priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose pirštinių, kuriomis galėjo naudotis įtariamasis, kitų įrankių, medžiagų, nesiaiškino apsilankiusių asmenų. Neturėdami duomenų apie įtariamojo aprangą prieš nusikaltimą, tyrėjai turėjo apžiūrėti visas patalpas ir surinkti visus rūbus bei avalynę, buvusius ne tik įtariamojo namuose, bet ir pagalbinėse patalpose. Nustatyta, kad tyrimui dėl nežinomų priežasčių nebuvo iš karto paimti drabužiai ir avalynė, kuriais P. K. vilkėjo sulaikymo metu 2013-05-30 7 val., nes P. K. sulaikymo metu vilkėjo nešvarų (dėmėtą ) šviesiai rudos spalvos vyrišką švarką, vienspalvius nešvarius baltos spalvos baltinius, mūvėjo nešvarias tamsios (galimai tamsiai mėlynos) spalvos sportines kelnes su baltos spalvos vertikaliai prisiūtomis juostelėmis šonuose, avėjo nudėvėtais pilkos spalvos medžiaginiais įmaunamais batais, kurių šonuose matyti horizontaliai prisiūtos tamsios spalvos medžiaginės juostelės. Tyrimui, kaip užfiksuota, jis 2013-05-31 atidavė juodos spalvos sportines kelnes su 4 baltos spalvos juostelėmis, mėlynos spalvos vyriškus marškinius, rudos spalvos batus. Specialistas A. B. 2014-06-11 paaiškinime prokurorui nurodė drabužių perdavimo aplinkybes. Švarko P. K. neperdavė. Taigi tyrimui buvo atiduoti tie drabužiai, kokius nurodė pats P. K.. Sulaikymo metu 2013-05-30 7 val. jis nebuvo fotografuotas. Jis nufotografuotas tik prieš patalpinant jį į areštinę. Iš šios nuotraukos matyti jo apranga, kuri, kaip matyti, ne visai sutampanti su pareigūnams perduota apranga. Minėta, kad drabužių kratos metu pareigūnai nerado, o P. K. juos perdavė iš tvarto ar namo prieangio, marškinius-iš namo. Toks pareigūnų neatidus elgesys darant kratą bei perimant drabužius po paros laiko galėjo turėti įtakos sėkmingam bylos tyrimui. O kad tai neturi esminės reikšmės, kai visos įvykio aplinkybės iš viso liko nenustatytos, vargiai galima tvirtinti.Bylos duomenimis nustatyta, kad įtariamojo P. K. dešinės ir kairės rankų nuoplovų, kelnių, marškinių ir batų, paimtų ne iš karto po įvykio, bet vėliau, pakuotės buvo nehermetiškos. Prokuroro nutarime nurodyta, kad J. B. surašytame protokole nepilnai nurodyta padaryta nusikalstama veika, nenurodžius, kad įtariamas padegimas, jo manymu, tai turėjo įtakos specialistui S. G. parenkant paimtų lyginamajam tyrimui pavyzdžių įpakavimo būdą.Pirmosios instancijos teismas ieškovų argumentus dėl netinkamo rūbų supakavimo atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, dėl tos priežasties, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu degiu skysčiu buvo sulietos F.A. A. gyvenamojo namo durys. Šis nustatytas faktas nepaneigia pareigūnų atlikto tolesniam tyrimui reikalingų objektų netinkamo įpakavimo, nes kaip nurodyta Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-06-17 rašte Nr. S-677 šiam tikslui naudojamos popieriaus pakuotės (vokai, vyniojamais popierius ir pan.) tiriamiems objektams pakuoti, o nagrinėjamu atveju pakuotės buvo netinkamos, daiktai sudėti į kartonines dėžes, pakuotės buvo nehermetiškos. Dėl šio nustatyto nerūpestingumo paimant tyrimui bei pakuojant daiktus, lakios medžiagos nuo jų galėjo išgaruoti. Tyrėjas V. S., buvęs atsakingas už įvykio vietos apžiūrą, neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, teisme nurodė, kad jis tarnybiniame automobilyje bendravo su įtariamu asmeniu, kuris neigė sukėlęs gaisrą, nuo jo nesklido joks įtarimą galėjęs sukelti kvapas. Be to, nutarimo atlikti kratą, paimti rankų nuoplovas jis tuo metu nepriėmė, nes baigėsi darbo laikas. Be to, liudytojo manymu, įtariamasis buvo sulaikytas, todėl negalėjo paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikšmingų įrodymų. Tai liudija tik pareigūno nerūpestingumą, jis nesielgė stropiai ir atidžiai. Jis turėjo daryti viską, kad tyrimo procesas vyktų visapusiškai, vengiant nereikalingo delsimo, nepriklausomai nuo paaiškėjusių aplinkybių, vertindamas įvykio specifiškumą, turėjo tyrimui surinkti medžiagas kuo operatyviau, nes nustatytas delsimas ir neoperatyvumas, nurodytas nusiraminimas dėl įtariamojo sulaikymo galėjo lemti ir matomai lėmė įrodymų praradimą ( lakios medžiagos garuoja, daiktai ir rankos nuplaunamos ir pan., degių skysčių pėdsakai su laiku taip prarandami).Įvertinus aukščiau išdėstytą, laikytina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti prokuratūros nutarime nustatyti tyčinio pastato padegimo pirminio tyrimo pažeidimai bei nebuvo paneigta galimybė, kad pareigūnams tinkamai atlikus veiksmus, būtų buvę išaiškinta daugiau nusikalstamos veikos aplinkybių. Taigi ikiteisminis tyrimas byloje buvo nepakankamai operatyvus ir išsamus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepakankamo atidumo ir rūpestingumo tiriant kilusio gaisro aplinkybes, kas sąlygojo nerezultatyvų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus teisėsaugos pareigūnams nepavykus nustatyti kalto asmens. Apeliacinis instancijos teismas sutinka su šia išvada. Ieškovai dėl užsitęsusio ir nerezultatyvaus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus, stresą, nusivylimą, įtampą. Nebuvo pasiekti jų teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti.Įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus konstatuotina, kad tarp teismo nustatytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų nevykdytos bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, atliekant jiems pavestas pareigas, ir ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, yra priežastinis ryšys. Visuma aukščiau nurodytų įrodymų rodo, kad visos 3 būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: teismo konstatuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jiems pavestas tarnybines pareigas nevykdymas, žala ir priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų tinkamai pareigų nevykdymo ir atsiradusios ieškovams neturtinės žalos.Tačiau vertinant ieškovų prašomą priteisti iš atsakovo - Lietuvos valstybės 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį, remdamasis teisingumo, protingumo principais, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovų, priteisia ieškovams F. A. A. ir V. A. po 900 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, o G. A. -200 Eur. Kolegija sprendžia, jog teismo nustatytas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydis kiekvieno ieškovo atžvilgiu yra pakankama kompensacija už patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, patirtus po tyčinio jų turto padegimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nerūpestingumo ir aplaidaus įvykio aplinkybių tyrimo.Apeliantų teigimu, teismas turėtų priteisti iš valstybės turtinės žalos atlyginimą, nes valstybė yra atsakinga už jų patirtą žalą, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tačiau nurodomą turtinę žalą ieškovams tiesiogiai padarė ne valstybės pareigūnai, o asmuo, tyčia padegęs jų statinį. Priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų nerūpestingumo yra pakankamai nutolęs nuo padarytos turtinės žalos, todėl nėra pagrindo ją priteisti. Jeigu bus nustatytas kaltas asmuo, turtinę žalą turės atlyginti jis. Valstybė už jo veiksmus nagrinėjamu atveju neatsako. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant ieškovams nustatytą neturtinę žalą.Pakeitus teismo sprendimą, turėtų būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovai patyrė 1034 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 600 Eur advokato pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus. Atitinkamai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovams priteisiama 51,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į.k. 291008610, ieškovų F. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinės žalos, G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos bei ieškovams F. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.