Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Tokią tyrimo baigtį lėmė neprofesionalus ir netinkamas policijos pareigūnų darbas įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovai prarado galimybę padarytą žalą išsireikalauti iš kaltų asmenų, todėl reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Dėl policijos pareigūnų darbo kokybės, jų profesionalumo atliekant tarnybines funkcijas įvertinimo ieškovai kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra ištyrusi F.A. A. skundą 2014-06-27 nutarimu atsisakė kelti drausmės bylą, nes suėjęs Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje numatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas vieneri metai, tačiau tyrimą atlikęs prokuroras nutarime konstatavo eilę policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie turėjo įtakos sėkmingam bylos ištyrimui, kaltų asmenų nustatymui ir jų patraukimui baudžiamojon ir civilinėn atsakomybėn.

Kinologų grupės specialistas A. P. aplaidžiai atliko savo pareigas ir pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus Kinologų grupės specialisto pareigybių aprašymo 6.5 punktą (sugebėti savarankiškai orientuotis, greitai ir operatyviai priimti racionalius sprendimus įvykio vietoje), LR BPK 179 straipsnio „Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“ reikalavimus.

Vyr. tyrėjas J. B. pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2013-04-23 įsakymu Nr. 50-V-290 patvirtintų Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.14 punktą (atsako už pavestų užduočių vykdymą), LR BPK 145 straipsnio „ Krata“ 4 dalyje numatytus procesinės priemonės vykdymo reikalavimus.

Tyrėjas D. K. pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2013-04-23 įsakymu Nr. 50-V-290 patvirtintų Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.12 punktą (atsako už pavestų užduočių vykdymą), LR BPK 145 straipsnio „Krata“ 4 dalyje numatytus procesinės priemonės vykdymo reikalavimus.

Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas S. G. pažeidė „Įvykio vietos tyrimo atmintinės“ 9 skirsnyje „Objektai iš gaisraviečių“ nurodytus reikalavimus, kad objektai, ant kurių gali būti degaus skysčio liekanų, turi būti pakuojami į hermetiškus polietileninius maišelius, nenaudotas metalines ar plastikines talpas su sandariais dangčiais, taip pat pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 Panevėžio apskrities VPK 2006-02-27 įsakymo Nr. 50-V-84 redakcija) patvirtintų Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto pareigybių aprašymo 7.16 punktą (atsakingas už pateiktų tyrimams objektų saugojimą), LR BPK 144 straipsnio „Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas“, 179 straipsnio „Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“ reikalavimus.

Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas A. B. pažeidė „Įvykio vietos tyrimo atmintinės“ 9 skirsnyje „Objektai iš gaisraviečių“ nurodytus reikalavimus, kad objektai, ant kurių gali būti degaus skysčio liekanų, turi būti pakuojami į hermetiškus polietileninius maišus, dideli objektai pakuojami į nenaudotas metalines ar plastikines talpas su sandariais dangčiais, tai pat Panevėžio apskrities VPK viršininko 2013-01-31 įsakymu Nr. 50-V-90 patvirtintų Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto pareigybių aprašymo 7.5 punktą (dalyvauja atliekant tyrimo veiksmus, kai reikia specialiųjų žinių panaudoti kriminalistinius metodus ir technines priemones), 7.7 punktą (atsako už įvykio vietos apžiūros metu rastų pėdsakų fiksavimą, paėmimą, įpakavimą), LR BPK 179 straipsnio „Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“ reikalavimus.

Ieškovų F.A. A. ir V. A. patirtą žalą sudaro 24 262,79 Eur būtinų išlaidų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atstatymui. Žalos dydį ieškovai grindžia UAB „Skena“ parengtu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gaisro metu sudegusio turto vertė: 19 kubų pušinių lentų, kurių bendra vertė 4402,22 Eur, 2 kubai ąžuolo lentų, paruoštų palangėms, barui, stalviršiui daryti, šių lentų bendra vertė 579,24 Eur, 5 vnt. klijuoto medžio durų su staktomis, bendros 1303,29 Eur vertės, 3 vnt. apšvietimo nuo judesio LED lempos, bendros 130,33 Eur vertės, 8 vnt. kanalizacijos vamzdžių, 30 vnt. alkūnių, bendros 72,41 Eur vertės, 8 vnt. vandentiekio vamzdžių, bendros 75,30 Eur vertės, 80 m įvairių elektros laidų, prailgintuvai, kurių bendra vertė 92,68 Eur, 80 kg stelažų sujungimai, bendros 86,89 Eur vertės, elektros paskirstymo skydelis „ABB“ firmos, 86,89 Eur vertės, 5 vnt. 10 mm storio OSB plokštės, kurių vertė 65,16 Eur, 1 vnt. 22 mm storio OSB plokštės, kurios vertė 26,07 Eur, 8 vnt. vandeniui atsparios (žalios spalvos) gipso kartono plokštės, kurių bendra vertė 57,92 Eur. Namas buvo sulietas vandeniu, todėl ieškovai nuomojosi drėgmės surinkėją, kurio nuoma mėnesiui kainavo 177,81 Eur. Viso ieškovams F. A. A. ir V. A. padaryta žala – 31 386 Eur.

Ieškovo G. A. patirtą žalą sudaro gaisro metu sudegusio jam priklausančio turto vertė: 4 krovininio mikroautobuso padangos, kurių vertė 405,47 Eur, 4 padangos su ratlankiais, skirtos automobiliui PEUGEOT, kurių bendra su ratlankiais vertė 347,54 Eur, liniuočių „Festool“ rinkinys: 3 vnt. liniuočių 1,90 m, 1 vnt. - 1 m, 1 vnt. 0,60 m ilgio, bendra rinkinio vertė 579,24 Eur, žieminiai rūbai ir batai, kurių bendra vertė 434,43 Eur, vaikiškos metalinės rogutės, kurių vertė 57,92 Eur, 3 vnt. „Fiskars“ sniego kastuvų, bendros 119,03 Eur vertės, įvairūs elektros laidai, kurių bendra vertė 57,92 Eur, automobilio VW Transporter priekinė keleivio dvivietė kėdė, kurios vertė 30 Eur, automobilinė vaikiška saugos kėdutė, kurios vertė 86,89 Eur, 2 vnt. rulonų stiklo audinio tinkliuko, 30 Eur vertės, 3 vnt. akmens vatos pakuočių, kurių bendra vertė 86,89 Eur, 2 paketai putų polistirolo, kurių bendra vertė 57,92 Eur, automobilio PEUGEOT 5 vnt. guminių kilimėlių, bendros 26,07 Eur vertės, įvairūs smulkūs įrankiai: įvairaus diametro grąžtai, kolektorius, kanalizacijos sifonai, kurių bendra vertė 202,73 Eur, plastmasinė vaikiška vaikštynė 30 Eur vertės. Viso ieškovui G. A. padaryta žala - 2552,05 Eur.

Dėl netinkamo policijos pareigūnų darbo kokybės, neprofesionalumo atliekant tarnybines funkcijas ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais išgyvenimais ir nepatogumais. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai pakirto pareiškėjų pasitikėjimą policija, kaip valstybės institucija, gebančia greitai ir kokybiškai atskleisti nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. Kiekvienam ieškovui padaryta neturtinė žala įvertinta po 3000 Eur.

2013-05-30 Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00327-13 dėl svetimo turto sunaikinimo pagal LR BPK 187 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-05-30, apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas namuose F.A. A. pastebėjo staigų ugnies pliūpsnį, užsiliepsnojus jo gyvenamojo namo stogui, įtarė padegimą. 2013-05-30, 7.00 val., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo sulaikytas P. K., gim. 1933-10-08, gyv. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai - vyr. tyrėjas J. B. kartu su tyrėju D. K., dalyvaujant sulaikytajam P. K., atliko kratą P. K. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti talpas su degiais skysčiais, drabužius bei skudurus, išteptus degiais skysčiais. Pareigūnai nerado jokių nusikaltimo pėdsakų, daiktų, paminėtų nutarime daryti kratą. P. K. dalyvavo atliekant kratą. 2013-05-30 P. K. buvo pareikštas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju. 2013-05-31 P. K. savanoriškai sutiko pateikti rūbus, kuriuos dėvėjo 2013-05-30 Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK KPS vyr. tyrėjui J. B.. Tuo tikslu J. B. kartu su tyrėju D. K., Panevėžio AVPK KTB Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistu A. B. bei įtariamuoju P. K. nuvyko pas P. K. į namus, kur P. K. pateikė marškinius, kelnes ir batus. 2014-05-22 P. K. savo paaiškinime Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorui Evaldui Šidlauskui teigė nebeprisimenąs kokius rūbus pateikė ir kada kuo buvo apsirengęs. Įvertinant P. K. senyvą amžių, tikėtina, kad jis po metų tikrai galėjo neprisiminti kokiu būdu ir kaip buvo atliekama krata, ką jis tuo metu veikė ir kokius rūbus savanoriškai pateikė.

Panevėžio AVPK KTB Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus kinologų grupės specialistas A. P., atlikdamas savo pareigas vadovavosi jo pareigybės aprašymo 6.5 punktu „sugebėti savarankiškai orientuotis; greitai ir operatyviai priimti racionalius sprendimus įvykio vietoje“. Panaudodamas tarnybinį šunį ir atlikdamas pėdsakų paiešką, A. P. nusekė pėdomis iki sodybos, kurioje gyveno įtariamasis. Kadangi sodybos kieme ganėsi naminiai gyvuliai ir jų patraukti nebuvo jokios galimybės, pėdsakų paieška, naudojant tarnybinį šunį, buvo nutraukta. Kaip vėliau paaiškėjo, įtariamasis asmuo, gyvenantis minėtoje sodyboje, jau buvo sulaikytas. Reikia pabrėžti, kad nusikalstamos veikos pėdsakų paieška naudojant tarnybinį šunį yra savitas, reikalaujantis daugybės sąlygų paieškos metodas, kuriame turi kartu dirbti kinologas ir tarnybinis šuo. Tarnybinis šuo yra specialiai apmokytas ir paruoštas darbui tik su žmogaus kvapo pėdsakais gyvūnas. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai kinologas negali įtakoti šuns, kad šuo pilnai, iki galo atliktų visus veiksmus, ko iš jo reikalaujama.

Panevėžio AVPK KTB Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas S. G., imdamas lyginamuosius pavyzdžius - rankų nuoplovas, vadovavosi BPK 144 straipsnio nuostatomis. Lyginamieji pavyzdžiai paimti vadovaujantis visais keliamais reikalavimais. S. G., imdamas lyginamuosius pavyzdžius, naudojo spiritą. Spiritas niekaip negalėjo panaikinti naftos produktų likučių, likusių ant įtariamojo rankų. Sterilūs tamponai po lyginamųjų pavyzdžių paėmimo talpinami į popierinius paketus, papildomai juos supakuojant į popierių, siekiant išvengti medžiagų išbyrėjimo.

Panevėžio AVPK KTB Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas A. B. supakavo įtariamojo rūbus į atskirus popierinius paketus. Paketai buvo užklijuoti, užantspauduoti, papildomai patalpinti į kartoninę dėžę ir perduoti tyrėjams, kurie dalyvavo rūbų paėmimo metu ir pildė protokolą. Paimti drabužiai turėjo būti papildomai džiovinami ir tik tada patalpinami į hermetiškas pakuotes. Praktikoje yra taikoma taisyklė, kad visi drabužiai, avalynė yra pakuojami į popierinius paketus. Pakuojant minėtus daiktus į polietileninius paketus, jie bus sugadinti dėl drėgmės poveikio ir susidarančio puvimo proceso. Šiuo atveju drabužiai buvo nešvarūs, drėgni, todėl negalėjo būti pakuojami į polietileninius ar kitus oro nepraleidžiančius paketus.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, su įtariamuoju susiję bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai.

Ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų jie patyrė turtinę žalą. Pareigūnų atžvilgiu nėra priimtas joks teismo ar prokuroro sprendimas, kuriame būtų nustatyti ieškovų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai, kad pareigūnai būtų sunaikinę, ar prisidėję prie ieškovų turto sunaikinimo. Ieškovų ieškinys dėl žalos dėl turto sunaikinimo bei kitų išlaidų, gali būti pateiktas asmeniui, sunaikinusiam ieškovų turtą.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Be to, ieškovų nurodyta neturtinė žala yra nepagristai didelė bei neprotinga, neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos.

Ieškovai neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, neįrodė pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp ieškovų galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir pareigūnų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

CK 6.246 straipsnis apibrėžia neteisėtų veiksmų sąvoką - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Straipsnio 2 dalyje numatyta netiesioginės civilinės atsakomybės samprata - įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Todėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai vertinami civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Valstybei, kaip ir bet kuriam asmeniui yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, numatyta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo, neveikimo ar neteisėto veikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė – pripažįstant veiksmus neteisėtais turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Be nurodyto, nustatant valstybės civilinę atsakomybę negali būti vadovaujamasi tik vienos institucijos išvada dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų bei neveikimo. Tokio pobūdžio bylose teismas turi išaiškinti ir įvertinti visas konkrečias aplinkybes, leidžiančias vertinti ikiteisminio tyrimo tinkamumą: kokios aplinkybės lėmė ikiteisminio tyrimo metu priimtus klaidingus sprendimus, kokia buvo tyrimo eiga, kaip operatyviai buvo atliekami procesiniai veiksmai, ar pagrįsti intervalai tarp atskirų veiksmų, ar buvo nepagrįsto procesinio pasyvumo laikotarpių ir kokių, kokie procesiniai veiksmai atlikti pavėluotai ir dėl kokių priežasčių, kaip tai paveikė galimybes išsiaiškinti aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn atskirus asmenis, t.y. kokie įrodymai arba asmenys buvo prarasti, kaip šie trūkumai pakenkė sėkmingo tyrimo galimybėms ir kita (2010-07-08 nutartis Nr. 3K-3-313/2010).

Ieškovų reiškiami reikalavimai valstybei civilinėje byloje kildinami iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 76-1-00327-13 galimai padarytų ieškovų teisių pažeidimų neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais bei neveikimu, kurie nustatyti 2014-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarime atsisakyti kelti drausmės bylą. Nurodytais motyvais ir argumentais šioje civilinėje byloje kartu su civilinėje byloje surinktais įrodymais vertinama ir ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pareiškėjo F.A. A. skundo tyrimo medžiaga.

Civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr. 76-1-00327-13, skundo nagrinėjimo bylos Nr. 3.15-116/2014 medžiaga, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 03.15 val., visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegant F. A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo sunaikintas svetimas, ieškovams F. A. A., V. A. ir G. A. priklausantis turtas. Dėl įvykio Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 76-1-00327-13 pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalies požymius (baudž.b. l. 15). Iš 2013-05-30 akto dėl kilusio gaisro nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis - padegimas, gaisro židinio vieta – išorinėje pietinėje pastato pusėje esančios durys (baudž.b. l. 33). 2013-05-30 įtarimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pareikštas P. K. (baudž.b. l. 135). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-01-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo P. K. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o 2014-01-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje sustabdytas nenustačius asmens ar asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.

Dėl Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrių biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus Kinologų grupės specialisto A. P. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos sekančios aplinkybės.

Įvykio vietos apžiūra atlikta 2013-05-30 6.20 val., praėjus trims valandoms po įvykio, užgesinus gaisrą. Įvykio apžiūros metu buvo paimtas degėsių pavyzdys nuo galimo gaisro židinio vietos - įėjimo durų, kuris buvo supakuotas į specialų paketą Nr. 0114542. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti pėdsakai - avalynės pėdsakų takelis, įspaustas šviežiai sukastoje žemių krūvoje. Nustatyta, kad avalynės pėdsakų fragmentai identifikavimui yra netinkami. Kitų pėdsakų, požymių nebuvo rasta (baudž. b.l. 17-19). Papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta 2013-06-05 (baudž. b.l. 17-19), kurios metu nebuvo rasta jokių pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nueita 18 m į pietus nuo pastato įėjimo durų, kur pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole buvo užfiksuotas avalynės pėdsakų takelis ir paimtas dirvožemio pavyzdys, po to nueita 120 m pieva į rytų pusę iki vielos tinklo tvoros, pro tarpą išlįsta į žvyruotą keliuką, juo nueita 300 m į pietus iki miško aikštelėje esančios P. K. sodybos ir jos teritorijoje 5 m atstumu į vakarų pusę nuo negyvenamojo namo vakarinės sienos paimtas dirvožemio pavyzdys. Iš žemėlapio maps.lt ištraukos (baudž. b.l. 34), ir joje padaryto žymėjimo, trečiojo asmens A. P. tarnybinio pranešimo duomenų (baudž. b.l. 96, skundo tyrimo medž. b.l. 15), liudytojo apklausos protokolo (baudž. b.l. 119-120), liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (baudž. b.l. 121-124) duomenų bei paaiškinimų teisme nustatyta, kad A. P. 2013-05-30 5.20 val. gavo nurodymą nuvykti į įvykio vietą ir panaudojant tarnybinį šunį apžiūrėti įvykio vietą. Įvykio vieta buvo apžiūrėta panaudojant tarnybinį šunį Vėtra, apmokytą sekti žmogaus pėdsakais. Šuo pėdsakais nuo pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoto avalynės pėdsakų takelio nuvedė iki P. K. sodybos medinio pastato, esančio arčiau žvyruoto kelio. Pasekęs pėdsakais, apie 2- 3 m už minėto namo metrus šuo sustojo ir pėdsakais keliuku toliau nebėjo, pasuko į vidinį sodybos kiemą ir taip pat sustojo. Sodybos kieme buvo palaidos karvės su veršiukais, kurios puolė į pareigūno ir šuns pusę. A. P. su šunimi apėjo visą sodybą, tačiau šuo į jokius pėdsakus daugiau nebereagavo. A. P. paaiškino, kad šuo, suradęs sekamą objektą – jį aploja ir, jei name būtų buvęs sekamas asmuo, šuo būtų lojęs. Šiuo atveju šuo, sustojęs 2-3 m iki namo durų, nelojo, kieme taip pat nelojo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nei name, nei kieme nebuvo sekamo objekto, koks asmuo tai bebūtų – P. K. ar kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Be to, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad sodyboje tuo metu jos savininko P. K. nebuvo, nes jis dar iki A. P. atėjimo buvo pareigūnų sulaikytas ir tarnybiniu automobiliu atvežtas į įvykio vietą. A. P. grįžus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad pareigūnai jau turi galimą įtariamąjį, todėl nei jis pats, nei kitų pareigūnų nurodymu nebeturėjo pagrindo tęsti pėdsekystę ar ją vykdyti iš naujo ir šis veiksmas, teismo vertinimu, buvo atliktas tinkamai, operatyviai ir pagal susiklosčiusią veiksmo atlikimo metu situaciją - iki galo. Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato pėdsekystės atlikimo kaip atskiro procesinio veiksmo įforminimo. Dėl atlikto veiksmo buvo surašytas tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo metu siekiant išsiaiškinti visas su atliktu veiksmu, jo metu nustatytais duomenimis susijusias aplinkybes, A. P. buvo apklaustas kaip liudytojas, jo parodymai patikrinti atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi bei neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. A. P. paaiškino, kad pareigūnas, dirbantis su šunimi, objektyviai neturi galimybės fiksuoti veiksmų eigą fotografuodamas, filmuodamas, darydamas garso, vaizdo įrašus. Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovai, kad fiksavus pėdsekystę būtų buvę gauti kokie nors išsamesni, tikslesni duomenys nei juos tarnybiniame pranešime nurodė A. P.. Ieškovų argumentai, kad dėl A. P. neveikimo liko nesurasti svarbūs bylai įrodymai, kaltininkas, vertintini kaip išsakytos prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Kinologas dirbo su šunimi, apmokytu sekti žmogaus pėdsakais, todėl šio veiksmo atlikimo tikslas buvo rasti pėdsakus palikusį žmogų, o ne įrodymus. Visuma ištirtų byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl A. P. veiksmų buvo prarasti bylai reikšmingi įrodymai, galimybė išsiaiškinti bylos aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis.

Dėl Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto S. G. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos sekančios aplinkybės.

2013-05-30, 16.20 val. – 16.25 val. S. G. paėmė įtariamojo P. K. pavyzdžius lyginamajam tyrimui (baudž. b.l. 35) – rankų nuoplovas. Pavyzdžiai paimti naudojant higieninius ausų krapštukus, suvilgytus spiritu, pavyzdžius imant nuo plaštakų. Pavyzdžiai supakuoti į popierinius lapus bei vokus. Rankų nuoplovų pavyzdžiai kartu su įtariamojo P. K. rūbais bei paimtais pavyzdžiais iš gaisravietės kartu su užduotimi atlikti objektų cheminį tyrimą, 2013-06-06 išsiųsti į Lietuvos teismo ekspertizės centrą (baudž. b.l. 37-38, 39). Iš 2013-10-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (baudž. b.l. 43-45) nustatyta, kad ant tirti pateiktų įtariamojo P. K. kelnių, marškinių ir batų buvo rasta degaus skysčio – alyvos pėdsakų, tačiau degių skysčių, įskaitant alyvą, nebuvo rasta ant įtariamojo P. K. kairės ir dešinės rankos nuoplovų bei degėsių pavyzdyje. Sutiktina su atsakovės atstovės bei trečiojo asmens S. G. argumentais, kad pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo imti nuo įtariamojo rankų ne kaip objektas iš gaisravietės. Vienintelis paimtas objektas iš gaisravietės buvo degėsių pavyzdys (baudž.b.l. 17-19). P. K. buvo sulaikytas 2013-05-30 7 val. (baudž.b.l. 130). Pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti tą pačią - įvykio dieną 16.10 val., po to, kai P. K. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir jis apklaustas įtariamuoju (baudž. b.l. 135-137), kas atitinka BPK 144 straipsnio reikalavimus. Specialistas S. G. nedirbo gaisravietėje, rankų nuoplovos paimtos komisariato patalpose. Procesinis veiksmas įformintas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta protokolo surašymo, paties veiksmo atlikimo neteisėtumą patvirtinančių aplinkybių. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėtas procesinis veiksmas nebuvo tikslingas ir nedavė laukiamo rezultato, nes paimtame degėsių pavyzdyje iš gaisravietės, kuris paimtas ir supakuotas tinkamai, degių skysčių pėdsakų nebuvo rasta. Taigi, net ir radus ant įtariamojo P. K. rankų degių skysčių pėdsakus, objektyviai nėra galimybės jų su kuo palyginti ir šiuo įrodymu grįsti P. K. kaltę. Pažymėtina, kad ant P. K. kelnių, marškinių ir batų buvo rasta degaus skysčio – alyvos pėdsakų, nors rūbai ir buvo supakuoti į popierinius paketus, tačiau ir šie duomenys, nesant degių skysčių pėdsakų ant objekto iš gaisravietės, nepakankami pagrįsti P. K. kaltei. Ieškovų argumentai, kad minėtas procesinis veiksmas atliktas pavėluotai, nes P. K. rankų nuoplovų ėmimo metu jau buvo patalpintas į areštinę ir galėjo nusiplauti rankas, dėl ko buvo prarasti svarbūs bylai ištirti įrodymai, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Kaip minėta, nesant degių skysčių pėdsakų ant objektų iš gaisravietės, objektyviai eliminuota lyginamųjų pavyzdžių patikrinimo galimybė. Ištirtų byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad dėl S. G. atlikto procesinio veiksmo buvo prarasti bylai reikšmingi įrodymai, galimybė išsiaiškinti bylos aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis.

Dėl Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo J. B., tyrėjo D. K. ir Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto A. B. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos sekančios aplinkybės.

Vadovaujantis nurodytais motyvais pripažintina, kad gaisro metu sudegė ieškovui G. A. priklausęs turtas: 4 krovininio mikroautobuso padangos, kurių vertė 405,47 Eur, 4 padangos su ratlankiais, skirtos automobiliui PEUGEOT, kurių bendra su ratlankiais vertė 347,54 Eur, liniuočių „Festool“ rinkinys: 3 vnt. liniuočių 1,90 m, 1 vnt. - 1 m, 1 vnt. 0,60 m ilgio, bendra rinkinio vertė 579,24 Eur, žieminiai rūbai ir batai, kurių bendra vertė 434,43 Eur, vaikiškos metalinės rogutės, kurių vertė 57,92 Eur, 3 vnt. „Fiskars“ sniego kastuvų, bendros 119,03 Eur vertės, įvairūs elektros laidai, kurių bendra vertė 57,92 Eur, automobilio VW Transporter priekinė keleivio dvivietė kėdė, kurios vertė 30 Eur, automobilinė vaikiška saugos kėdutė, kurios vertė 86,89 Eur, 2 vnt. rulonų stiklo audinio tinkliuko, 30 Eur vertės, 3 vnt. akmens vatos pakuočių, kurių bendra vertė 86,89 Eur, 2 paketai putų polistirolo, kurių bendra vertė 57,92 Eur, automobilio PEUGEOT 5 vnt. guminių kilimėlių, bendros 26,07 Eur vertės, įvairūs smulkūs įrankiai: įvairaus diametro grąžtai, kolektorius, kanalizacijos sifonai, kurių bendra vertė 202,73 Eur, plastmasinė vaikiška vaikštynė 30 Eur vertės, viso 2552,05 Eur vertės turtas.