Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Tessilbaltic“ ieškinį atsakovei D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretysis asmuo – G. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2008-02-24 nutartimi UAB „Tessilbaltic“ iškėlė bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė A. Sadauską. Administratorius, susipažinęs su BUAB „Tessilbaltic“ sandoriais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2007-10-23 kreditorius UAB ,,Reritransa“ įteikė UAB ,,Tessilbaltic“ įspėjimą apie ketinimą iškelti UAB ,,Tessilbaltic“ bankroto bylą, kurį priėmė vyr. finansininkė D. K.. Įspėjime buvo reikalaujama visą įsiskolinimą 9 145,61 Lt apmokėti iki 2007-11-23. Tačiau UAB ,,Tessilbaltic“ administracija pasielgė nesąžiningai, 2007-11-02 vietoje to, kad atsiskaitytų su bankroto bylą ketinančiu kelti kreditoriumi, sudarė pirkimo-pardavimo sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, t. y. pardavė vyr. finansininkei D. K. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TSB 700040 ir TSB 700040 (tęsinys) 4 kompiuterius, spausdintuvą HP LaserJet, 33 siuvimo mašinas, trijų siūlų siuvimo mašiną, 5 lyginimo stalus, kompresorių FABER, spaudžių presą, juosmenų siuvimo mašiną ir kilpinę siuvimo mašiną už 34 455,16 Lt bei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TSB 700038 - automobilius AUDI 100 AVANT ARS702 už 6 464,64 Lt ir RENAULT ESPACE už 6 379,09 Lt. Viso buvo parduota turto už 47 298,89 Lt, padarant užskaitas. Tą pačią dieną pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TSB 700041, TSB 700037, TSB 700039 direktorei G. P. buvo perleisti spausdinimo įrenginys, kompiuteris, siuvimo mašinos, kompresorius, presai, lengvieji automobiliai AUDI 100, BMW 520, krovininis automobilis IVECO 35-8, viso už 55 392,38 Lt. Tokiu būdu 2007-11-02 buvo parduotos visos UAB ,,Tessilbaltic“ veikiančios pagrindinės gamybinės darbo priemonės. Pardavus turtą atsakovei ir panaikinus UAB ,,Tessilbaltic“ skolą jai, UAB ,,Tessilbaltic“ suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius. UAB ,,Tessilbaltic“ turtas smarkiai sumažėjo, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, o UAB ,,Tessilbaltic“ tapo nemoki, nes negalėjo toliau vykdyti gamybinės veiklos. Skolininkas ir turto įgijėjas buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad po šios operacijos bus pažeistos kitų kreditorių teisės, o UAB ,,Tessilbaltic“ taps nemoki, nes pardavėjas ir pirkėjas yra susiję asmenys - atsakovė UAB ,,Tessilbaltic“ dirbo vyr. finansininke. Iš vienos pusės ji atstovavo UAB ,,Tessilbaltic“, o iš kitos pusės - save. Atsakovė buvo UAB ,,Tessilbaltic“ kreditorė, nes pagal paskolos sutartis įmonei ji buvo paskolinusi 47 298,89 Lt. Paskolos užtikrinimui nebuvo įkeistas UAB ,,Tessilbaltic“ turtas, todėl atsakovė į šį turtą prieš kitus kreditorius pirmenybės neturėjo. Skolindama pinigus įmonei ji, būdama įmonės vyr. finansininke, žinojo jos materialinę ir ekonominę padėtį, ir taip pat prisiėmė riziką dėl paskolos grąžinimo. Atsakovė žinojo apie sunkią UAB ,,Tessilbaltic“ finansinę padėtį, ką įrodo faktas, kad atsakovė 2007-09-06 Italijos įmonės ,,Eurotex S.R.L.“ direktoriui F. M. nusiuntė raštą, kuriame kaltino įmonę, kaip pagrindinį UAB „Tessilbaltic“ akcininką, savo veiksmais vedant UAB „Tessilbaltic“ prie bankroto. Rašte taip pat nurodoma, kad, siekdama išvengti bankroto, UAB ,,Tessilbaltic“ nuo 2007-09-07 nutraukia užsakymų iš Italijos įmonės vykdymą ir pereina prie Lietuvos rinkos. 2007-09-10 įspėjime Italijos įmonei ,,Eurotex S.R.L.“ rašoma, jog nuo 2007 m. kovo mėnesio UAB ,,Eurotex S.R.L.“ yra neatsiskaičiusi už drabužių (gaminių) pasiuvimą, o skola sudaro 75 000 EUR, dėl to UAB ,,Tessilbaltic“ susidarė sunki materialinė padėtis, įmonė priartėjo prie bankroto ribos. Atsakovė neprivalėjo įmonei suteikti paskolos, tai atliko savo noru ir dėl jos grąžinimo prisiėmė tokią pačią riziką kaip ir kiti kreditoriai. Tolimesni atsakovės veiksmai rodo, kad turto perėmimo akcija buvo suplanuota iš anksto. 2007-10-30 vienintelis akcininkas ,,Eurotex S.R.L.“ priėmė sprendimą atleisti G. P. iš einamų direktorės pareigų nuo 2007-11-08, atleidžiant ją nuo bet kokios atsakomybės prieš įmonę. G. P. paskubomis pardavė ne nereikalingą įmonei turtą, o tas siuvimo mašinas, kompiuterius ir automobilius, su kuriais dirbo. Likusios siuvimo mašinos ir įranga nebuvo eksploatuojamos, jos nebuvo pajungtos į elektros tinklą, buvo senos, techninis stovis buvo prastas, turto vertintojas šį turtą įvertino 43 000 Lt. Pateikti įmonės balansai patvirtina, kad sandorio sudarymo metu UAB ,,Tessilbaltic“ buvo nemoki, o prievolių įvykdymo reikalavo ir kiti kreditoriai: 2007-09-25 UAB ,,Vygmantana“ pateikė raginimą dėl 15 665,83 Lt įsiskolinimo sumokėjimo; UAB ,,Apsaugos komanda“ 2007-10-18 įteikė raštą dėl 2 124,00 Lt sumokėjimo už paslaugas; 2007-10-23 UAB ,,Creditreform Lietuva“ pakartotinai ragino sumokėti 54 416,35 Lt; 2007-08-30 VSDFV Alytaus skyrius ragino susimokėti 21 556,00 Lt; AB ,,Gelvora“ reikalavo sumokėti 8 040,89 Lt ir grasino už prievolių nevykdymą kelti bankroto bylą; UAB ,,Energesta“ reikalavo sumokėti 9 974,84 Lt už suvartotą elektros energiją; be to, nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Direktorė G. P., žinodama susidariusią padėtį, 2007-10-16 pasirašė du įsakymus: dėl darbuotojų išleidimo kasmetinių atostogų nuo 2007-10-17 iki 2007-11-08 ir dėl kasmetinių atostogų pratęsimo dėl vėluojamo darbo užmokesčio mokėjimo. Buvo planuojama nemokėti darbo užmokesčio iki 2007-12-31. Šie faktai rodo, kad jau 2007 m. spalio mėn. įmonė buvo nemoki, negalėjo mokėti darbo užmokesčio ir vykdyti kitų įsipareigojimų. Pagal 2008-02-04 balansą įmonė turėjo turto už 265 160 Lt, o įsipareigojimai sudarė 610 259 Lt. Pridėjus ginčijamų sandorių 47 298,89 Lt ir 55 392,39 Lt sumas matyti, kad įmonė jau tuomet buvo nemoki. Kadangi atsakovė įmonėje dirbo vyr. buhaltere, šios aplinkybės jai buvo žinomos. 2007-11-09 UAB ,,Tessilbaltic“ direktorė G. P. ir vyr. finansininkė D. K. įsteigė siuvimo įmonę UAB ,,Daigeva“, kurioje atsakovės sutuoktinis V. K. įdarbintas direktoriumi, o pati atsakovė įsidarbino finansininke. Nors didžioji dalis UAB ,,Tessilbaltic‘ darbuotojų taip pat buvo įdarbinti UAB ,,Daigeva“, pagal UAB ,,Tessilbaltic“ direktorės G. P. įsakymą šiems darbuotojams buvo tęsiamos atostogos dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tokiu būdu didinat jų kreditorinius reikalavimus įmonei. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad UAB ,,Tessilbaltic“ administracija elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius, o perleisdama jai įmonės turtą pablogino įmonės turtinę padėtį, dėl ko įmonė toliau tęsti veiklos nebegalėjo, tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla.

Visa ieškovės veikla buvo vykdoma tik per įmonės akcininką Italijos įmonės „EUROTEX s.r.l.“ vadovą F. M., kurio užsakymus įmonė ir vykdė, todėl ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo akcininko valios. 2007 m. įmonės akcininko prašymu ir jam garantavus savalaikį paskolų grąžinimą, ji ir atsakovė sudarė su įmone paskolos sutartis dėl piniginių lėšų paskolinimo. Paskolų grąžinimas buvo garantuotas įmonės turtu. Ji nežinojo, kad įmonė buvo gavusi UAB „Reritransa“ įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įforminant ginčijamus pirkimo-pardavimo sandorius šios aplinkybės ieškovės administracijos veiksmams įtakos neturėjo. Ji ir atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovės savininką, ragindamos atsiskaityti su jomis, tačiau šie veiksmai buvo atlikti žymiai anksčiau nei įmonėje buvo gautas kreditoriaus UAB „Reritransa“ raginimas. Kadangi bendrovė tiek grynųjų pinigų, kiek ji ir atsakovė buvo paskolinusios, neturėjo, 2007-11-02 UAB „Tessilbaltic“ gavo akcininko sprendimą, kuriuo jis nusprendė parduoti dalį įmonės turto, kurio buvo žymiai daugiau negu reikėjo ieškovės veiklai vystyti. Tuo pagrindu ji perėmė dalį ieškovės turto, kitą dalį pardavė atsakovei. Turto perdavimas buvo įformintas PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, jas išrašius bendrovėje buvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kurio nedraudė CK 6.130 str. Šis įskaitymas buvo įformintas skolų užskaitymo aktais, šie aktai nėra pripažinti negaliojančiais.Nors ji, mokėdama italų kalbą, galėjo laisvai bendrauti su įmonės savininku, tačiau visus sprendimus priiminėjo akcininkas savarankiškai. Atsakovė taip pat savarankiškai jokių sprendimų nepriminėjo, ji atliko bendrovėje savo kaip vyr. finansininkės pareigas, sudarydama sandorius atstovavo savo kaip kreditorės interesus.Ieškovė neįrodė pagrindų, kuriems esant sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus. Vadovaujantis CK 6.66 str. 1 d., ieškovė privalo įrodyti, jog skolininkas sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, nes dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus arba sumažėjus jo turtui prarandama ar sumažėja galimybė kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą. Tretysis asmuo nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog po ginčijamų santorių atlikimo įmonė tapo nemoki. Įrodymų, pagrindžiančių šiuos ieškovės atstovo teiginius, byloje nepateikta. Ginčijamais sandoriais skolų dengimui jai ir atsakovei perleidus dalį bendrovės turto bendrovė netapo nemokia ir nebuvo nemoki šių sandorių sudarymo dieną. Bendrovė turėjo pakankamai turto, galėjo vykdyti savo veiklą, turto perleidimo sandorių sudarymas neįtakojo tos aplinkybes, kad įmonė nebūtų galėjusi toliau dirbti. Paskolų grąžinimo reikalavimai jau buvo pasibaigę anksčiau, tačiau tuo metu turimos pradelstos įmonės skolos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Už skolas parduotas ieškovės turtas buvo perduotas likutine balansine verte, nors didesnė dalis turto turėjo žymiai mažesnę vertę ir pagal LR PVM ir Pelno mokesčio įstatymus jį buvo galima įsigyti žymiai mažesnėmis kainomis.Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo šiuose sandoriuose. Atsakovė jokiais savo veiksmais negalėjo įtakoti ir neįtakojo akcininko sprendimų. Sudarius ginčijamus sandorius trečiojo asmens ir atsakovės kreditoriniai reikalavimai nebuvo pilnai patenkinti, įsigydamos kilnojamąjį turtą iš ieškovės, jos tik dalinai pasidengė savo skolas. Bendrovė nedirbo toliau ne todėl, kad buvo perduota dalis turto trečiajam asmeniui ir atsakovei, o dėl to, kad pagrindinis akcininkas, kuris buvo ir pagrindinis užsakovas, neteikė užsakymų, bendrovėje nebuvo darbo.Ieškinys yra reiškiamas netinkamu pagrindu, nes priešpriešinis vienarūšių reikalavimų įskaitymas įvardijamas kaip turto pirkimas–pardavimas. Šalys derybų dėl paskolų suteikimo etape su akcininku susitarė, kad paskolos bus grąžinamos pinigais arba perduodant ilgalaikį bendrovės turtą. Toks paskolos grąžinimo būdas atitinka CK 6.870 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog 2007-01-26 ieškovės vienintelis akcininkas Italijos įmonė „EUROTEX S.R.L.“, atstovaujama administratoriaus F. M., priėmė sprendimą Nr. 2007/01/26 gauti paskolas iš G. P. (trečiojo asmens) ir D. K. (atsakovės), nustatant gautų paskolų atidavimo terminus arba kompensavimo alternatyvą - mainus į ilgalaikį įmonės turtą (2 t., b. l. 172-173). Atsakovė 2007 m. sudarė su UAB „Tessilbaltic“ paskolos sutartis, pagal kurias įmonės veiklai stabilizuoti paskolino savo asmenines lėšas, t. y. pagal 2007-01-29 paskolos sutartį paskolino 20 000 Lt iki 2007-03-01 (1 t., b. l. 56), pagal 2007-05-18 paskolos sutartį – 1 500 Lt iki 2007-06-18 (1 t., b. l. 57), pagal 2007-06-04 paskolos sutartį – 13 795 Lt iki 2007-07-04 (1 t., b. l. 58), pagal 2007-06-27 paskolos sutartį – 3 000 Lt iki 2007-07-27 91 t., b. l. 59), pagal 2007-08-01 paskolos sutartį – 35 200 Lt iki 2007-09-01 (1 t., b. l. 60) ir pagal 2007-09-27 sutartį – 8 459,36 Lt iki 2007-10-27 (1 t., b. l. 61). Viso atsakovė UAB ,,Tessilbaltic“ paskolino 81 954,36 Lt. Trečiojo asmens G. P., iki 2007-11-09 dirbusia ieškovės direktore, paaiškinimu nustatyta, jog 2007-11-02 ieškovė gavo ieškovės akcininko ir savininko Italijos įmonės ,,EUROTEX s.r.l.“, atstovaujamos administracijos vadovo (direktoriaus F. M., sprendimą Nr. 2007/10/30, pagal kurį akcininkas nusprendė: 1) parduoti įmonės transporto priemones ir keltuvą; 2) Italijos įmonės ,,Tessilcom s.r.l.“ sutikimu nurašyti jai turimas skolas už ilgalaikį turtą (2 t., b. l. 171). Iš 2007-11-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. TSB 700040 (1 t., b. l. 7-8) matyti, jog UAB ,,Tessilbaltic“ vardu atsakovė, dirbusi ieškovės vyr. finansininke, kaip tiekėjas (pardavėjas), išrašė atsakovei, kaip pirkėjai ir mokėtojai, 4 kompiuterius, spausdintuvą HP LaseJet, 33 siuvimo mašinas, trijų siūlų siuvimo mašiną, 5 lyginimo stalus, kompresorių FABER, spaudžių presą, juosmenų siuvimo mašiną ir kilpinę siuvimo mašiną už 34 455,16 Lt. Iš 2007-11-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. TSB 700038 (1 t., b. l. 9) matyti, jog pardavėjo UAB ,,Tessilbaltic“ vardu atsakovė išrašė atsakovei, kaip pirkėjai ir mokėtojai, automobilius AUDI 100 AVANT ARS702 už 6 464,64 Lt ir RENAULT ESPACE už 6 379,09 Lt, viso už 12 843,73 Lt. Viso pagal abi sąskaitas ieškovė pardavė atsakovei turto už 47 298,89 Lt. Taip pat nustatyta, jog tą pačią dieną pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TSB 700041, TSB 700037 ir TSB 700039 direktorei G. P. buvo perleisti spausdinimo įrenginys, kompiuteris, siuvimo mašinos, kompresorius, presai, lengvieji automobiliai AUDI 100, BMW 520, krovininis automobilis IVECO 35-8, viso turto už 55 392,38 Lt. 2007-11-02 tarpusavio skolų užskaitymo aktas (2 t., b. l. 10) patvirtina, jog ieškovė, atstovaujama direktorės G. P., ir atsakovė susitarė atlikti tarpusavio skolų (UAB ,,Tessilbaltic“ 34 455,16 Lt skola atsakovei pagal 2007-08-01 paskolos sutartį Nr. 2007/08/01; atsakovei už paskolą perleista turto už 34 455,16 pagal PVM sąskaitą faktūrą TSB 700040) užskaitymą 34 455,16 Lt sumai. Šalys susitarė, jog po užskaitymo šalys pilnai atsiskaičiusios. 2007-11-02 tarpusavio skolų užskaitymo aktas (2 t., b. l. 11) patvirtina, jog ieškovė, atstovaujama direktorės G. P., ir atsakovė susitarė atlikti tarpusavio skolų (UAB ,,Tessilbaltic“ 12 843,73 Lt skola atsakovei pagal 2007-06-04 paskolos sutartį Nr. 2007/06/04; atsakovė skolinga ieškovei 12 843,73 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą TSB 700038) užskaitymą 12 843,73 Lt sumai. Šalys susitarė, jog po užskaitymo šalys yra pilnai atsiskaičiusios.

Atsakovė atsiliepime teigia, jog ji paskolas suteikė su garantijomis, nes 2007-01-26 ieškovės akcininkas sprendimu įsipareigojo, jog jeigu nustatytas terminais negrąžins paskolų, tai atsiskaitys mainais parduodamas įmonės turtą. Visų pirma pažymėtina, jog 2007-01-26 ieškovės vienintelis akcininkas Italijos įmonė „EUROTEX S.R.L.“, atstovaujama administratoriaus F. M., priėmė sprendimą Nr. 2007/01/26 gauti paskolas iš G. P. (trečiojo asmens) ir D. K. (atsakovės), nustatant gautų paskolų atidavimo terminus arba kompensavimo alternatyvą - mainus į ilgalaikį įmonės turtą (2 t., b. l. 172-173). Nors atsakovės su atsiliepimu pateiktas šio sprendimo vertime iš italų į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 32) ir nurodyta, kad akcininkas nusprendė priimti iš atsakovės ir G. P. paskolas, ,,užtikrinant paskolų grąžinimą numatytais terminais, priešingu atveju atsiskaityti mainais parduodant įmonės turimą ilgalaikį turtą“, tačiau teismas šiuo vertimu, kurį atliko nežinia kas ir nebūdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai neteisingą vertimą, nesivadovauja. CK 4.209 str. 2 d. numatyta, jog tuo atveju, kai įkeitimo objektas paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sutartis ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises įforminami surašant įkeitimo lakštą, kuris tvirtinamas notaro ir registruojamas hipotekos registre. Vadovaujantis CK 4.209 str. 3 d., šios taisyklės nesilaikymas įkeitimo sutartį daro negaliojančia. Vadinasi, netgi jeigu ir būtų pagrindas 2007-01-26 ieškovės vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2007/01/26 traktuoti kaip objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus už gautas iš atsakovės paskolas, nesant surašyto įkeitimo lakšto, jokie įkeitimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, o tai reiškia, jog atsakovė neįgijo jokios pirmenybės teisės prieš kitus ieškovės kreditorius.

Be to, nustatyta, jog 2007-10-23 ieškovės kreditorė UAB ,,Reritransa“ įteikė UAB ,,Tessilbaltic“ įspėjimą, kurį priėmė atsakovė, apie ketinimą iškelti UAB ,,Tessilbaltic“ bankroto bylą, jeigu 9 145,61 Lt įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2007-11-23 (1 t., b. l. 16). Kauno apygardos teisme 2007-11-28 buvo gautas kreditorės UAB ,,Reritransa“ ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Tessilbaltic“ iškėlimo, pagal kurį Kauno apygardos teismas 2008-01-24 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė A. Sadauską. Administratorius, susipažinęs su BUAB „Tessilbaltic“ sandoriais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo, nustatęs, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui pagal 2007-11-02 PVM sąskaitas faktūras buvo perleistos visos ieškovės veikiančios pagrindinės gamybinės darbo priemonės, o tarpusavio skolų užskaitymo aktais buvo padarytos užskaitos, panaikinus ieškovės 47 298,89 Lt skolą ir trečiojo asmens 55 392,38 Lt skolą atsakovei, šioje byloje reiškia atsakovei ieškinį CK 6.66 str. pagrindu, ginčydamas 2007-11-02 tarpusavio skolų užskaitymo aktus.

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-619/2006). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Pagal teisminę praktiką galimybė reikšti Pauliano ieškinį (actio Pauliana) pripažįstama ir bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuriam tenka įstatyminė teisė ir pareiga ginčyti bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, įskaitant ir CK 6.66 straipsnį, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus.

Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad sandorio, kuris yra ginčijamas, skolininkas neprivalėjo sudaryti. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentu, kad ieškovė, kaip skolininkė, ginčijamų tarpusavio skolų užskaitymų aktų neprivalėjo sudaryti, teigia, kad ieškovė privalėjo su ja atsiskaityti, nes ji buvo viena iš didžiausių kreditorių.

Teismas atkreipia dėmesį į 1999-12-02 Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą Nr. VIII-1463, ginčijamų sandorių sudarymo metu dar galiojusį (neteko galios 2009-06-16 įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009-07-01), kurio nuostatomis turi būti vadovaujamasi, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka, pagal kurią vykdomi mokėjimai, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Pagal nurodytą tvarką ieškovės piniginė prievolė atsakovei priskirtina ketvirtos eilės mokėjimams (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, mokėtojas nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką; jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai.

Iškeliant ieškovei bankroto bylą Kauno apygardos teismo 2008-01-24 nutartimi (1 t., b. l. 24) buvo nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriams pagal 2007-11-30 balansą (1 t., b. l. 190) buvo 1 102 307 Lt, o bendrovės ilgalaikio turto, kuris visas yra areštuoto kreditorių naudai, vertė buvo tik 236 987,82 Lt. Šia nutartimi ieškovė buvo pripažinta nemokia.

Iš ieškovės administratoriaus bylos nagrinėjimo pabaigoje pateikto patikslinto 2007-11-02 įmonės skolų (kreditorių) aprašo (2 t., b. l. 164-167) matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo piniginių įsipareigojimų, nurodytų Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, t. y. 141 567,35 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, 44 492,60 Lt valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetus, kitus valstybės pinigų fondus. Šis 2007-11-02 įmonės skolų (kreditorių) aprašas (2 t., b. l. 164-167) patvirtina, jog viso pradelstų ieškovės įsiskolinimų 2007-11-02 buvo 671 009,69 Lt, iš jų pradelstų daugiau kaip 3 mėn. – 323 765,73 Lt. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeista ieškovei taikytina įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

Kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu teisę reikalauti iš ieškovo atsiskaitymo turėjo ne tik atsakovė, bet ir visa eilė kitų ieškovės kreditorių, pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą turėjusių prieš atsakovę pirmenybės teisę, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė privalėjo atsiskaityti būtent su atsakove, sudarydama ginčijamus sandorius.

Kita sąlyga, būtina sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises, t. y. dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu administratorius reiškia gindamas tiek įmonės, tiek ir visų kreditorių interesus. Turėdama pradelstų įsipareigojimų, kurių suma buvo 671 009,69 Lt, ir ginčijamais sandoriais atsiskaitydama su atsakove, ieškovė tokiu būdu atsakovei kaip kreditorei suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip pat turinčius reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą sandoris pažeidžia kreditorių teises ne tik tada, kai dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir tada, kai, būdamas nemokus, skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Administratoriaus 2009-04-20 pateikto 2007-11-01 balanso duomenimis (2 t., b. l. 97-98), ieškovė iki ginčijamo sandorio sudarymo turėjo turto už 628 029,56 Lt. Atsakovė šios administratoriaus nurodytos turto vertės neginčijo, nors atsiliepime į ieškinį ir buvo nurodžiusi, kad viso įmonės turto vertė sudarė 560 658,11 Lt. Vadinasi, byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad iki 2007-11-02 sandorių sudarymo įmonės pusės turto vertė buvo lygi 314 014,78 Lt (628 029,56 : 2). Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, į kokias įmonės skolas reikalinga atsižvelgti, nustatinėjant įmonės nemokumą: į visas praterminuotas, ar tik į praterminuotas daugiau kaip 3 mėnesius. Vadovaujantis ĮBĮ 2 str. 8 dalimi, galiojusia iki 2008-07-01, įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato nutarime Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“, išaiškinant nemokumo sąvoką pasakyta: ,,Įmonės nemokumu laikoma tokia įmonės būklė, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės bankroto įstatymo 2 str. 8 d. numatyti įsipareigojimai yra bet kokie įsipareigojimai, nustatyti tiek įmonės aktuose, tiek sutartyse, įskaitant baudas, palūkanas, delspinigius“. Administratoriaus nuomone, kuriai teismas visiškai pritaria, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, vertinant įmonės nemokumą su įmonės puse į balansą įrašytu turtu turi būti lyginami ne 3 mėn. pradelsti įsipareigojimai, o visi pradelsti įmonės įsipareigojimai. Pagal ieškovės administratoriaus 2009-06-18 pateiktus duomenis sandorio sudarymo dienai bendra įmonės pradelstų įsiskolinimų suma sudarė 671 009,69 Lt (2 t., b. l. 164-167), todėl įmonės skolos sandorio sudarymo dienai pusę turto viršijo 356 994,90 litais (671 009,69 - 314 014,78). Be to, pažymėtina, jog administratoriaus pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti, daugiau kaip 3 mėnesius buvo pradelsta įsiskolinimų už 323 765,73 Lt (2 t., b. l. 167 a. p.), todėl akivaizdu, jog įmonės skolos, praterminuotos daugiau kaip 3 mėn., pusę įmonės turto taip pat viršijo 9 750,22 Lt (323 765,73- 314 014,78). Atsakovės teigimu, ieškinyje nurodomu metu (2007-11-02) ieškovė neatitiko nemokumo sąvokos, nes tik dalis bendrovės turimų įsipareigojimų buvo pradelsti daugiau nei tris mėnesius, kurie neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto. Atsakovės nuomone, išdėstyta 2009-07-02 teismo posėdžio metu, daugiau kaip 3 mėnesius buvo pradelsta įsiskolinimų tik už 112 200 Lt, nes iš administratoriaus nurodytos 323 765,73 Lt sumos turi būti išminusuoti šie įsiskolinimai: 11,70 Lt AB ,,Lietuvos dujos“, 30 Lt UAB ,,Alytaus naujienos“, 25 831,71 Lt paskola iš L. D. ir 185 692 Lt gauti išankstiniai apmokėjimai. Atsakovė nurodė, kad šios skolos įtrauktos nesant skolos pagrindo, ką patvirtina tai, jog nėra patvirtinti šių kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Teismo nuomone, vien dėl to, kad L. D. finansinis reikalavimas bei įmonės gautų išankstinių apmokėjimų 185 692 Lt dydžio konkretaus kreditoriaus (ieškovės akcininko) finansinis reikalavimas nėra patvirtinti ieškovės bankroto byloje, nėra pagrindu 25 831,71 Lt paskolos iš L. D. ir 185 692 Lt gautų išankstinių apmokėjimų nelaikyti įmonės skola, nesant byloje duomenų, kad šių reikalavimų kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu būtų atsisakę, o atitinkami įmonės įsipareigojimai būtų buvę nurašyti, buhalteriškai apskaitant pajamas dėl nurašytų įsipareigojimų.

Šios nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog skolininkė (ieškovė), būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovei, kaip kreditorei, prieš kitus kreditorius. Teismo nuomone, netgi tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo konstatuoti ieškovės nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ir kitokį kreditorių teisių pažeidimą, suteikiantį pagrindą taikyti CK 6.66 str.

Trečioji sąlyga, būtina sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas: sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Teismo nuomone, byloje yra nustatyta, kad atsakovei, dirbusiai vyr. finansininke, disponavusiai visais ieškovės finansiniais dokumentais ir pačiai sudarinėjusiai įmonės balansus, turėjo būti žinoma apie tai, jog įmonėje yra susidariusi sunki finansinė padėtis ir kad trūksta lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tai, teismo nuomone, taip pat įrodo faktas, kad pati atsakovė 2007-09-06 Italijos įmonės ,,Eurotex S.R.L.“ direktoriui F. M. nusiuntė raštą (1 t., b. l. 153), kuriame kaltino įmonę, kaip pagrindinį UAB „Tessilbaltic“ akcininką, savo veiksmais vedant UAB „Tessilbaltic“ prie bankroto. Rašte taip pat nurodoma, kad, siekdama išvengti bankroto, UAB ,,Tessilbaltic“ nuo 2007-09-07 nutraukia užsakymų iš Italijos įmonės vykdymą ir pereina prie Lietuvos rinkos. 2007-09-10 įspėjime Italijos įmonei ,,Eurotex S.R.L.“ (1 t., b. l. 154) rašoma, jog nuo 2007 m. kovo mėnesio UAB ,,Eurotex S.R.L.“ yra neatsiskaičiusi už drabužių (gaminių) pasiuvimą, o skola sudaro 75 000 EUR, dėl to UAB ,,Tessilbaltic“ susidarė sunki materialinė padėtis, įmonė priartėjo prie bankroto ribos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2007-08-30 VSDFV Alytaus skyrius ragino susimokėti 21 556,00 Lt (1 t., b. l. 161); 2007-09-04 AB ,,Gelvora“ reikalavo sumokėti 8 040,89 Lt ir grasino už prievolių nevykdymą kelti bankroto bylą (1 t., b. l. 162); 2007-09-05 UAB ,,Energesta“ reikalavo sumokėti 9 974,84 Lt už suvartotą elektros energiją (1 t., b. l. 163); 2007-09-25 UAB ,,Vygmantana“ pateikė raginimą dėl 15 665,83 Lt įsiskolinimo sumokėjimo (1 t., b. l. 158); UAB ,,Apsaugos komanda“ 2007-10-18 įteikė raštą dėl 2 124,00 Lt sumokėjimo už paslaugas (1 t., b. l. 159); 2007-10-23 UAB ,,Creditreform Lietuva“ pakartotinai ragino sumokėti 54 416,35 Lt (1 t., b. l. 160); 2007-10-23 ieškovės kreditorė UAB ,,Reritransa“ įteikė UAB ,,Tessilbaltic“ įspėjimą, kurį priėmė atsakovė, apie ketinimą iškelti UAB ,,Tessilbaltic“ bankroto bylą, jeigu 9 145,61 Lt įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2007-11-23 (1 t., b. l. 16). Be to, nustatyta, kad nebuvo lėšų mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, dėl ko direktorė G. P. 2007-10-16 pasirašė du įsakymus: dėl darbuotojų išleidimo kasmetinių atostogų nuo 2007-10-17 iki 2007-11-08 (1 t., b. l. 164) ir dėl kasmetinių atostogų pratęsimo dėl vėluojamo darbo užmokesčio mokėjimo tiek dienų, kiek bus delsiama sumokėti darbo užmokestį, bet ne ilgiau kaip iki 2007-12-31 (1 t., b. l. 165). Šie faktai, teismo nuomone, rodo, kad jau 2007 m. spalio mėn. įmonė buvo nemoki, negalėjo mokėti darbo užmokesčio ir vykdyti kitų įsipareigojimų, apie ką žinojo ne tik ieškovė, bet ir atsakovė. Iš 2008-01-01 balanso, pasirašyto ieškovės direktoriaus V. K. (atsakovės sutuoktinio) (1 t., b. l. 186), matyti, jog praėjus nepilnam mėnesiui po ginčijamų sandorių sudarymo įmonė turėjo turto už 265 160 Lt, o įsipareigojimai sudarė 561 345 Lt. Iš 2008-02-04 balanso, taip pat pasirašyto ieškovės direktoriaus V. K. (1 t., b. l. 172), matyti, jog praėjus 3 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo įmonė turėjo turto už 265 160 Lt, o įsipareigojimai sudarė 610 259 Lt. Pridėjus šioje byloje ginčijamų 47 298,89 Lt sandorių ir kitoje civilinėje byloje su atsakove G. P. ginčijamų 55 392,39 Lt sandorių sumas matyti, kad įmonė jau tuomet buvo nemoki. Kadangi atsakovė įmonėje dirbo vyr. buhaltere, šios aplinkybės jai buvo žinomos arba turėjo būti žinomos. Todėl, teismo nuomone, pripažintina, jog, sudarydama ginčijamus sandorius, atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad, įmonei esant nemokiai, tarpusavio skolų įskaitymu yra pažeidžiamos kitų ieškovės kreditorių teisės, nes atsakovei suteikiama nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Tuo tarpu atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovė buvusi pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis ir iš esmės prieštarauja išvadai apie ieškovės nemokumą bei bylos duomenims apie ieškovės turėto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį, buvusį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovei objektyviai trūko ne tik lėšų, bet ir apskritai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, kas buvo žinoma abiems sandorio šalims. Teismo nuomone, tiek ieškovei, tiek ir pačiai atsakovei buvo arba turėjo būti žinoma apie ieškovei taikytiną Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kurios nesilaikant būtų pažeidžiamos kitų ieškovės kreditorių teisės (įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Dėl to teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl šalių sąžiningumo. Remdamasis nurodytais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad sudarant ginčijamus sandorius neva nebuvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės bei kad nebuvo šalių nesąžiningumo.

Teismo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieškovė turto turėjo daugiau negu reikėjo ieškovės veiklai vystyti bei kad atsakovei buvo perleistos ne pagrindinės gamybinės darbo priemonės, o įmonėje nenaudojamas ir nereikalingas gamybinei veiklai vystyti turtas, neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2008-01-24 nutartyje pacituoto 2008-01-21 teisme gauto UAB ,,Tessilbaltic“ atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonėje tuo metu buvo susiklosčiusi tokia padėtis, jog įmonė neturėjo jokių galimybių atnaujinti veiklą, nes neturėjo apyvartinių lėšų, užsakymų, darbuotojų ir reikiamų gamybos priemonių.

Teismas pritaria ieškovės administratoriaus argumentams, jog pardavus atsakovei pagrindines gamybines darbo priemones skolų įskaitymo būdu, atsakovei buvo suteikta pirmenybė prieš kitus UAB „Tesilbaltic“ kreditorius, bendrovės turtas smarkiai sumažėjo, didžioji dalis kreditorių prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, o UAB „Tesilbaltic“, kurios nemokumas padidėjo, nebegalėjo toliau vykdyti gamybinės veiklos.

Atsakovė teigia, kad ji jokiais veiksmais neįtakojo ieškovės akcininko ir vadovės, kurie visus veiksmus derino tarpusavyje, sprendimų, nes ji įmonėje dirbo tik pagal darbo sutartį, nebuvo įmonės dalininkė ar kokio nors valdymo organo narė ir tik vykdė akcininko ir vadovės nurodymus. Atsakovės teigimu, sudarant 2007-11-02 pirkimo-pardavimo sutartį, ji atstovavo tik savo kaip kreditorės interesus, o įmonės direktorė atstovavo akcininko interesus. Tačiau, kaip matyti iš 2007-11-02 PVM sąskaitų faktūrų Nr. TSB 700040 (1 t., b. l. 7-8) ir Nr. TSB 700038 (1 t., b. l. 9), UAB ,,Tessilbaltic“ (pardavėjo) vardu būtent pati atsakovė, dirbusi ieškovės vyr. finansininke, išrašė sau pačiai, kaip pirkėjai ir mokėtojai, 4 kompiuterius, spausdintuvą HP LaserJet, 33 siuvimo mašinas, trijų siūlų siuvimo mašiną, 5 lyginimo stalus, kompresorių FABER, spaudžių presą, juosmenų siuvimo mašiną ir kilpinę siuvimo mašiną už 34 455,16 Lt bei automobilius AUDI 100 AVANT ARS702 už 6 464,64 Lt ir RENAULT ESPACE už 6 379,09 Lt, viso už 12 843,73 Lt. Viso pagal abi sąskaitas atsakovė sau išrašė turto už 47 298,89 Lt.

Atsakovės nuomone, ieškovės administratorius praleido 3 mėnesių terminą, per kurį turėjo teisę užginčyti 2007-01-26 ir 2007-11-02 jo akcininko ir buvusio vadovo - direktorės G. P. priimtus sprendimus, nes pagal CK 1.125 str. 4 d. ir 2.82 str. 4 d. reikalavimas juridinio asmens valdymo organų sprendimus pripažinti negaliojančiais gali būti pareikštas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, t. y. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Visų pirma pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje akcininko sprendimų (2007-01-26 ir 2007-11-02 įmonėje gauto sprendimo Nr. 2007/10/30) neginčija, o 2007-11-02 buvusio vadovo - direktorės G. P. pasirašytų Tarpusavio skolų užskaitymo aktų nėra pagrindu laikyti valdymo organo sprendimais, todėl atsakovės nurodytas 3 mėn. ieškinio senaties terminas pareikšto ieškinio patenkinimui visiškai nereikšmingas. Be to, teismo nuomone, ieškovė, siekdama pareikšto ieškinio šioje byloje patenkinimo, ir neprivalėjo ginčyti nei 2007-01-26 ieškovės akcininko sprendimo Nr. 2007/01/26 gauti paskolas iš G. P. (trečiojo asmens) ir D. K. (atsakovės), ,,nustatant gautų paskolų atidavimo terminus arba kompensavimo alternatyvą - mainus į ilgalaikį įmonės turtą“ (2 t., b. l. 172-173), nei 2007-11-02 įmonėje gauto sprendimo Nr. 2007/10/30 parduoti įmonės transporto priemones ir keltuvą, nes nei vienu iš šių sprendimų nebuvo nuspręsta dėl konkretaus įmonės turto atsakovei perleidimo skolų įskaitymo būdu. Nors sprendimu Nr. 2007/10/30 pagrindinis akcininkas nusprendė parduoti įmonės transporto priemones, tačiau iš sprendimo turinio akivaizdu, jog nebuvo nuspręsta transporto priemones parduoti būtent atsakovei.

Teismo nuomone, atsakovė taip pat jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad ji už skolą gavo turto tik už kelias dešimtis litų. Atsakovė, disponuodama jai perduotu turtu, galėjo prašyti teismo paskirti turto vertinimo ekspertizę, tačiau toks prašymas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pareikštas. Nors po bankroto bylos iškėlimo administratoriui ir buvo perduota turto už 236 987,82 Lt likutine balansine verte (2 t., 68-70), kurį turto vertintojas įvertino tik 43 000 Lt, o administratorius jį pardavė už 5 264 Lt, dalį turto pardavė į metalo laužą, teismo nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina ieškinio nepagrįstumo. Teismo nuomone, atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė administratoriaus argumentų, kad jam buvo perduotas nereikalingas, gamyboje nenaudojamas ir menkavertis turtas. Konstatuotina, jog atsakovė, būdama kreditore ieškovės bankroto byloje, turėjo teisę skųsti administratoriaus veiksmus, jeigu jie prieštaravo įstatymui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Be to, ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2009-05-29 nutartimi (2 t., b. l. 174) BUAB ,,Tessilbaltic“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, patvirtina administratoriaus ieškinyje nurodytus argumentus. Atsakovė teigia, jog spręsti apie turimos įmonės įrangos technines galimybes ji nieko negalėjo, nes siuvimo įrangoje nieko nenusimano ir nesupranta, o viską vertino pagal turėtus dokumentus ir technikos užpajamavimą ilgalaikio turto apskaitoje balansine verte. Teismo nuomone, šios aplinkybės neatitinka tiesos, nes, kaip nustatyta administratoriaus paaiškinimu, kurio atsakovė neginčijo, 2007-11-09 UAB ,,Tessilbaltic“ direktorė G. P. ir vyr. finansininkė D. K. įsteigė siuvimo įmonę UAB ,,Daigeva“, kurioje atsakovės sutuoktinis V. K. buvo įdarbintas direktoriumi, atsakovė – finansininke, be to, kurioje buvo įdarbinta ir didžioji dalis UAB ,,Tessilbaltic“ darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys, vadovaujantis CK 6.66 str., tenkintinas: panaikintini ginčijami 2007-11-02 Tarpusavio skolų užskaitymo aktai 34 455,16 ir 12 843,73 litams, taikytina restitucija ir grąžintina šalims tai, ką jos pagal šį sandorį yra gavę: paliktina ieškovei 34 455,16 Lt ir 12 843,73 Lt skolos atsakovei, o iš jos priteistina ieškovei 47 298,89 Lt. Be to, priteistina iš atsakovės ieškovei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (47 298,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) bei iš atsakovės valstybei 1 418,97 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 str.), bei 12,55 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2007-11-02 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą 34 455,16 litams, taikyti restituciją ir grąžinti šalims tai, ką jos pagal šį sandorį yra gavę: palikti BUAB „Tessilbaltic“ 34 455,16 Lt skolą D. K., o iš D. K. priteisti ieškovei 34 455,16 Lt.

Panaikinti 2007-11-02 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą 12 843,73 litams, taikyti restituciją ir grąžinti šalims tai, ką jos pagal šį sandorį yra gavę: palikti BUAB „Tessilbaltic“ 12 843,73 Lt skolą D. K., o iš D. K. priteisti ieškovei 12 843,73 Lt.

Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovei BUAB „Tessilbaltic“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (47 298,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. K. valstybei 1 418,97 Lt žyminį mokestį bei 12,55 Lt pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.