- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-120-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-00618-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- I. J.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-397/2011
2011 m. birželio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistajai I. J., jos gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau LR) BK 206 str. 2 d. ir nuteista 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2009-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė I. J. skirta 2 (du) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2009-12-15 nuosprendį atlikta bausmė.
I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d. padarymo išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5d. 2p. pagrindu).
I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. 1 d. padarymo, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
R. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 206 str. 2 d. už tai, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Maironio g. 26b AB „Hansabankas“ patalpose, sudariusi savo ir sutuoktinio R. J. vardu tikslinę vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), skirtą kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti, gavo didesnę nei 150 MGL dydžio - 57000 Lt paskolą, pažeisdama 2007-09-26 vartojimo kredito sutarties Nr.( duomenys neskelbtini)10 skyriaus 10.1 punkto reikalavimus, paskolą panaudojo ne pagal paskirtį - paskolos gavimo dieną visą gautą paskolą pervedė į UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) daliniam jos padarytos žalos darbovietei UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras" padengimui, negrąžindama kreditoriui paskolos, padarė didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“.
I. J. taip pat buvo pareikštas kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d., t.y. buvo kaltinama tuo, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku Kaune, Maironio g. 26b, AB „Hansabankas“ patalpose, sudarydama savo ir sutuoktinio R. J. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius už R. J. ant vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir jos priedo Nr. 1 (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), pagamino netikrą dokumentą, vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedą Nr. 1 (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), pagal kuriuos jai buvo suteikta 57000 Lt paskola, kurią negrąžino, padarydama didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“. Tačiau pagal šį kaltinimą buvo išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
I. J. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 207 str. 1 d., t.y. tuo, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku Kaune, Maironio g. 26b, AB „Hansabankas“ patalpose, neturėdama sutuoktinio R. J. sutikimo, sudarydama savo ir jo vardu vartojimo kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini)., bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius už R. J. ant vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) ir jos priedo Nr. l (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), apgaule gavo 57000 Lt paskolą, padarydama didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“. Pagal šį kaltinimą išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis savo apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžio dalį, kuria I. J. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str., 3 d., 207 str. 1 d., panaikinti ir pripažinti ją kalta dėl šių nusikalstamų veikų padarymo bei civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas turėjo I. J. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d., padarymo, kadangi duomenų visuma patvirtina, jog I. J. buvo paskolos ėmimo iniciatorė, pati savarankiškai (ar pasitelkdama kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis) suklastojo paskolos dokumentus (sutartį ir jos priedą), gavo 57000,00 Lt paskolą iš banko ir ją panaudojo ne pagal paskirtį. Tai, kad I. J. siekė, nežinant nukentėjusiajam, gauti paskolą iš banko, patvirtina jos pirminiai parodymai, duoti 2009-08-14 ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog į banką kreipėsi ji pati, dokumentus tvarkė, nukentėjusiajam nežinant, su banko vadybininke. Pripažino, jog R. J. apie paskolą buvo nieko nežinoma, o vadybininkė naudojo nukentėjusiojo duomenis iš sūnaus A. J. gyvybės investicinio draudimo. Parodymų metu I. J. pripažino, jog parašas ant paskolos dokumentų ne nukentėjusiojo, t.y. suklastotas. Iš liudytojos A. P. parodymų (2009-12-07;2009-07-24; 2009-10-13) matyti, jog R. J. parašas buvo suklastotas dalyvaujant ir organizuojant šį dokumento suklastojamą, I. J. ir jai padedančiam (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam) asmeniui. Pažymėtina, kad, klastojant dokumentus, galėjo būti taip pat suinteresuota ir pati banko vadybininkė, kuri pripažino, jog nors ir nežymiai, bet nuo išduotų paskolų priklausė jos darbo užmokesčio dydis. Nukentėjusiojo nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus nurodydamas, jog „R. J. pateikti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedo Nr.l originalai be jo parašų leidžia tikėti kaltinamosios I. J. parodymais apie tai, kad jai galėjo būti suteiktas kreditas ir R. J. nepasirašius kredito sutarties ir jos priedo; kad taip galėjo atsitikti, neneigia ir pati liudytoja A. P., todėl I. J. šiuo atveju net ir neturėjo motyvo ar veikiant su kitu asmeniu klastoti R. J. parašą ir tokiu būdu pagaminti netikrą dokumentą". Nukentėjusysis su šiais teismo argumentais nesutiko, nes, jo teigimu, iš pirminių I. J. parodymų matyti, jog ji turėjo tikslą nuo jo nuslėpti paskolos paėmimo faktą, be to, iš banko darbuotojų paaiškinimų byloje matyti, jog ši paskola negalėjo būti išduota be sutuoktinio valios išreiškimo. Tai patvirtina ir liudytoja K. J.. Liudytojos N. S. 2010-01-06 parodymai patvirtino, jog sutartis autorizavimui buvo pateikta tvarkinga, t.y. su abiejų sutuoktinių parašais. Nukentėjusiojo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog I. J. turėjo tikslą suklastoti jo parašą, ir ji pati ar padedama trečiųjų asmenų suklastojo, nes kitaip ji šio vartojimo kredito (pagal banko tvarką) negalėjo gauti. Atsižvelgiant į priminius I. J. parodymus (2009-08-14), ji atvyko į banką pasirašyti sutarties ir tą pačią dieną gavo pinigus. Iš to seka logiška išvada, jog I. J., norėdama gauti paskolą, turėjo suklastoti arba pasitelkti kitą asmenį suklastoti nukentėjusiojo parašą tą pačią dieną. Pinigai į I. J. sąskaitą buvo pervesti 2007-09-26 14 val. 19 min. 29 sek., o iš savo sąskaitos į UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras" sąskaitą pervedė beveik po 31 minutės, t.y. 14 val. 50 min. 32 sek., o ne po poros valandų, kaip ji teigė. Visų šių aplinkybių seka patvirtina, jog a) I. J. atvyko į banką ir suklastoja nukentėjusiojo parašą, b) I. J. laukė banke, kol sutartis bus suvesta –autorizuota, c) gavus pinigus iš karto (po pusvalandžio) juos panaudojo ne pagal paskirtį.
Teismas neatsižvelgė į banko darbuotojų bei pačios I. J. parodymus, kurie akivaizdžiai patvirtino, jog parašas ant sutarties yra suklastotas I. J. ir/ar jos bendrininko, ji turėjo aiškų tikslą gauti paskolą, o šios paskolos, nesuklastojus nukentėjusiojo parašo, nebūtų gavusi. Todėl I. J. kaltė pagal LR BK 300 str. 3 d. bylos medžiagoje yra pilnai įrodyta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, nukentėjusiojo teigimu, teismas nepagrįstai išteisino I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. 1 d., padarymo. I. J. veiksmai gaunant vartojimo kreditą iš AB „Hansabankas" įrodė, jog ji veikė apgaule, t.y. neatskleidė tikrojo paskolos panaudojimo tikslo, t.y. nurodė, jog paskolą panaudos būsto remontui, o iš tiesų imant šią paskolą, turėjo tikslą dengti savo asmeninius įsipareigojimus kreditoriams. Be to, I. J. panaudojo apgaulę prieš kreditorių pati arba pasitelkus bendrininką suklastodama nukentėjusiojo parašą ant sutarties. Todėl teismo nuosprendis dalyje dėl I. J. išteisinimo dėl LR BK 207 str. 1 d. nusikaltimo padarymo nustatant, jog nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo pažymių, absoliučiai nepagrįstas.
Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepatenkino ir paliko nenagrinėtu nukentėjusiojo civilinį ieškinį nepagrįstai, nes teismas I. J. pripažino kalta pagal LR BK 206 str. 2 d., kuriame numatyta, jog „tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos". Šiuo atveju, kai nukentėjusiam yra padaryta žala, t.y. nurašyta nuo R. J. sąskaitos 5824,49 Lt suma nepagrįstai dėl I. J. kaltės, nes jis niekada neėmęs jokio vartojimo kredito ir tokio kredito niekad nereikėjo. Todėl dėl I. J. nusikaltimų, numatytų LR BK 206 str. 2d. ; 207 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., I. J. pripažintina kalta, o nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas pilnai.
Kauno apygardos teisme buvo gauti nuteistosios I. J. gynėjo advokato Giedriaus Ulinsko atsikirtimai į nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą. Gynėjo nuomone, nukentėjusiojo teiginiai dėl I. J. nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3d. padarymo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi šioje byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis savo teiginiais klaidina teismą, kadangi byloje neįrodyta, kad I. J. pasitelkdama trečiuosius asmenis pagamino netikrą dokumentą -vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedą Nr.1.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti užklausimai bankui dėl filmuotos medžiagos banko patalpose pateikimo, siekiant nustatyti faktą, su kokiu asmeniu I. J. kartu galimai dalyvavo pasirašant 2007-09-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedą Nr.1. Buvo gautas vienareikšmis atsakymas, kad tokie vaizdo įrašai banko yra nesaugomi. Apklaustų liudytojų A. P., K. J., Z. G., N. S., A. A. parodymuose niekur nėra užfiksuoti ar ištirti duomenys, kad kartu su I. J. dalyvavo asmuo, kuris galimai pasirašė už jos sutuoktinį R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad AB "Hansabankas" darbuotoja A. P. buvo tampriausiai susijusi su vartojimo sutarties ruošimu ir iš to kylančia atsakomybe dėl tinkamo sutarties suruošimo, kas nebuvo tinkamai atlikta. Gynėjo teigimu, A. P. savo ranka įrašydama vartojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą "R. J.", bandė užpildyti spragą, kaip laiku neatliktos pareigos dėl savalaikio ir tinkamo dokumento neapiforminimo (sutartis, priedas prie sutarties), ką ir pati apklausų bei teismo posėdžių metu pripažino. 2009-07-20 specialisto išvadoje Nr.20-4-(2575)-IS1-1222 dėl rašysenos ir parašų, nenustatyta, kad I. J. klastojo R. J. parašus, taip pat nenustatytas ir kitas asmuo, kuris tai atliko, todėl darytina išvada, kad I. J. neklastojo oficialaus dokumento ir neturėjo tikslo tai padaryti. Iš teismo posėdžių metu paaiškėjusių aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusysis R. J. turėjo žinoti apie I. J. ketinimus imti iš banko vartojimo kreditą ir turėjo atvykti kartu su I. J. pasirašyti kredito gavimo dokumentuose, tačiau tik dėl jam vienam žinomų priežasčių, jis sąmoningai sutartu laiku neatvyko, taip pat nenuvyko ir vėliau banko vadybininkės A. P. kviečiamas telefonu pasirašyti sutartyje bei priede prie sutarties (buvo skambinama R. J. po 2007-09-26, kuomet buvo jau išduota 57000 Lt paskola I. J.). Todėl šiais sąmoningais veiksmais R. J. siekė išvengti asmeninių prievolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, kadangi šeimyniniai santykiai tarp I. J. ir R. J. jau buvo pašliję.
Gynėjas atsikirtimuose nurodė, kad tokie nukentėjusiojo teiginiai, kad I. J., jam nežinant, suklastodama jo parašus ir veikdama su trečiuoju asmeniu, apgaule gavo kreditą, nepagrįsti, kadangi R. J. turėjo žinoti apie I. J. ketinimus imti kreditą, bei teiginiai, kad pirmą kartą apie paimtą kreditą sužinojo tik 2008 m. rugsėjo mėn., taip pat nepagrįsti. Tai liudija ir byloje surinkti faktai, kad vartojimo kredito sutartyje šalia kitų R. J. asmens duomenų yra įrašytas ir teisingas jo mobilaus telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Tai patvirtina I. J. parodymus apie kredito sutarties sudarymo aplinkybes, ir kad banko darbuotoja A. P. ar ją pavaduojantis darbuotojas turėjo visas galimybes susisiekti su R. J. telefonu ar elektroniniu paštu ir susitarti dėl sutarties pasirašymo laiko, kas banko darbuotojų ir buvo daroma. Teismas tinkamai įvertino tas aplinkybes, kad byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, jog I. J. veikė su nenustatytu asmeniu, kuris pasirašė už R. J. ir todėl apgaulės požymių, imant kreditą- nenustatyta.
Teismas, nuspręsdamas netenkinti R. J. civilinio ieškinio, paliekant jį nenagrinėtu, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi byloje nesurinkta įrodymų jog I. J., veikdama kartu su kitu asmeniu, siekė apgaule paimti vartojimo kreditą, todėl neesant kaltės negali kilti atsakomybė už kreditoriaus nurašytas lėšas nuo R. J. sąskaitos.
LR BPK 312 str. 3 p. reglamentuojama teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atstovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Šioje baudžiamojoje byloje R. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2009-06-12 nutarimu yra pripažintas civiliniu ieškovu, todėl remiantis LR BPK 312 str. 3 p. civilinis ieškovas apeliaciniame skunde neturi teisės peržengti civilinio ieškinio klausimo (paliktas nenagrinėtu) ribų, todėl iš R. J. skundo matyti, kad šie reikalavimai akivaizdžiai peržengė civilinio ieškovo kreipimosi ribas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjęs R. J. bei jo atstovas advokatas A. Bauža, prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistoji I. J. ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas spręsdamas nuteistosios kaltės, padarius BK 300 str. ir 207 str. numatytas nusikalstamas veikas, klausimą nepilnai įvertino visas bylos aplinkybes to pasekoje padarė nepagrįstas išvadas dėl I. J. nekaltumo ir be pagrindo ją išteisino.
I. J. buvo kaltinama kreditiniu sukčiavimu, nes, neturėdama sutuoktinio sutikimo ir bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius už R. J. ant vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedo, su AB „Hansabankas“ sudarė savo ir sutuoktinio R. J. vardu vartojimo kredito sutartį ir gavo iš banko 57000 Lt neturėdama sutuoktinio sutikimo bei taip pat buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius dokumente už R. J., pagamino netikrą dokumentą – vartojimo kredito sutartį ir jos priedą, pagal kuriuos buvo suteikta paskola ir ją išdavus AB „ Hansabankas“ padaryta didelė turtinė žala.
Iš pirmos instancijos teismo pateiktų motyvų matyti, kad išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. pagrindu tapo tai, kad R. J. tikėtina, žinojo apie vartojimo kredito paėmimą ir tam buvo davęs žodinį sutikimą. Tai motyvuojama nuteistosios parodymais, taip pat aplinkybėmis, kad R. J., sužinojęs apie paimtą kreditą, ne iš karto kreipėsi į policiją, kad vartojimo sutartyje teisingai įrašyti jo mobiliojo telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Kaip svarbią aplinkybę, paneigiančią kreditinio sukčiavimo požymius, teismas taip pat nurodė tai, kad kreditas I. J. galėjo būti suteiktas ir be sutuoktinio parašo ant kredito sutarties ir jos priedo.
Teisėjų kolegijos nuomone tokios pirmos instancijos teismo išvados prieštarauja visoms bylos aplinkybėms, jos nepaneigia apgaulės imant kreditą panaudojimo fakto, dokumento suklastojimo fakto.
Nustatytina, kad I. J. 2007 m. rugsėjo 26 d. Kaune, Maironio g. 26 b AB „Hansabankas“ patalpose, sudarydama savo ir R. J. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Hansabankas“, bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius dokumente – vartojimo kredito sutartyje ir jos priede už R. J., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – vartojimo kredito sutartį, pagal kurį buvo suteikta 57000 Lt paskola ir tuo pačiu AB „Hansabankas“ padaryta didelė 54276,39 LT dydžio žala. Taip pat I. J., suklastojus minėtą dokumentą, apgaule iš to paties banko gavo 57000 Lt kreditą.
Nors nuteistoji neprisipažino padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jos kaltę patvirtino jos pačios paaiškinimai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti pirmos instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Iš pačios nuteistosios paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad kredito paėmimo iniciatorė buvo I. J., kuriai pinigai buvo reikalingi ne būsto remontui, kaip nurodoma paraiškoje kreditui gauti ir vartojimo kredito sutartyje, bet neteisėtais veiksmais padarytos žalos buvusiai darbovietei padengimui. R. J. kategoriškai paneigė, kad būtų žinojęs apie sutuoktinės I. J. sudaromą vartojimo kredito sutartį, paneigė, kad būtų kada nors pasirašęs prašymą tokiam kreditui gauti ar pasirašęs vartojimo kredito sutartį. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kriminalistinių tyrimų specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad paraiškoje paskolai gauti, vartojimo kredito sutartyje ir jos priede tikėtinai pasirašė bei vardo, pavardės įrašus padarė ne R. J.. Be to ir pati I. J. pripažino, kad sudarant banke vartojimo kredito sutartį jos sutuoktinis R. J. nedalyvavo. Apklausta liudytoja banko darbuotoja A. P., kuri pati tiesiogiai tvarkė vartojimo kredito sutarties sudarymą, nors ir neprisiminė visų sutarties sudarymo aplinkybių, pripažino, kad sutartyje padarytą įrašą „R. J.“ padarė pati. šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis savo valios sudaryti vartojimo kredito sutartį juridiškai reikšminga forma neišreiškė, tai yra sutikimo sudaryti sutartį nedavė.
Iš liudytojomis apklaustų banko darbuotojų parodymų seka, kad kredito forminimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, nesant vieno iš sutuoktinių raštiškai išreikšto sutikimo, bankas tokio dydžio kredito, tuo labiau skirto kitų įsiskolinimų padengimui, I. J. nebūtų suteikęs.
Tad pirmos instancijos teismo išvada, kad kreditas I. J. galėjo būti suteiktas ir be R. J. parašo, prieštaringa ir neatitinka objektyvių aplinkybių. Iš virš aptartų aplinkybių seka, kad kreditas buvo išduotas turint tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra, kad R. J. pasirašydamas sutartį ir jos priedą davė sutikimą kredito paėmimui ir kad kreditas bus panaudotas pagal tikslinę paskirtį – būsto remontui. Todėl, net ir nenustačius kas suklastojo R. J. parašus sutartyje ir jos priede, apgaulės, lėmusios kredito suteikimą, panaudojimo faktas nekelia abejonių. Jau vien ta aplinkybė, kad I. J. nuo banko nuslėpė tikrąjį kredito ėmimo tikslą (įsiskolinimams padengti), rodo nuteistosios siekį banką apgauti, būtent tai sąlygojo ir tolimesnius nuteistosios veiksmus – kreditą gauti nesant rašytinio sutuoktinio sutikimo, kas vėlgi laikytina kredito įstaigos apgaule. Kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji turėjo antrąjį vartojimo kredito sutarties egzempliorių, kuriame visiškai nebuvo jokio R. J. parašo, ir apie kurio buvimą niekam nepranešė. Tai, kad šį daiktinį įrodymą surado ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė R. J. dar kartą patvirtina jo parodymų tikrumą ir tuo pačiu nuteistosios siekį nuslėpti tikrąsias nusikaltimo aplinkybes.
Tai, kad nuteistoji nenurodo asmens pasirašiusio už R. J. vartojimo kredito sutartyje ir jos priede, neduoda jokio pagrindo abejoti, kad šio pasirašymo aplinkybės nuteistajai yra gerai žinomos. Būtent R. J. parašas vartojimo kredito sutartyje buvo viena iš sąlygų gauti iš banko vartojimo kreditą, tą aplinkybę, kad nuteistoji parašo tikrumą slėpė ne tik nuo banko, bet ir nuo savo sutuoktinio R. J., patvirtino nukentėjusysis, netikėti jo parodymais jokio pagrindo nėra. Todėl darytina išvada, kad siekdama tikslo apgaule gauti kreditą, apgaulingai nurodydama paskolos paskirtį, nuteistoji veikdama su nenustatytu asmeniu tikrame dokumente (vartojimo kredito sutartyje ir jos priede) suklastojo R. J. parašus, būtinus tokio dokumento paleidimui į teisinę apyvartą.
Tokiu būdu visų virš paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad I. J. tyčia, siekdama gauti piniginių lėšų, apgaulės būdu iš AB „Hansabankas“ gavo 57000 Lt dydžio kreditą, šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 str. 1 d., bei taip pat tikslu įvykdyti šį kreditinį sukčiavimą ji veikdama bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pasirašė dokumente už R. J., suklastojo vartojimo kredito sutartį ir jos priedą, dėl ko apgaule paėmus vartojimo kreditą AB „Hansabankas“ buvo padaryta didelės 54276,39 LT turtinės žalos, šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 3 d.. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. nusikalstami veiksmai, pasireiškę dokumento (vartojimo kredito sutarties ir jos priedo) suklastojimu, šiam dokumente kitam asmeniui pasirašius už R. J., buvo kvalifikuojami kaip netikro dokumento pagaminimas. Kolegijos nuomone, toks nuteistosios veiksmų vertinimas nėra teisingas, nes iš bylos aplinkybių seka, kad visos vartojimo kredito sutarties, jos priedo, nuteistoji pati nerašė, negamino, nespausdino, šį dokumentą paruošė banko darbuotoja A. P., pats dokumentas savo turiniu atitiko tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuteistosios nusikalstami veiksmai pasireiškė tik tuo, kad ji, veikdama su nenustatytu asmeniu, pasirašant už R. J., pakeitė dokumento turinio teisingumą, t. y., įrašė melagingą informaciją apie R. J. valią sudaryti kredito sutartį. Tokie nuteistosios veiksmai laikytini ne netikro dokumento pagaminimu, bet tikro dokumento suklastojimu.
Padarius priešingą išvadą pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl I. J. nekaltumo, pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Nuteistosios nusikalstami veiksmai, pasireiškę apgaule gauto kredito panaudojimu ne pagal paskirtį, pirmos instancijos teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 206 str. 2 d. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad tikrai nuteistoji iš AB „Hansabankas“ apgaule gavusi 57000 Lt kreditą, jį panaudojo ne pagal vartojimo kredito sutartyje numatytą paskirtį – būsto remontui, bet nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti (tai pilnai pripažino pati nuteistoji). Tačiau, kolegijos nuomone, šiuos nuteistosios padarytus veiksmus, atskirai kvalifikuoti pagal BK 206 str. nėra pagrindo, juos pilnai apima BK 207 str. 1 d., kuriame numatyta atsakomybė už kredito gavimą apgaule. Šiuo atveju nuteistosios įvykdyta apgaulė pasireiškė ne tik banko suklaidinimu apie sutuoktinio sutikimą gauti kreditą, bet ir suklaidinimu nurodant visiškai kitą gaunamo kredito paskirtį, ir tai, kad toliau tęsiant nusikalstamą veiką kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, kad tuo kredito davėjui buvo padaryta didelė žala, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
Skiriant bausmę nuteistajai, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, į jos asmenybę. I. J. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji nebuvo teista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji augina mažametį vaiką. Tad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei tai, kad šiuo metu nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitą padarytą tyčinį nusikaltimą, jai skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu mažesnės už įstatymo sankcijoje numatytą tokios rūšies bausmės vidurkį.
Pirmos instancijos teismo sprendimas nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą taip pat yra nepagrįstas, nes tokį savo sprendimą teismas grindė I. J. kaltės nebuvimu. Byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. J. nuostolius (5824,49 Lt) patyrė I. J. nusikalstamų veiksmų pasekoje, t. y., kai pastaroji apgaulės būdu gavo iš banko kreditą ir paaiškėjus kredito grąžinimo negalimumui, bankas ne ginčo tvarka minėtą pinigų sumą nurašė nuo nukentėjusiojo sąskaitos. Tad kadangi nukentėjusiojo nuostolius nulėmė neteisėti nuteistosios veiksmai, ji ir privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 str., 6.263 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 328 str. 4 p.
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendį, kuriuo I. J. pripažinta kalta pagal BK 206 str. 2 d., išteisinta pagal BK 300 str. 3d., 207 str. 1 d., R. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir BK 207 str. 1 d. Pagal BK 300 str. 3 d. paskirti jai bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 1 d. paskirti bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir tokiu būdu paskirti subendrintą bausmę dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinti su 2009 m liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir tokiu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2009 m. liepos 29 d. nuosprendį atliktą bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
R. J. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. J. R. J. 5824,49 Lt.