Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-133/2010

2010 m. birželio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai I. J., jos gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau LR) BK 206 str. 2 d. ir nuteista 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2009-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė I. J. skirta 2 (du) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2009-12-15 nuosprendį atlikta bausmė.

I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d. padarymo išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5d. 2p. pagrindu).

I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. 1 d. padarymo, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

R. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 206 str. 2 d. už tai, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Maironio g. 26b AB „Hansabankas“ patalpose, sudariusi savo ir sutuoktinio R. J. vardu tikslinę vartojimo kredito sutartį Nr. 07-107463-VA, skirtą kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti, gavo didesnę nei 150 MGL dydžio - 57000 Lt paskolą, pažeisdama 2007-09-26 vartojimo kredito sutarties Nr. 07-107463-VA 10 skyriaus 10.1 punkto reikalavimus, paskolą panaudojo ne pagal paskirtį - paskolos gavimo dieną visą gautą paskolą pervedė į UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) daliniam jos padarytos žalos darbovietei UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras" padengimui, negrąžindama kreditoriui paskolos, padarė didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“.

I. J. taip pat buvo pareikštas kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d., t.y. buvo kaltinama tuo, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku Kaune, Maironio g. 26b, AB „Hansabankas“ patalpose, sudarydama savo ir sutuoktinio R. J. vardu vartojimo kredito sutartį Nr. 07-107463-VA, bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius už R. J. ant vartojimo kredito sutarties Nr. 07-107463-VA ir jos priedo Nr. 1 (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), pagamino netikrą dokumentą, vartojimo kredito sutartį Nr. 07-107463-VA ir jos priedą Nr. 1 (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), pagal kuriuos jai buvo suteikta 57000 Lt paskola, kurią negrąžino, padarydama didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“. Tačiau pagal šį kaltinimą buvo išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

I. J. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 207 str. 1 d., t.y. tuo, kad 2007-09-26 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku Kaune, Maironio g. 26b, AB „Hansabankas“ patalpose, neturėdama sutuoktinio R. J. sutikimo, sudarydama savo ir jo vardu vartojimo kredito sutartį Nr. 07-107463-VA, bendrai veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam pasirašius už R. J. ant vartojimo kredito sutarties Nr. 07-107463-VA ir jos priedo Nr. l (kredito gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas), apgaule gavo 57000 Lt paskolą, padarydama didelės 54276,39 Lt turtinės žalos AB „Hansabankas“. Pagal šį kaltinimą išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teismas neatsižvelgė į banko darbuotojų bei pačios I. J. parodymus, kurie akivaizdžiai patvirtino, jog parašas ant sutarties yra suklastotas I. J. ir/ar jos bendrininko, ji turėjo aiškų tikslą gauti paskolą, o šios paskolos, nesuklastojus nukentėjusiojo parašo, nebūtų gavusi. Todėl I. J. kaltė pagal LR BK 300 str. 3 d. bylos medžiagoje yra pilnai įrodyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, nukentėjusiojo teigimu, teismas nepagrįstai išteisino I. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. 1 d., padarymo. I. J. veiksmai gaunant vartojimo kreditą iš AB „Hansabankas" įrodė, jog ji veikė apgaule, t.y. neatskleidė tikrojo paskolos panaudojimo tikslo, t.y. nurodė, jog paskolą panaudos būsto remontui, o iš tiesų imant šią paskolą, turėjo tikslą dengti savo asmeninius įsipareigojimus kreditoriams. Be to, I. J. panaudojo apgaulę prieš kreditorių pati arba pasitelkus bendrininką suklastodama nukentėjusiojo parašą ant sutarties. Todėl teismo nuosprendis dalyje dėl I. J. išteisinimo dėl LR BK 207 str. 1 d. nusikaltimo padarymo nustatant, jog nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo pažymių, absoliučiai nepagrįstas.

Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepatenkino ir paliko nenagrinėtu nukentėjusiojo civilinį ieškinį nepagrįstai, nes teismas I. J. pripažino kalta pagal LR BK 206 str. 2 d., kuriame numatyta, jog „tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos". Šiuo atveju, kai nukentėjusiam yra padaryta žala, t.y. nurašyta nuo R. J. sąskaitos 5824,49 Lt suma nepagrįstai dėl I. J. kaltės, nes jis niekada neėmęs jokio vartojimo kredito ir tokio kredito niekad nereikėjo. Todėl dėl I. J. nusikaltimų, numatytų LR BK 206 str. 2d. ; 207 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., I. J. pripažintina kalta, o nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas pilnai.

Kauno apygardos teisme buvo gauti nuteistosios I. J. gynėjo advokato Giedriaus Ulinsko atsikirtimai į nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą. Gynėjo nuomone, nukentėjusiojo teiginiai dėl I. J. nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3d. padarymo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi šioje byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis savo teiginiais klaidina teismą, kadangi byloje neįrodyta, kad I. J. pasitelkdama trečiuosius asmenis pagamino netikrą dokumentą -vartojimo kredito sutartį Nr. 07-107463-VA ir jos priedą Nr.1.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti užklausimai bankui dėl filmuotos medžiagos banko patalpose pateikimo, siekiant nustatyti faktą, su kokiu asmeniu I. J. kartu galimai dalyvavo pasirašant 2007-09-26 kredito sutartį Nr. 07-107463-VA ir jos priedą Nr.1. Buvo gautas vienareikšmis atsakymas, kad tokie vaizdo įrašai banko yra nesaugomi. Apklaustų liudytojų A. P., K. J., Z. G., N. S., A. A. parodymuose niekur nėra užfiksuoti ar ištirti duomenys, kad kartu su I. J. dalyvavo asmuo, kuris galimai pasirašė už jos sutuoktinį R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad AB "Hansabankas" darbuotoja A. P. buvo tampriausiai susijusi su vartojimo sutarties ruošimu ir iš to kylančia atsakomybe dėl tinkamo sutarties suruošimo, kas nebuvo tinkamai atlikta. Gynėjo teigimu, A. P. savo ranka įrašydama vartojimo sutartyje Nr.07-107463-VA įrašą "R. J.", bandė užpildyti spragą, kaip laiku neatliktos pareigos dėl savalaikio ir tinkamo dokumento neapiforminimo (sutartis, priedas prie sutarties), ką ir pati apklausų bei teismo posėdžių metu pripažino. 2009-07-20 specialisto išvadoje Nr.20-4-(2575)-IS1-1222 dėl rašysenos ir parašų, nenustatyta, kad I. J. klastojo R. J. parašus, taip pat nenustatytas ir kitas asmuo, kuris tai atliko, todėl darytina išvada, kad I. J. neklastojo oficialaus dokumento ir neturėjo tikslo tai padaryti. Iš teismo posėdžių metu paaiškėjusių aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusysis R. J. turėjo žinoti apie I. J. ketinimus imti iš banko vartojimo kreditą ir turėjo atvykti kartu su I. J. pasirašyti kredito gavimo dokumentuose, tačiau tik dėl jam vienam žinomų priežasčių, jis sąmoningai sutartu laiku neatvyko, taip pat nenuvyko ir vėliau banko vadybininkės A. P. kviečiamas telefonu pasirašyti sutartyje bei priede prie sutarties (buvo skambinama R. J. po 2007-09-26, kuomet buvo jau išduota 57000 Lt paskola I. J.). Todėl šiais sąmoningais veiksmais R. J. siekė išvengti asmeninių prievolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, kadangi šeimyniniai santykiai tarp I. J. ir R. J. jau buvo pašliję.

Gynėjas atsikirtimuose nurodė, kad tokie nukentėjusiojo teiginiai, kad I. J., jam nežinant, suklastodama jo parašus ir veikdama su trečiuoju asmeniu, apgaule gavo kreditą, nepagrįsti, kadangi R. J. turėjo žinoti apie I. J. ketinimus imti kreditą, bei teiginiai, kad pirmą kartą apie paimtą kreditą sužinojo tik 2008 m. rugsėjo mėn., taip pat nepagrįsti. Tai liudija ir byloje surinkti faktai, kad vartojimo kredito sutartyje šalia kitų R. J. asmens duomenų yra įrašytas ir teisingas jo mobilaus telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Tai patvirtina I. J. parodymus apie kredito sutarties sudarymo aplinkybes, ir kad banko darbuotoja A. P. ar ją pavaduojantis darbuotojas turėjo visas galimybes susisiekti su R. J. telefonu ar elektroniniu paštu ir susitarti dėl sutarties pasirašymo laiko, kas banko darbuotojų ir buvo daroma. Teismas tinkamai įvertino tas aplinkybes, kad byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, jog I. J. veikė su nenustatytu asmeniu, kuris pasirašė už R. J. ir todėl apgaulės požymių, imant kreditą- nenustatyta.

Teismas, nuspręsdamas netenkinti R. J. civilinio ieškinio, paliekant jį nenagrinėtu, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi byloje nesurinkta įrodymų jog I. J., veikdama kartu su kitu asmeniu, siekė apgaule paimti vartojimo kreditą, todėl neesant kaltės negali kilti atsakomybė už kreditoriaus nurašytas lėšas nuo R. J. sąskaitos.

LR BPK 312 str. 3 p. reglamentuojama teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atstovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Šioje baudžiamojoje byloje R. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2009-06-12 nutarimu yra pripažintas civiliniu ieškovu, todėl remiantis LR BPK 312 str. 3 p. civilinis ieškovas apeliaciniame skunde neturi teisės peržengti civilinio ieškinio klausimo (paliktas nenagrinėtu) ribų, todėl iš R. J. skundo matyti, kad šie reikalavimai akivaizdžiai peržengė civilinio ieškovo kreipimosi ribas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistosios I. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl I. J. išteisinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas reikalavimas įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, be kita ko, reiškia tai, kad teismo išvados dėl nusikaltimo požymių buvimo ar nebuvimo inkriminuojamoje veikoje turi atitikti BK straipsnio dispoziciją.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinamas keliais alternatyviais veiksmais: tas kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino, didelį kiekį netikrų tapatybės kortelių, pasų, vairuotojų pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojų pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojų pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus su asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 m. vasario 11 d.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį atsiranda tada, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų.

Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalies nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia banko kredito, paskolos gavimu, pateikus apgaulingus duomenis. Nusikaltimo sudėtis formalioji, kadangi pasekmių nereikalaujama, užtenka tik apgaule gauti kreditą (paskolą). Apgaulingų duomenų pateikimas – tai tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų, aplinkybių, apie kuriuos būtina pranešti ir kurie galėjo turėti įtakos sprendimui dėl kredito išdavimo, pateikimas arba jų nutylėjimas.

Nukentėjusysis R. J. apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, turėjo I. J. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., padarymo, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad I. J. buvo paskolos ėmimo iniciatorė, pati savarankiškai (ar pasitelkdama trečiuosius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis) suklastojo paskolos dokumentus (sutartį ir jos priedą), gavo 57 000,00 Lt paskolą iš banko ir ją panaudojo ne pagal paskirtį. Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, BK 300 str. 3 d. veikos atveju neatsižvelgė į tai, jog bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų pripažinti I. J. kalta šio nusikaltimo padarymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis, pamąstymais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, neįrodo kaltinamojo kaltės. Tai, kad I. J. siekė gauti paskolą, ji neneigia. Tai, kad, gaunant paskolą, ji suklastojo nukentėjusiojo parašą, neįrodyta. Tai, kad nukentėjusiojo teigimu ir banko darbuotoja A. P. galėjo būti suinteresuota klastojant dokumentus, nes nuo to priklausė jos darbo užmokesčio dydis, tėra tik prielaida. Apylinkės teismas, pagrįstai konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad AB bankas „Hansabankas“ 2007-09-26 vartojimo kredito sutartyje Nr. 07-107463-VA ir jos priede Nr. 1 paraiškoje - skiltyse „Kredito gavėjų vardai, pavardės, parašai“ R. J. vardu atliktus parašus pasirašė galimai ne R. J., o kitas asmuo, kas iš tiesų pasirašė surinktais įrodymais nenustatyta. Pats R. J. neigia pasirašęs, kaltinamoji bei liudytoja A. P. taip pat neigė pasirašiusios už R. J., kas pasirašė už R. J. nenustatyta. R. J. pateikti vartojimo kredito sutarties Nr. 07-107463-VA ir jos priedo Nr. l originalai be jo parašų leidžia tikėti kaltinamosios I. J. parodymais apie tai, kad kreditas jai galėjo būti suteiktas ir R. J. nepasirašius kredito sutarties ir jos priedo; kad taip galėjo atsitikti, neneigia ir pati liudytoja A. P., todėl I. J. šiuo atveju nereikėjo pačiai ar veikiant su kitu asmeniu klastoti R. J. parašą ir, tokiu būdu, pagaminti netikrą dokumentą. Banko darbuotoja, šiuo atveju liudytoja A. P., privalėjo įsitikinti asmens, pasirašančio vartojimo kredito sutartį, tapatybe. Asmuo, pasirašęs už R. J., nenustatytas, kad kaltinamoji, siekdama gauti kreditą, būtų veikusi su kokiu nors asmeniu, objektyvių duomenų byloje nėra. Kaltinimas šio nusikaltimo ( BK 300 str. 3d.) padarymu grindžiamas prielaida, kad būtent kaltinamoji I. J. veikė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, nes jai nebūtų suteiktas kreditas ant kredito sutarties ir jos priedų nepasirašius R. J.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma surinkti įrodymus, siekiant nustatyti faktą, ar kartu I. J. dalyvavo koks nors asmuo, pasirašant 2007-09-26 kredito sutartį Nr. 07-107463-VA ir jos priedą Nr.1. Apklausti AB "Hansą bankas" darbuotojai, liudytojai: A. P. (b. I. 25, 27, 31), K. J. (b. I. 32), Z. G. (b. I. 36), N. S. (b. I. 39), A. A. (b. I. 41) nepatvirtina, kad kartu su I. J. dalyvavo asmuo, kuris galimai pasirašė už jos sutuoktinį R. J.. AB „Hansa bankas" darbuotoja A. P. ruošė vartojimo sutartį ir ji buvo atsakinga už pasekmes ir iš to kylančia atsakomybe dėl tinkamo sutarties paruošimo. Tai, kad A. P. savo ranka įrašė vartojimo sutartyje Nr.07-107463-VA įrašą "R. J.", bandydama užpildyti spragą, neįrodo, kad I. J. netinkamai suruošė dokumentus, kvietėsi asmenį, kuris įvardijamas kaip nenustatytas ir dalyvavo pasirašant už R. J.. 2009-07-20 specialisto išvadoje Nr.20-4-(2575)-IS1-1222 (t. 1, b. I. 85, 96-107) dėl rašysenos ir parašų, nenustatyta, ir kad I. J. klastojo R. J. parašus, taip pat nenustatytas ir kitas asmuo kuris tai atliko, todėl daryti išvada, kad I. J. klastojo oficialų dokumentą pagrindo nėra.

Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nenustatyta, kad I. J. savo veiksmais pakeitė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties turinį, t. y. pasirašė vietoje R. J., neturėdama tam įgaliojimų. Tokiu būdu, nenustatyta, kad būtent ji įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pasirašant sutartį dalyvavo R. J.. Todėl, atsižvelgiant į surinktą įrodymų visetą, taip pat į tai, kad santykiai tarp sutuoktinių buvo pablogėję nuo 2009m. pavasario (buvo pradėtas ištuokos procesas), darytina išvada, ir remtis vien R. J. parodymais, nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų, priimti apkaltinamąjį nuosprendį I. J. atžvilgiu dėl šių nusikaltimų padarymo nėra pagrindo. Kaltinamosios versija apie tai, kad R. J. žinojo apie vartojimo kredito paėmimą ir tam buvo davęs žodinį sutikimą, surinktais byloje įrodymais liko nepaneigta. Tačiau vartojimo kredito suteikimui lemiamos reikšmės turėjo ne žodinis, bet rašytinis R. J. sutikimas, kurį jis turėjo duoti ne I. J., bet kreditoriui, o kreditoriaus atstovas (šiuo atveju A. P.) privalėjo jį tinkamai priimti nustatydama R. J. tapatybę bei įsitikindama jo parašų autentiškumu. Aptartais įrodymais nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyse pasirašė ne R. J., yra grindžiama tik paties R. J. parodymais bei specialisto išvada, kuri nėra kategoriška. Patikimų įrodymų apie tai, kad kaltinamoji I. J. veikė su nenustatytu asmeniu, kuris pasirašė už R. J., byloje nėra. I. J. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymo išteisinta pagrįstai.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.