Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-34-491/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-24
Bylos Nr.
T-34-491/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kategorijos
Teikimo Nr. T-34-491/2024
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-491/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.8; 2.5.15; 2.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B. prašymą grąžinti jam jo vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta E. B. vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenama kanapių derva, saugomą (duomenys neskelbtini), palikti saugoti ten pat iki sprendimą dėl tolesnio jo saugojimo šiam nuosprendžiui įsiteisėjus priims tyrimą byloje kontroliuosiantis prokuroras, o šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti byloje. Taip pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – A. B. buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kita Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo A. B. gynėjos advokatės G. L. kasacinis skundas buvo atmestas.

Šalies argumentai

Teikimu E. B. prašo grąžinti jam jo vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas prieš A. B. apkaltinamąjį teismo nuosprendį, turėjo iš naujo išspręsti klausimą dėl automobilio „Citroen DS5“ vienu iš BPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepriėmė sprendimo šį automobilį konfiskuoti, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šis automobilis turi būti grąžintas savininkui (E. B.).

Atsiliepimas

Atsiliepimų į teikimą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, priimant nuosprendį būtina nuspręsti ir dėl daiktinių įrodymų likimo. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Teikime E. B. pagrįstai nurodo, kad šioje byloje liko neišspręstas automobilio „Citroen DS5“ klausimas. Tai yra, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmęs prieš A. B. naują apkaltinamąjį nuosprendį, neišsprendė klausimo dėl automobilio „Citroen DS5“, registruoto E. B. vardu, tolimesnio likimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje automobilio „Citroen DS5“ perdavimas prokuroro žinion buvo siejamas su išteisinamojo nuosprendžio A. B. priėmimu. Pastarosios sąlygos nelikus apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, automobilio „Citroen DS5“ perdavimas prokuroro žinion tapo nebeaktualus. Tai reiškia, kad šioje byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl automobilio „Citroen DS5“. Atsižvelgiant į tai, šis klausimas išsprendžiamas BPK 361 ir 362 straipsniuose numatyta tvarka.

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Teikimu E. B. prašo automobilį „Citroen DS5“ grąžinti jam, kaip šio automobilio savininkui. Tačiau tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

BK 72 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje nustatyta, kad automobiliu „Citroen DS5“ A. B. iš Lenkijos Respublikos kontrabandos būdu gabeno narkotines medžiagas (kanapių dervą). Įvertinus atstumą, kurį šios medžiagos buvo vežtos, jų kiekį – apie 95 kg, taip pat tai, kad automobiliu vykstant per Šengeno erdvei priklausančias valstybes yra išvengiama pasienio kontrolės, spręstina, kad minėtas automobilis palengvino kanapių dervos gabenimą kontrabandos būdu, tad vertintas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, pagal BK 72 straipsnio 5 dalį privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę paprastai yra taikoma papildomai įvertinus ir šios priemonės proporcingumą, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilio „Citroen DS5“ savininku nuo 2017 m. liepos 31 d. yra E. B., o jo valdytojas – A. B. (2 t., b. l. 11-12). Vis dėlto pagrindo išvadai, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas nėra galimas, kad galėtų būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, nėra. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Be to, teismų praktikoje pripažįstamas ir automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko, kuris nors ir nėra registruotas kaip savininkas, tačiau transporto priemone naudojasi kaip savo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2011, Nr. 2K-193-719/2018, Nr. 2K-104-1073/2019).

Nežiūrint to, kad E. B. yra registruotas automobilio „Citroen DS5“ savininku, juo faktiškai buvo pats nuteistasis A. B. Iš jo parodymų matyti, kad automobilį „Citroen DS5“ turi nuo 2017 m., jį pirko Lietuvos Respublikoje savo lėšomis, tik registravo sūnaus vardu, nes jis (A. B.) buvo skolingas Sodrai 4000 – 5000 Eur, todėl nenorėjo registruoti automobilio savo vardu. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad be jo daugiau niekas automobiliu nesinaudodavo, jis taip pat rūpinosi automobilio technine priežiūra. Be viso to, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje (22, 23 ir 28 punktai) nustatyta, kad automobilyje „Citroen DS5“ narkotinės medžiagos buvo paslėptos profesionaliai įrengtose slėptuvėse, kurių įmontavimas užtruko ilgesnį laiką, ir tokios slėptuvės automobilyje „Citroen DS5“ buvo įrengtos su A. B. žinia. Nustatyta ir tai, kad automobilis „Citroen DS5“ A. B. buvo reikalingas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų gabenimu. Visa tai leidžia teigti, kad automobilio „Citroen DS5“ faktinis savininkas ir valdytojas buvo pats A. B.. Vien tai, kad šis automobilis buvo registruotas E. B. vardu dėlto, kad A. B. išvengtų jo skolos Sodrai išieškojimo iš šio turto, nesudaro pagrindo šio automobilio grąžinti E. B..

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis „Citroen DS5“, kaip A. B. nusikaltimų padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. B. vardu registruotą automobilį „Citroen DS5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Petras Meidus