- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 1-57-667/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Angelė Fominienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai E. R., jos įgaliotam atstovui advokatui Ričardui Lilui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, suvokdamas, kad E. R. yra asmuo, turintis psichikos negalią, žinodamas, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nori šiuos abu butus parduoti, žadėdamas už gautus pinigus padėti nusipirkti kitą butą, o likusius pinigus įnešti į jai priklausančią banko sąskaitą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2014 m. liepos 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 25-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui R. B. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 102 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 18-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 247, Kaune patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui G. U. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 98 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė E. R. ir jų jai neperdavė, E. R. dėl turimos psichikos negalios, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau nesugebant suprasti apgaulės, pinigų ir vėliau jai neatidavė, kito buto nenupirko, į banko sąskaitą jų neįnešė, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - E. R. priklausančius pinigus -200 000 litų (57924 Eurų), padarydamas nukentėjusiajai 57924 eurų turtinę žalą, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 2 d.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu iš pradžių kaltės nepripažino, nurodydamas, kad E. R. prašymu padėjo parduoti E. R. priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau iš E. R. nepaėmė už parduotus butus gautus pinigus (t. 3. b.l. 51 – 55). Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir apklausus nukentėjusiąją ir liudytojus, kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino ir parodė, kad tarpininkavo parduodant nukentėjusiosios kaltinime nurodytus parduotus butus ir po sandorio notarų biuruose paėmė gautus už butus pinigus iš Evelinos. Abiejų butų tikrasis pirkėjas buvo R. B., kuris pats buvo pasirinkęs notarus. G. U. buvo tik kaip statytinis. Iš E. iš viso paėmė 182 000 litų, už pirmą butą 102000 Lt , o už antrą – 80000 Lt, o ne 98000 Lt, kaip nurodyta buto pirkimo pardavimo sutartyje. Pinigus abiem atvejais paėmė iš karto po sandorių, kai jie būdavo sudaryti notarų biuruose ir butų pirkėjai perduodavo pinigus pardavėjai E. R.. Po to ją nuvežė į kaimą pas R, kur ji gyveno, iš jos, jos sutikimu, jis buvo paėmęs televizorių, kaip atlygį už suteiktas paslaugas, dokumentų tvarkymą, vežimą į Kauną, taksi apmokėjimą ir kita. Jis sumokėjo apie 3000 eurų už R. įsiskolinimus, tačiau tai įrodančių dokumentų dabar pateikti negali. Savo poelgį vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiosios, žalą atlygins, kai atliks bausmę ir turės lėšų. Dabar pinigų neturi, nes gautus iš E. pinigus jis investavo į norimą pradėti automobilių remonto verslą, tačiau liko apgautas ir be pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.
Nukentėjusioji E. R. parodė, kad su A. K. susipažino per mamos drauges. Butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjo iš mamos po jos mirties. Ji viena paveldėjo tuos butus, brolių seserų neturi. Ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitas butas (duomenys neskelbtini) buvo tuščias, nes nepavyko išnuomoti, todėl norėjo jį parduoti. Turėjo skolų, todėl susipažinus su A. K., ji norėjo parduoti paveldėtus butus ir nusipirkti pigesnį butą, o likusius pinigus pasidėti į banko sąskaitą. Kaltinamasis žadėjo jai padėti parduoti butus bei viską padaryti, kaip ji nori. Nukentėjusioji butus parduoti sugalvojo po mamos ir draugo mirties, nes tuo metu buvo bloga jos psichinė sveikata. Tuo metu buvo patikli, pasitikėjo visais, sunku buvo vienai po artimųjų mirties, buvo gilioje depresijoje. Ji yra baigusi 9 klases, nedirba. Dabar jaučiasi gerai, nes turi kitą draugą R. M., pas kurį buvo nuvežta A. K. po butų pardavimo, pas kurį dabar gyvena, dėka jo pradėjo šią bylą, nes jis pasiūlė kreiptis į policiją. A. K. tarpininkaujant 2014 m. liepos 2 d. Kauno miesto 25-to notarų biure ji pardavė butą (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu buto pirkėjui R. B. atsiskaičius už butą, jai sumokėjus pas notarą 102 000 litų, juos iš jos perėmė kaltinamasis A. K. suskaičiavimui, o po to juos paėmė pasaugojimui ir verslo reikalams, jog jam reikia vėliau jų negrąžino, žadėdamas tai padaryti ateityje. Ji mano, kad antrą butą ji pardavė už 80000 litų, nes taip girdėjo sakant A. K., ji patvirtina, kad 2014 m. liepos 14 d. Kauno miesto 18-to notarų biure sudarė buto Kovo 11-osios g. 90-65, Kaune pardavimo sutartį ir už butą pas notarą ji gavo iš pirkėjo G. U. pinigus, iš jos vėl juos paėmė A. K. perskaičiavimui bei pasaugojimui, todėl dabar negali pasakyti kiekiš tikro buvo pinigų. Ji neprašė kad jis skaičiuotų pinigus, kad juos paimtų iš jos, A. K. sakė, kad taip bus saugiau, dar jis jau nupirks jai kitą mažesnį butą. Ji abu kartus buvo įtakota kaltinamojo įtakos, nes jis stambus vyras, viską sprendė už ją, ji negalėjo jam pasipriešinti psichologiškai, nesuprato, ką ji daro tuo metu, nors suprato, kad perduoda jam pinigus už du parduotus butus, bet tikėjosi, kad jis išėjus iš notaro, ar truputį vėliau, jai tikrai sugrąžins dalį pinigų, kurie liks nupirkus jai butą. Prie pardavėjų A. K. sakė, kad yra jos būsimas sugyventinis ar vyras, ji to neginčijo, jis jai po sandorių sudarymo sakė, kad pinigus paima verslo reikalais. Leidimo disponuoti jos pinigais ji nebuvo davusi. Jis su ja butų pardavimo klausimais visur kartu vaikščiojo, todėl suprato, kad jis jai padeda neatlygintinai. Dėl parduodamų butų kainos derėjosi A. K., pinigų suma, kurią sumokėjo pardavėjai už butus, abu kartus ją tenkino, butų pardavimo sandoriai pas notarą vyko teisėtai, ji su jais sutiko. Po butų pardavimo ji A. prašydavo gražinti jos pinigus, jis jai vis sakydavo, kad dabar neturi, liepė palaukti, sakė, kad pinigai jo versle. Butus ji pardavė su skolomis. Audrius sakė, kad tas skolas sumokės už ją, tačiau nesumokėjo, todėl liko apie 2 000 – 3 000 litų skolų. Ji jam jokių pinigų neskolino, todėl jokių skolinimo raštelių dėl paskolos nerašė, tik kaltinamojo prašymu pasirašė du skolos lapelius po 40000 Lt, kad būk tai jis jai skolingas 80000 Lt, nors ji jam pinigų neskolino, taip rašė tik norėdama greičiau atgauti iš jo savo pinigus už parduotus paveldėtus motinos butus. Kaltinamasis iš tų pinigų jokių vertingų daiktų jai nepirko. Be to jis iš jos paėmė naują televizorių, kurį ji nusipirko už savo pinigus, nes gavo 10000 litų už jos mamos nupirktus vertybinius popierius, kurie buvo banke. Už tuos pinigus ji nusipirko dujinę plytelę, televizorių, šaldytuvą. Po to A. iš jos išprašė tą televizorių, už tai, kad jis ją visur vežiojo. Vieną kartą buvo atvažiavęs ir pasakė, atiduok televizorių, nes neturėjo lėšų atsiskaityti 20 eurų už taksi. Dėl iš jos neteisėtai paimto televizoriaus kreipėsi į policiją. Ji dabar gyvena kaime pas R. M., ją kaltinamasis pas jį atvežė po butų pardavimo. A. K.. dar telefoną atėmė iš jos, kad ji negalėtų mamos draugėms paskambinti, tačiau dėl to policijai pareiškimo nerašė. Kreiptis į policiją paragino R. M.. Kai važiavo pas notarus, vežė A. K. pažįstamas vardu Žilvinas. Parduodant abu butus pas notarą buvo trise, t. y. visada buto pirkėjai, K. ir ji. Nežino, kad antras butas buvo parduotas už 98000 litų, galvojo, kad už 80000 litų, nes ji pasirašė du skolos raštelius po 40000 litų. Nežino, kad A. būtų turėjęs verslą ir būtų buvęs verslininkas. Gautų pinigų neskaičiavo ji pati, nes juos skaičiuoti iškarto paėmė kaltinamasis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos ekspertas M. J. parodė, kad 2015 m. sausio 15 d. civilinėje byloje buvo atlikę E. R. ekspertizę dėl jos veiksnumo klausimo, konstatavo tam tikrus psichikos sutrikimus, bet jie nebuvo tiek išreikšti, kad ji nesugebėtų suprasti savo veiksmų reikšmės. Ji gali suvokti ir šiandienai būklės pasikeitimo nėra. Mano, kad jos būklė sandorių sudarymo metu atspindėjo jos būseną šiandien Jis dabar jos psichikos būklės pasikeitimų požymių nemato, dėl savo būklės ji gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Požymių, kad negalėtų suvokti savo veiksmų, nemato. Jai nustatyta psichiatrinė diagnozė – protinis atsilikimas. Žmogui tokiu atveju yra sunkiau tam tikrose sudėtingesnėse situacijose, bet iš esmės gali suprasti, vis tiek yra tas lengvas protinis atsilikimas, tai jis ir išlieka. Tam tikrose detalėse žmogui gali būti sunkiau, sudėtingesnėse sąvokose. Medicininis kriterijus kaip ir yra, bet to juridinio kriterijaus nekonstatavo, jo dėl savo psichinės būklės sandorių sudarymo metu galėjo juos sudaryti, šiuo metu jis neturi duomenų, kad ji tuo metu būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės. Lengvą protinį atsilikimą turinčiu žmogumi pasinaudoti lengviau, tai turi įtaką sudarant sandorius, bet ne esminę.
Liudytojas R. M. parodė, kad gyvena K. R. seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju susipažino per R. 2014 m. liepos 11 d. A. K. su pažystamu Ž. buvo atvažiavę į jo sodybą, atvežė E. R., pasakė, kad ji nori kaime pabūti. Jis vienas gyvena, todėl sutiko priimti kartu pagyventi, vėliau jie tapo pora ir dabar su E. R. gyvena sodyboje kaip sugyventiniai. Apie E. R. parduotus butus jis iš jos sužinojo vėliau. Kartais atvažiuodavo A. K. ir E. R. išsiveždavo į K., paskui parveždavo. Rugpjūčio mėn. atvažiavo A. ir sakė pasirašyti E. ir jam kažkokius skolos dokumentus, ant kurių buvo nurodyta 40000 litų suma, dar buvo kitas skolos dokumentas taip pat su 40000 litų suma. Juos perskaitęs liudytojas pamatė, kad E. R. skolina A. K. 40000 litų, ant kito dokumento kita data taip pat parašyta, kad skolina 40000 litų A. K. ir iki gruodžio 31 d. jis atiduos jai pinigus, nors tuo metu ji jokių pinigingų neturėjo, gyveno tik iš invalidumo. Tuomet jis sužinojo, kad E. (duomenys neskelbtini) turėjo du butus kaip mamos palikimą ir A. juos pardavė ir pinigus iš jos paėmė pas notarą, po sandorio sudarymo, perskaičiavimui ir po to jų E. nebesugražino. Vieno parduoto buto dokumentus ji turėjo, o kito net neturėjo. A. K. jai buvo žadėjęs, kad už pinigus gautus pardavus antrą butą, jai nupirks dviejų kambarių butą. Paskui E. 2014-08-30 gavo 10 000 Lt už jos motinos pirktus vertybinius popierius, kai E. pasiėmė pinigus iš banko, A. K. pasiskolino prie jo akių iš jos 3800 litų, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. E. sakė, kad pasitiki A.. Ji už likusius gautus pinigus nusipirko telefonus, jam striukę, šaldytuvą, dujinę plytelę, naują televizorių už 800 litų. Tuo metu pas juos buvo atvažiavęs A. K. ir pasakė E. R., kad ji atiduotų televizorių už tai, kad ji ją daug kartų į Kauną vežiojo, nes jis liko skolingas jam 20 eurų. Matydamas, kad kaltinamasis apgaudinėja nukentėjusiąją, R. M. tuomet paskambino apylinkės inspektoriui D. P. ir papasakojo visą situaciją, po to su E. nuvažiavo į K. R. ir, dėl patirtų apgavysčių ir neatgautų pinigų už parduotus, policijoje surašė pareiškimą, Kaltinamasis apgavęs E. ir užvaldęs jos pinigus, dar liko nesumokėjęs skolas, nors tai padaryti žadėjo iš gautų pinigų už parduotus butus. Šiuo metu E. R. neturi pinigų, gauna 80 eurų per mėnesį už 3-ią invalidumo grupę. Šiuo metu jie su E. R. gyvena kartu, ji daro valgyti, sutvarko. Parduodamas butus kaltinamasis užvaldė ir juose buvusius E. R. daiktus, nes ji butuose daiktų turėjo daug - televizorių, didelę lovą, indus. A. K. sakė kad juos nuvežė į garažą ir grąžins, bet nieko negrąžino, tik jiems su Evelina gražino mikrobangų krosnelę.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad su A. K. susipažino per Astą, pas kurią vis atvažiuodavo. E. R. iki to laiko nepažinojo. Kartą A. K. paprašė nuvežti iki notaro biuro. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo užsukę į degalinę, pavalgyti, tačiau visko tiksliai neatsimena. Jis laukė jų mašinoje kol jie buvo pas notarą. Jie pasakojo, kad parduoda butą. Vėliau sužinojo kad E. apsigyveno pas jo pažystamą R. M.. Kai E. pardavinėjo butą, ji prašėsi kažkur apsigyventi. Jis pažinojo R. M., todėl jai pasiūlė ten pagyventi ir nuvežė pas jį, jai patiko, ji liko. Pas E. liudytojus už parduotus butus gautų pinigų nematė, nieko nežino, kur tie pinigai buvo. A. minėjo, kad yra pasiskolinęs pinigų iš E., tačiau jų skolinimo fakto nematė. Už tai, kad jis vežiojo R., ji yra užpylusi jam kuro už 50 eurų, vėliau dar kartą kuro buvo užpylusi, ji jį su A. K. vaišino pietumis, už maistą mokėjo E. Tai, kad E. turi psichikos problemų, nežinojo. Pradžioje neatrodė, kad A. K. naudojo apgaulę E. R. atžvilgiu, paskui suprato, kad vyksta kažkas tarp jų ne taip, bet jis į tai nesigilino.
Liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją E. R.. Dirba pagal patentą, užsiima santechnika ir nekilnojamu turtu. Jam paskambino moteris ir pasiūlė pirkti butą (duomenys neskelbtini), sutarė 102000 litų kainą. Jis nuvažiavo, apžiūrėjo, butas tiko. Butas priklausė E. R.. Atvažiavus apžiūrėti butą, buvo E. ir A. Tuomet susitarė susitikti pas notarę, kur sutvarkė dokumentus ir sumokėjo pinigus. Atsiskaitė grynais. A. su E. atrodė kaip šeima. E. R. paėmė pinigus. Po to jis butą pardavė savivaldybei, iš to uždirbo 10 000 litų. Kai pirko butą, jame daiktų nebuvo. E. psichinė būklė abejonių nesukėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. U. parodė, kad R. B. yra buvęs jo kaimynas. Jis ieškojo pirkti butą, todėl į internetą buvo įdėjęs skelbimą. Kai nuvažiavo apžiūrėti buto butas adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji E. R.. Kas buto šeimininkas neklausė, kainą derinant abu kalbėjo. Butą pirko už 98 000 litų. Dėl jų psichinės būklės nepagalvojo, nukentėjusioji dėl psichinės būklės įtartina nepasirodė. Buvo davęs jiems apie 2000 litų avansą. Pas notarą sumokėjo 96000 litų. Iš šio sandorio neuždirbo. Kas parašė ant sutarties „Gavau visus pinigus“, nežino, paskutinis parašas tik jo.
Liudytoja E. J. parodė, kad dirba Kauno 25 - ame notarų biure, notare nuo 2010 m. 2014 m. liepos 2 d. tarp E. R. ir R. B. buvo atliktas pirkimo -pardavimo sandoris, nekilnojamasis turtas buvo (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo suma 102 000 litų, atsiskaitymas buvo grynais. Sutartis buvo patvirtinta tuo pačiu metu, į banką niekas nėjo. Buto plotas buvo 51,800 m². Pirkėją R. B. žinojo, o E. nežinojo. Ji su šalimis bendrauja, kai vyksta sandoris, iki tol bendrauja padėjėja. Padėjėja sakė, kad E. R. užsakyti sandoriui pažymas buvo atvykusi su kažkokiu vyru. Kai atvyko pasirašyti sutarties, tuomet ji bendravo su jais, E. buvo su kažkokiu vyru. Prisimena sutartį, nes buvo skaičiuojama didelė suma kabinete, tai retas atvejis. Sumos nežino, nes ten daug buvo išdėliota ir jie skaičiavosi. Dažniausiai eina į bankus arba būna avansas duotas grynais. Kai atvyksta žmonės pasirašyti sutarties, tai visi dokumentai jau būna suruošti. Šiuo atveju buvo tikrintas veiksnumas, pas ją yra patikra padaryta. E. R. nebuvo registruota kaip neveiksni. Kai notaras atlieka veiksmą, jis įsitikina, ar kiekviena šalis supranta, ką daro. Šiuo atveju nekilo įtarimo, priešingu atveju sandoris nebūtų tvirtinamas. Kas paėmė pinigus, neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), notaru. E. R. ir G. U. nepažįsta. Notarų kontora yra Savanorių per. 247, Kauno mieste. Teisme liudytojas susipažinęs su byloje esančia buto Kovo 11 - osios g. 90 - 65, Kaune pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 48-53) parodė, kad kaltinamųjų neatsimena. Kokia suma nurodyta, tokia buvo šalių kaina. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka. Tai reiškia, kad gavo pasirašę sutartį, bet nematant notarui. Šalys gali atsiskaityti tarpusavyje, jiems tinkama forma. Jei nurodyta 98000 suma, tai konstatuotina, kad vertė tokia. Veiksnumas yra tikrinamas visada. Šiuo atveju taip pat buvo tikrinta, dokumentas yra byloje. Jei su žmogumi neišeina susikalbėti, kelia įtarimų dėl asmens adekvatumo, notarinis veiksmas neatliekamas, notaras turi surašyti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Kadangi buvo pasirašytas sandoris, buto pardavėjos E. R. psichinė būklė jam įtarimų nesukėlė.
Liudytojas D. P. paaiškino, kad nukentėjusiąją pažįsta. Jis dirbo K. R. policijos komisariate Viešosios policijos skyriuje, vyresniuoju tyrėju, apylinkės inspektoriumi. Policijoje iš viso dirbo 23 metus, dabar jis pensijoje. Jis sužinojo, kad jo aptarnaujamojoje apylinkėje pas R. M., senelį 70 metų, kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, apsigyveno jauna mergina vardu E. Karta ten vyko išgertuvės, jis buvo nuvykęs ir paaiškėjo, kad ta mergina gavo iš banko 10000 litų, už ką gavo, nežino. Jam aiškinantis aplinkybes, E. pasakė, kad jos pažystamas apgavo ją su jos parduotais dviem butais, nes už parduotus paveldėtus jos motinos butus ji neatgavo iš kaltinamojo A. K. pinigų, tik kažkokius skolos lapelius surašė, kad grąžins. Dar pasakojo apie paimtą iš jos televizorių, jo kolega turėjo tą tyrimą dėl jos paimto televizoriaus, nežino ar šis ikiteisminis tyrimas yra baigtas. E. R. psichinės ligos požymių nematė, tik ji minėjo, kad liga kažkokia serga, kažkokius vaistus vartoja.
Liudytojas M. G. paaiškino, kad nukentėjusios asmeniškai nepažįsta, tik teko susidurti darbo reikalais. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu 3 metai. E. R. žino, ji buvo apklausiama apie iš jos apgaule paimtus pinigus už du jos parduotus butus (duomenys neskelbtini). Ji tada paaiškino, kad jos pažįstamas ją apgavo, nes negrąžino jai po sandorio gautus iš pirkėjo pinigus už parduotus butus. Ji pilnai atsakinėdavo į jo užduodamus klausimus, dėl jos psichinės sveikatos jam klausimų nekilo.
Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties (t.1. b.l. 41 – 47) matyti, kad E. R. pardavė jai priklausantį butą R. B. už 102 000 Lt.
Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties (t.1. b.l. 48 – 53) matyti, kad E. R. pardavė jai priklausantį butą G. U. už 98 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.2, b.l. 53-54) nustatyta, kad nukentėjusioji E. R. pateikė 2014-07-02 ir 2014-07-16 dienų paskolų sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad E. R. 2014-07-02 ir 2014-07-16 paskolino A. K. 80 000 Lt verslo reikalams, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2014-12-31.
AB „Swedbank“ E. R. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ji nesinaudojo jai priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-01 iki 2015-01-13 (t.2. b.l. 85 - 87).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.
BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).
Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. tyčiniais veiksmais sukčiavo E. R. atžvilgiu, pasinaudodamas pastarosios pažeidžiamumu (mirusi mama, draugas, ji dėl to pergyvena) ir jos psichine būkle (eksperto M. J. parodymais, nukentėjusiajai nustatyta psichiatrinė diagnozė – protinis atsilikimas). Be to, nukentėjusioji E. R., jos teigimu, turėjo skolų už jai priklausančius butus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šios skolos jai kėlė rūpestį, nes jos augo, ji neturėjo pajamų, gavo tik nedidelį invalidumą už 3-ią neįgalumo grupę, tuo pasinaudodamas kaltinamasis A. K., žadėjo jai padėti, žadėdamas surasti jos butams pirkėjus, pardavęs abu nukentėjusiosios butus, jai nupirkti mažesnį 2 kambarių butą, sumokėti už butus esančius įsiskolinimus, o likusius pinigus pravesti į jos sąskaitą. Visu tuo nukentėjusioji E. R., dėl tuometinės savo psichinės būklės, patikėjo ir leido jam tuo rūpintis, nesitikėdama, kad jis nori užvaldyti apgaule jos už parduodamus butus gautinus pinigus. Tačiau A. K. nukentėjusiosios lūkesčių neįvykdė, ją apgavo, nes jos pas notarus už parduodamus butus iš pirkėjų gautus pinigus - 102 000 litų už 2014 m. liepos 2 d. parduotą butą (duomenys neskelbtini), ir 98000 litus už 2014 m. liepos 14 d. parduotą butą (duomenys neskelbtini), notarų biurų patalpose tariamai paėmė perskaičiavimui, tačiau po to jų jai nebegrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo E. R. didelės vertės turtą - jai priklausančius pinigus - 200 000 litų (57924 Eurų).
Esminė apgaulė šioje byloje – tai nukentėjusiosios suklaidinimas dėl kaltinamojo A. K. ketinimų vykdyti žodinį susitarimą su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pati patvirtino, kad kai buvo parduodami jos butai ir važiavo pas notarą tvarkyti dokumentų, pats kaltinamasis prie pardavėjų sakė, kad yra nukentėjusiosios sugyventinis ir pinigus paima perskaičiavimui, o po to, kad sau verslo reikalams. A. K. su nukentėjusiąja visur vaikščiojo, todėl nukentėjusioji suprato, kad jis jai geranoriškai padeda parduoti jos butus, o po to už gautus pinigus nupirks kitą jai butą, apmokės skolas, o likusius pinigus įdės į jos sąskaitą banke. Tai jai tenkino ir ji to tikėjosi iš kaltinamojo, nors jis jai buvo tik pašalinis, tačiau jos mirusios motinos draugių buto pardavimo reikalams sutvarkyti jai rekomenduotas, jų pažystamas žmogus. Tai ir buvo esminė apgaulė, lėmusi nukentėjusiosios apsisprendimą atiduoti trumpam savo turtą – pas notarą iš buto pirkėjų gautus pinigus perskaičiavimui. Pardavus abu nukentėjusiosios butus ir apgaule užvaldžius už juos gautus pinigus, kad būtų įtikinamiau, kaltinamasis neagražindamas jai pinigus, nors juos tuo metu dar turėjo, pateikė nukentėjusiajai pasirašyti skolos raštelius, jog jis yra skolingas nukentėjusiajai 80000 Lt, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jokio E. R. pinigų skolinimo A. K. nebuvo, kad šie lapeliai neatspindi jokio realaus skolinimo, kad tai tik apsimestinio sandorio patvirtinantys dokumentai, kad kaltinamasis tuose skolos dokumentuose tariamai užfiksuotų savo įsipareigojimų ir neketino vykdyti, todėl šie skolos lapeliai yra niekiniai, nes jie nepagrindžia jokio sandorio buvimo ir įtakos nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžiui neturi.
Nukentėjusiosios E. R. apgaulės būdu užvaldyto turto dydis šioje byloje nustatytas paties kaltinamojo A. K. prisipažinimu, rašytiniais įrodymais, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 41 – 47), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ((t. 1, b.l. 48 – 53). (Bendra parduotų butų suma nustatyta 200000 litų.). Tai patvirtinta taip pat liudytojos E. J. teisme duotais parodymais, kuri nurodė, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo pardavimo suma buvo 102000 litų, atsiskaitymas buvo grynais, sutartis buvo patvirtinta tuo pačiu metu, į banką niekas nėjo. Liudytojas R. B., pirkęs butą esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino mokėjęs už butą 102000 litų. Nors pati nukentėjusioji E. R. nurodžiusi, kad galvojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste buvo parduotas už 80000 litų, tačiau tai paneigta objektyviais byloje esančiais duomenimis. Tai, kad kitas butas buvo parduotas už 98000 litų, patvirtino liudytojas G. U.. Liudytojas notaras D. G., tvirtinęs sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat patvirtino buto pardavimo kainą, t. y. 98000 litų sumai.
BK 190 str. 1 d. numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (9415 eurų). Kadangi kaltinamojo A. K. veiksmais padaryta bendra turto žala atitinka 57924 eurų, tai veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.
Teismas, įvertinęs liudytojų E. J., D. G., G. U., R. B., Ž. B., R. M., A. B., D. P., M. G. teisme duotus parodymus, taip pat atsižvelgiant į eksperto M. J. parodymus, konstatuoja, kad nukentėjusioji E. R. kaltinime nurodytu metu ir vietoje nors ir turėdama psichinę negalią – protinį atsilikimą, tačiau buvo veiksni, galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, todėl teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę „dėl to negali tinkamai suprasti savo veiksmų“. Tai pat šalintina iš kaltinimo nuropta aplinkybė - įkalbėjo ją šiuos abu butus parduoti“, nes neginčijamai nustatyta, kad ukentėjusioji pati norėjo minėtus butus parduoti. Teismo vertinimu, pašalintos iš kaltinimo aplinkybės nekeičia kaltinimo kvalifikavimo ir esmės.
Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. K.
apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, suvokdamas, kad E. R. yra asmuo, turintis psichikos negalią ir žinodamas, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nori, žadėdamas už gautus pinigus padėti nusipirkti kitą butą, o likusius pinigus įnešti į jai priklausančią banko sąskaitą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2014 m. liepos 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 25-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui R. B. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 102 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 18-to notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, prieš pasirašant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu buto pirkėjui G. U. atsiskaičius už ketinamą pirkti butą, sumokant buto pardavėjai E. R. 98 000 litų, šiuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, E. R. dėl turimos psichikos negalios, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau nesugebant suprasti apgaulės, pinigų ir vėliau jai neatidavė, kito buto nenupirko, į banko sąskaitą jų neįnešė, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - E. R. priklausančius pinigus -200 000 litų (57924 Eurų), padarydamas nukentėjusiajai 57924 eurų turtinę žalą, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 182 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę, baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis po bylos įrodymų ištyrimo teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir žada atlyginti jai padarytą turtinę žalą.
Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, nusikaltimas padarytas tyčia, siekiant įgyti svetimą turtą ir praturtėti, nusikalstama veika baigta, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, Vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas (t.2. b.l. 114 – 115), baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 131 – 140), nedirbantis (t.2. b.l. 142) Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t.2. b.l. 144), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.2. b.l. 146).
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymą A. K. skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį mažesnį už sankcijos vidurkį. Pagrindų, įvertinus nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, atidėti bausmės vykdymą ar skirti švelnesnę bausmę, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, nėra.
Kaltinamajam A. K. skirta ir pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2015 m. gruodžio 21 d. (t.3. b.l. 39 – 41, 102 - 104). Laikotarpis nuo kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 21 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji E. R. pareiškė 57924,00 eurų (200 000 Lt) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.2. b.l. 182 – 184).
Kaltinamasis pilnai sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo bei prašė mažinti iš jo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo A. K. padaryta turtinė žala nukentėjusiajai E. R. pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl ji priteistina pilnoje apimtyje iš kaltininko.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji E. R. dėl neturtinės žalos paaiškino, kad, kadangi yra neįgali, jai konstatuotas protinis atsilikimas, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, todėl buvo patikli, nesuprato, kad A. K. nesistengia jai padėti, o turi vienintelį tikslą – ją apgauti. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji prarado visą turtą, yra priversta gyventi svetimuose namuose, patyrė daug moralinių išgyvenimų. Dėl to jaučiasi visiškai sugniuždyta, sutriko miegas, reikia naudoti vaistus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis bylos duomenimis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl būdamas laisvėje jis galės dirbti ir gauti pajamas bei atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į nukentėjusiosios paaiškinimus, į teismo psichiatrijos eksperto išvadą, kad sandorių sudarymo metu ji suprato savo veiksmus išgalėjo juos valdyti, į sandorius tvirtinusių notarų parodymus, kad E. R. sandorių sudarymo metu buvo veiksni ir jiems nekilo abejonių dėl jos psichinės būklės, į tai, kad E. R. po padaryto vieno brangaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorio, po 12 dienų ji vėl pas kitą pas notarą atlieka brangaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, nors kaltinamasis dar nebuvo sugrąžinęs pinigų už pirmąjį sandorį gautų pinigų, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai.
Į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016-05-06 pirminę pažymą Nr. NTP-7-5161 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 365,99 eurų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiąją ir 2016-03-14 Nr. NTP-7-2890 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 237, 39 eurų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant kaltinamajam, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. (t. 3, b. l. 89, 129).
BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus <...>.
Bylos duomenimis Kauno apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos (koordinatoriaus) parinktas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas
nusprendžia:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 1 d., įskaityti laikotarpį nuo jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 57924 eurų (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš A. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.